- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-992-282-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- M. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį areštu 25 paroms.
Į bausmės laiką įskaitytos laikiname sulaikyme išbūtos 2 paros nuo 2013-07-22 15 val. iki 2013-07-24 11.30 val.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
M. D. nuteista už tai, kad ji „2013 m. liepos mėn. 22 d. apie 9.45 val. (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą: 2 vnt. plaukų balzamą „Natura Siberica“ 49,78 Lt vertės, plaukų šampūną „Nature Siberica“ 24,89 Lt vertės, skutimosi želė „Gillette“ 20,69 Lt vertės, veido kremą „Loreal“ 23,99 Lt vertės, kūno pienelį „Nivea“ 11,39 Lt vertės ir moterišką rutulinį dezodorantą „Garnier“ 7,59 Lt vertės, bendros 138,33 litų vertės, tai yra pagrobė svetimą nedidelės vertės UAB (duomenys neskelbtini), turtą – 138,33 Lt, pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, t. y. padarė nuskalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji M. D. prašo jai paskirtą arešto bausmę pakeisti viešaisiais darbais, kadangi šiuo metu ji gydosi ligoninėje, ruošiama atlikti jai operaciją.
Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. D. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje. Savo skundu nuteistoji M. D. neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo pakeisti jai paskirtos bausmės rūšį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajai M. D. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Teismas M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
M. D. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nuteistoji yra netekėjusi, turi mažametę dukrą (6 b. l.), nedirba, bausta administracine tvarka, tarp jų ir už smulkias vagystes, bei teista 15 kartų už vagystes, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau M. D. paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu) bei pakeitus laisvės apribojimo bausmę areštu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes ji įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, kad nuteistoji išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti apeliantei paskyrus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei parinko BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę, todėl nėra pagrindo M. D. paksirtą bausmę – areštą pakeisti pačia švelniausia sankcijoje numatyta bausme – viešaisiais darbais.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto (bausmės vidurkis lygus 27,5 paros). Esant nustatytai vienai nuteistosios atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo apeliantei paskirta artima arešto už baudžiamąjį nusižengimą nustatyto arešto vidurkiui bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.
Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji serga, gydosi ligoninėje ar jai reikalinga operacija. Tokių duomenų nepateikė ir pati apeliantė ar jos gynėja teismo posėdyje, todėl nuteistosios skunde nurodyta aplinkybė, kad ji gydosi ligoninėje ir planuojama jai atlikti operaciją, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nauju, t. y. BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), kurio 1 dalyje įstatymo leidėjas numatė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
M. D. atžvilgiu skundžiamas nuosprendis priimtas jau galiojant BK 64¹ straipsnio nuostatoms, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nuteistoji savo kaltę visiškai pripažino, todėl yra pagrindas apelaintės atžvilgiu taikyti minėto įstatymo nuostatas ir jai paksirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų netaikymo nuteistosios atžvilgiu (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kolegija,
nusprendžia:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. D. paskirtą 25 parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.