- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- ATP-1280-626/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pareiškėjas
- F. Z.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos F. Z. atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo F. Z., perkvalifikavus jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 3 d., nubausta pagal ATPK 126 str. 4 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. Z. nubausta už tai, kad ji 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 19.31 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,95 promilių). Tokiais savo veiksmais F. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, F. Z. atstovas advokatas A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. R. Z. pranešė policijai apie eismo įvykį, kurį tariamai sukėlė jo sutuoktinė F. Z. atsitrenkdama savo automobilio bamperiu į nukentėjusiojo R. Z. automobilio bamperį. Policijos pareigūnai, atvykę nurodytu adresu, nustatė 2,95 promilių girtumą apeliantei bei surašė jai administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 127 str. 3 d., kai pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, nulėmusios turto sugadinimą ir esant neblaiviam. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu pripažino, kad automobilių sąlytis, kurį sukėlė apeliantė parkuodamasi, nelėmė jo automobilio sugadinimo. Teismas su tuo sutiko, tačiau bylos nenutraukė, o apeliantės veiksmus perkvalifikavo. Pažymi, kad apeliantė neginčija tos aplinkybės, kad pastačiusi automobilį greta savo vyro automobilio, ji išlipusi ir būdama šalia savo namų vartojo alkoholį, nes nesant eismo įvykio fakto, asmeniui nėra draudžiama vartoti alkoholį užbaigus vairavimo manevrą, o tuo labiau esant šalia savo namų. Atkreipia dėmesį, kad byloje pateikiami nukentėjusiojo parodymai, jog jo sutuoktinė atrodė apsvaigusi, turi būti vertinami kritiškai, nes abu sutuoktiniai nuolat konfliktuoja ir visaip stengiasi vienas kitam pakenkti.
Pažymi, kad teismui nustačius, jog apeliantės veika turi būti kvalifikuojama pagal kitą straipsnį, reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas neteisingai. Apeliantės atstovas nurodo, kad teismas, kaip organas, nagrinėjęs bylą pirmąją instancija, negalėjo savarankiškai perkvalifikuoti apeliantės veiksmus pagal kitą straipsnį, nes tokiu būdu būtų pažeista asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, teisė tinkamai apsiginti nuo jam pareikšto administracinio teisės pažeidimo. Be to, teismas taip pat turėjo įvertinti, kad apeliantę ir nukentėjusįjį sieja santuokinis ryšys, o nukentėjusysis sutiko, kad realiai jokia materialinė žala jo automobiliui nebuvo padaryta.
Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją 2014 m. rugsėjo 3 d., 19.20 val., o apeliantės blaivumas buvo patikrintas tik 19.58 val., o tai yra pakankamas laikas, kad asmuo, baigęs vairavimo manevrą, pradėtų vartoti alkoholinius gėrimus. Kadangi apeliantė, baigusi vairavimo manevrą, ir išlipusi iš automobilio buvo visiškai tikra, kad ji nepadarė eismo įvykio, todėl jai negali būti taikomi apribojimai dėl alkoholio vartojimo esant eismo įvykio aplinkybėms.
Apeliantės atstovas pažymi, kad ATPK 126 str. nustatyta atsakomybė atsiranda tuomet, kai pats policijos pareigūnas asmeniškai sustabdo automobilį, kad būtų patikrintas vairuotojo blaivumas. Tačiau policijos pareigūnai, atvykę pagal nukentėjusiojo iškvietimą, nerado apeliantės prie automobilio vairo arba atliekant vairavimo manevrą, o jos blaivumas buvo nustatytas tik dėl formalių veiksmų, nes iš pradžių policijos pareigūnai esamą padėtį įvertino kaip eismo įvykį ir dėl to paprašė apeliantės pasitikrinti blaivumą. Taigi, darytina akivaizdi išvada, kad teismas sutiko, kad policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, neteisingai įvertino situaciją, todėl ir blaivumo patikrinimo procedūra buvo atliekama be jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, F. Z. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje vairavo transporto priemonę būdama neblaivi.
Pati F. Z. tvirtina, jog alkoholį vartojo po to, kai grįžus namo jos sutuoktinis R. Z. neįsileido jos į namus, o ne prieš vairuojant automobilį, t.y. iš esmės ginčija transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam faktą. Šią apeliantės versiją paneigia nukentėjusiojo R. Z. parodymai, ir, nors iš bylos medžiagos bei apeliacinio skundo nustatyta, kad tarp administracinėn atsakomynėm traukiamos F. Z. ir nukentėjusiojo vyksta skyrybų procesas, jie nuolat konfliktuoja, tačiau R. Z. parodymus pirmos instancijos teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino ir liudytojas A. K., kurio parodymais netikėti nėra jokių objektyvių priežasčių. Jokių liudytojų suinteresuotumą byloje galinčių patvirtinti duomenų savo apeliaciniame skunde nepateikė ir pati pažeidėja. Todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais parodymais. Taip pat F. Z. kaltę vairavus automobilį esant neblaiviai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame nėra užfiksuota, jog ji būtų vartojusi kokius nors gėrimus grįžus namo. Tą aplinkybę, kad automobiliu ji grįžo jau būdama neblaivi, be aukščiau aptartų parodymų bei alkotesterio kvito, patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuotas F. Z. nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, taip pat Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulės N. S., Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio N. B. tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, R. Z. rašytinis paaiškinimas bei kita byloje surinkta medžiaga.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, kaip organas, nagrinėjęs bylą pirmąją instancija, negalėjo savarankiškai perkvalifikuoti apeliantės veiksmus pagal kitą straipsnį, nes tokiu būdu būtų pažeista asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, teisė tinkamai apsiginti nuo jam pareikšto administracinio teisės pažeidimo. ATPK 284 str. 2 d. nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju administracinis teisės pažeidimo protokolas F. Z. buvo surašytas už tai, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi ir, būdama neatidi, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį. Pirmos instancijos teismui, perkvalifikavus pažeidėjai inkriminuotą pažeidimą iš ATPK 127 str. 3 d, į ATPK 126 str. 4 d., iš protokole nurodytos pažeidimo esmės ir nustatytų aplinkybių buvo pašalintas kaltinimas dėl eismo įvykio sukėlimo, tačiau ne kaltinimas dėl vairavimo esant neblaiviai, taigi, nagrinėjamu atveju, jokiu būdu negalima sutikti, kad perkvalifikuojant F. Z. inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą buvo pažeista jos teisė tinkamai apsiginti nuo jai pareikšto administracinio teisės pažeidimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos F. Z. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą F. Z. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjos F. Z. atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.