- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- ATP-780-255/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono ribose, vairavo transporto priemonę - automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1.77 promilės), t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. rugsėjo 18 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimu J. Š. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirta 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų Lt (724,05 Eur)) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. Š. prašo pakeisti 2014 m. rugsėjo 18 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirti trumpesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas - 1 (vienerius) metus, piniginę baudą sumažinant iki sankcijoje numatytos minimalios - 2000 Lt.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas už padarytą pažeidimą skyrė per griežtą nuobaudą, neišsamiai įvertino bylos aplinkybes, jo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl nuobaudos dydžio. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste jam skirta nuobauda (sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis) prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, yra netinkamai individualizuota. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių nebuvimą, ir minimalaus dydžio ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta nuobauda būtų labai apsunkinusi jo normalų gyvenimą ir tai nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Mano, kad apylinkės teismas tinkamai neišsiaiškino padaryto pažeidimo aplinkybių, t. y. nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad jis, išvažiavęs iš savo namo kiemo, transporto priemonę vairavo labai trumpą atstumą (tik apie 200 metrų), iki pažįstamo asmens, kuris paprašė pagalbos sugedus dviračiui, ir toliau kažkur važiuoti net neplanavo, į tai, kad jokių žmonių tuo metu šioje kelio atkarpoje nebuvo ir jų gyvybei ar sveikatai realios grėsmės nesukėlė. Nutarime pažeidimo aplinkybės apsiriboja tik nurodymu, jog vairavo transporto priemonę - automobilį Kretingos rajono ribose, teismas nesudarė galimybės jam pateikti paaiškinimus, nenurodyta, jog byloje ištirti visi įrodymai, kad išklausyti ir pažeidėjo paaiškinimai, todėl nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas kelia abejonių. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turi priimti motyvuotą nutarimą, objektyviai įvertinti visas aplinkybes, atsižvelgti į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pagrįsti ir motyvuoti skiriamos nuobaudos dydį. Akivaizdu, kad apylinkės teismas savo sprendimo dėl skiriamos nuobaudos dydžio (nuobaudos vidurkio) tinkamai nemotyvavo, nenustatęs jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nepasisakė ir neargumentavo, kodėl negalėjo būti skirta sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta nuobauda, teismas nevertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal jų kiekį ir reikšmingumą.
Skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas atimti specialiąją teisę - teisę vairuoti transporto priemones - 30 mėnesių laikotarpiui, itin apsunkino apelianto ir jo šeimos normalų gyvenimą. Teigia, kad jis yra vedęs, su sutuoktine L. Š. gyvena Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Teismui pateikta 2014 m. rugsėjo 5 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos pažyma Nr. V3-638 patvirtina, kad jis nėra konfliktiškas žmogus, taip pat nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) kaimą nevažiuoja visuomeninis transportas. Netekus specialiosios teisės - teisės vairuoti - dviejų su puse metų laikotarpiui, neišsprendžiamai apsunkintas tapo tiek jo, tiek ir jo sutuoktinės gyvenimas, nes sutuoktinė L. Š. yra labai silpnos sveikatos (nustatytos ligos: E11.71 - 2 tipo cukrinis diabetas su atsparumo insulinui požymiais, M42.10 - nugaros osteochondrozė, M51.1 - juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos, 111.0- hipertenzija (širdies liga) su širdies nepakankamumu, 120.8 - kitos krūtinės anginos formos), ji turi neįgalumą (darbingumo lygis 30%), yra operuotas stuburas ir kelio sąnarys, sunkiai vaikšto, ji yra nuolat stebima gydytojų, todėl labai dažnai turi vežti ją į gydymo įstaigas Klaipėdoje. Sutuoktinė L. Š. dėl silpnos sveikatos dirbti galimybių neturi, jis šiuo metu taip pat nedirba. 2014 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Kretingos skyriaus pažymoje dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose nurodyta, kad nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. jam suteiktas bedarbio statusas, bedarbio pašalpa jam nėra mokama, todėl šiuo metu jų šeimos pajamos - tik sutuoktinės gaunama netekto darbingumo (neįgalumo) pašalpa. Kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga patvirtina AB „Swedbank“ banko pažyma, iš kurios matyti, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. jo banko sąskaitos likutis - 47,53 Lt. Ilgą laiką, t. y. du su puse metų neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, negalės rasti darbo ir gauti pajamų, garantuojančių pragyvenimą, galimybę tinkamai rūpintis žmonos sveikatos priežiūra.
Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika ir teigia, kad Konstitucinis Teismas jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Apelianto nuomone, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ne tik taikyti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, bet ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, tai leistų jį pakankamai nubausti bei atgrasyti nuo naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Teigiamą poveikį jam padarė vien tai, kad jo byla nagrinėjama teisme ir jis pasižadėjo niekada nebevartoti alkoholio prieš vairuojant. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą jam paskyrė per griežtą nuobaudą, kuri neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, jo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl yra pagrindas skundžiamą nutarimą keisti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą apeliantas padarė pirmą kartą, kad jokių galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra teistas. Pirmąkart padarytas pažeidimas nesuponuoja pagrindo manyti, jog jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, juolab, kad šis įvykis jam buvo pamoka visam gyvenimui, padarė išvadas dėl netinkamo savo elgesio, suvokė padaręs klaidą, dėl kurios šeimą pastūmėjo į beviltišką situaciją. J. Š. manymu, ne tik prisipažinimas dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdus gailėjimasis, bet ir pirmą kartą padarytas tokio pobūdžio pažeidimas laikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių kiekis ir reikšmė ne tik leidžia skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, bet ir taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Išdėstytų aplinkybių visuma, tai yra, kad jis sutiko su padarytu administracinės teisės pažeidimu, savo kaltę pripažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, tai, kad yra vedęs, rūpinasi sergančia sutuoktine, gyvena rajone, kur nevažiuoja visuomeninis transportas, tai, kad anksčiau nebuvo baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, važiavo labai trumpą atstumą, yra apibūdinamas kaip nekonfliktiška asmenybė, mano, kad faktinių duomenų visuma leidžia šį atvejį vertinti kaip išskirtinį ir yra pagrindas pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai - auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų, - gali būti pasiekti jam taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui negu ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas minimalus, ir toks terminas (1 metai) būtų teisingas ir proporcingas padarytam pažeidimui. Supranta, kad už nustatytą girtumą vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negalimas ir tai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, tačiau prašoma skirti švelnesnė nuobauda šiuo konkrečiu atveju būtų pakankama ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinių nuobaudų skyrimo tikslams pasiekti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas nurodo, kad nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu. Mano, kad Kretingos rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
J. Š. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, ir nors apeliantas skunde kelia priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad J. Š. pripažįsta, kad padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, dėl jo gailisi, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl jo kaltės padarius šį pažeidimą, todėl teismas dėl jo kaltės nepasisako. Apeliantas ginčija jam paskirtos nuobaudos dydį, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei paskirtą baudą sumažinti iki minimalios sankcijoje numatytos baudos dydžio.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
J. Š. buvo paskirta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatytos sankcijos vidurkį atitinkanti administracinė nuobauda – 2500 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 30 mėnesių. Skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad J. Š. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, ir įvertinęs tai, kad J. Š. padarė šiurkštų pažeidimą, kadangi vairavo automobilį būdamas girtas, tuo keldamas grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems asmenims, jų gyvybei ir turtui, tyčia ignoravo elementarias elgesio taisykles, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkančią nuobaudą. Tai leidžia spręsti, kad buvo įvertintos visos nuobaudos skyrimui reikšmingos bylos aplinkybės. Išnagrinėjus apeliacinį skundą ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT nutartys administracinėse bylose N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).
Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, mano, jog byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. Konstatuotina, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės (tai, kad jis, išvažiavęs iš savo namo kiemo, transporto priemonę vairavo labai trumpą atstumą (tik apie 200 metrų) ir toliau kažkur važiuoti net neplanavo, į tai, kad jokių žmonių tuo metu šioje kelio atkarpoje nebuvo ir jų gyvybei ar sveikatai realios grėsmės nesukėlė, kad jis yra vedęs, nėra konfliktiškas žmogus, gyvena Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, į kurį nevažiuoja visuomeninis transportas, sutuoktinė L. Š. yra labai silpnos sveikatos, turi neįgalumą, sunkiai vaikšto, yra nuolat stebima gydytojų, todėl labai dažnai turi vežti ją į gydymo įstaigas Klaipėdoje, ir kt.) nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas J. Š. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą (visos apimties). Darytina išvada, kad skiriant mažesnę negu ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. J. Š. padarytas administracinis teisės pažeidimas – automobilio vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – yra vienas pavojingiausių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. J. Š. transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio vairavo labai trumpą atstumą ir daugiau niekur neketino važiuoti, ar tai, kad toje kelio atkarpoje tuo metu nebuvo žmonių, nesumažina šio pažeidimo pavojingumo, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apeliantas skunde daug dėmesio skiria aplinkybei, kad jis gyvena Kretingos rajone, Parąžės kaime, o į šį kaimą, kuriame gyvena, nevažiuoja visuomeninis transportas, sutuoktinė L. Š. yra labai silpnos sveikatos, turi neįgalumą, sunkiai vaikšto, yra nuolat stebima gydytojų, todėl labai dažnai turi vežti ją į gydymo įstaigas Klaipėdoje, todėl jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju apelianto nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo, šias aplinkybes jis žinojo prieš sėsdamas prie vairo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vairavo automobilį neblaivus, būdamas abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms. Taigi šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Tai, kad J. Š. nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad J. Š. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Kartu atkreiptinas pažeidėjo J. Š. dėmesys, jog praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, jeigu teisės atėmimo laikotarpiu nebus padaręs jokio teisės pažeidimo, o taip pat bus gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, jis, remdamasi ATPK 329 straipsnio nuostatomis, turės teisę su prašymu kreiptis į apylinkės teismą, kad būtų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas. Be to, akcentuotina ir tai, kad jeigu pažeidėjas neturi galimybės sumokėti paskirtą baudą iš karto, jis turi teisę ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos raštu kreiptis į baudą paskyrusį apylinkės teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki dviejų metų.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.