Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pas V. K., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, (duomenys neskelbtini), 1994 m. birželio 14 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. žiauriai elgėsi su gyvūnais, dėl to gyvūnai žuvo, o būtent:

2022 m. gegužės 18 d. ryte, laiku nuo 7 val. 30 min. iki 12 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamosios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žiauriai elgėsi su gyvūnais, t. y. rankomis pasmaugė D. S. priklausančius keturis šuniukus, dėl to šuniukai žuvo.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats V. N., apklaustas įtariamuoju, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jam priklausančioje gyvenamojoje sodyboje. Sodyboje esančiame name, gyvena jis ir A. V. su sugyventine D. S.. A. su D. sodybos kieme yra pasidarę voljerą, kur visada laiko savo šunį (kalę) Mirką. 2022 metų pavasarį, tikslios datos nebeprisimena, maždaug prieš du mėnesius ta jų kalė atsivedė šešis šuniukus. Kai kalė atsivedė šuniukus, A. ir D., juos laikė kambaryje. Kai lauke atšilo, kalę Mirką ir visus šešis šuniukus apgyvendino voljere. Kai šuniukai šiek tiek paaugo, D. vieną šuniuką atidavė. Kitus šuniukus D. taip pat bandė kam nors įsiūlyti, atiduoti, net dėl to rašė skelbimą, tačiau šuniukų niekas nenorėjo. Kažkada kalbant su D., ši jam pasakė, jog pati nebežino ką su tais šuniukais daryti, kur juos padėti. Jis suprato, jog šuniukai yra nereikalingi. 2022 m. gegužės 18 d., nuo pat ankstyvo ryto, tikslaus laiko nebeprisimena, namuose jis ir A. V. gėrė degtinę. Dviese išgėrė turbūt 0,7 litro talpos butelius degtinės. Kur baigus gerti degtinę išėjo A., nežino. Būdamas vienas ir stipriai apgirtęs, galbūt laiku nuo 7 val. 30 min. iki 12 val., jis nuėjo į kieme esantį voljerą, ten pasigavo keturis šuniukus, tai yra tris kalytes ir šuniuką, juos rankomis pasmaugė. Voljere buvęs penktas šuniukas, kažkur pabėgo, todėl jis ir liko gyvas. Kas ir kur paskui tuos šuniukus nunešė, jis iki 2022 m. gegužės 24 d. nežinojo. 2022 m. gegužės 24 d. A. pasakė, jog negyvus šuniukus sudėjo į plastikinį maišelį ir išmetė į netoli gyvenamosios sodybos esantį nedidelį vandens telkinį. Ten juos rado ir atidavė policijos pareigūnams. Šuniukus pasmaugė, nes suprato, jog jie yra niekam nereikalingi. Tokiam jo poelgiui įtakos turėjo tai, kad buvo girtas. Blaivus jis nebūtų taip pasielgęs. Dėl to, kad pasmaugė šuniukus, labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. N. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Iš 2022 m. gegužės 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. N. iš vandens telkinio ištraukė ir laisva valia policijai atidavė keturis negyvus šuniukus.

Iš 2022 m. gegužės 25 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 7-22/0230/PT1-4 matyti, kad jog trys moteriškos lyties ir vienas vyriškos lyties šunys žuvo nuo uždusinimo, tai yra dėl kvėpavimo funkcijos nepakankamumo.

Liudytojas G. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 19 d., apie 13 val., nuėjo pas brolį A. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten jis kartu su A. ir V. N. vartojo alkoholinius gėrimus. Tada iš brolio A. sužinojo, kad V. užmušė keturis šuniukus. V. jam pasakė, jog nusuko šuniukams sprandus. Tačiau kur juos padėjo, nepasakė.

Liudytoja D. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu A. V.. Namas, kuriame jie gyvena, priklauso V. N.. Pastarasis leido jiems gyventi tame name. V. N. taip pat gyvena tame name. 2022 m. kovo 28 d. jos kalė atsivedė šešis šuniukus, iš kurių buvo vienas patinas ir penkios kalytės. Šiuos šuniukus laikė kieme esančiame voljere. 2022 m. gegužės 17 d., iš darbo grįžo V. N.. Grįžęs jis vartojo alkoholinius gėrimus. O išgėręs jai priekaištavo dėl laikomų šuniukų. 2022 m. gegužės 18 d., apie 12.00 val. nuėjusi prie voljero pamatė, kad voljero durys yra atidarytos, voljere buvusi būda apversta ir jame likęs tik vienas šuniukas – kalytė; kitų šuniukų nebebuvo. Apie 13.00 val. į namus sugrįžo V. N. ir G. V.. Pastarasis pasakė, kad šuniukų gali nebeieškoti, nes jų nebėra gyvų. Paskutinį kartą šuniukus voljere matė 2022 m. gegužės 18 d., apie 7.30 val. Dėl šuniukų žūties byloje civilinio ieškinio nereiškia, atsisako būti pripažinta nukentėjusiąja. V. N. jokių pretenzijų neturi, nereiškia.

Liudytojas A. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie trejus metus kartu su sugyventine D. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyvena, priklauso V. N., kuris taip pat ten gyvena. Jo sugyventinė turi šunį kalę, kuri 2022 m. kovo mėnesį, atsivedė jauniklių. Iš viso ši kalė atsivedė šešis šuniukus, penkias kalytes ir vieną patiną. Šie šuniukai buvo laikomi namo kieme esančiame voljere. Prieš mėnesį jo brolis G. V. pasiėmė vieną šuniuką – kalytę ir išsinešė į namus. 2022 gegužės 18 d., apie 18.00 val., grįžęs į namus sužinojo, kad nebėra keturių šuniukų. Apie tai, kad nebėra keturių šuniukų, jam pasakė sugyventinė D. S.. Ji pasakė, kad V. N. nusuko šuniukams sprandus. Negyvus keturis šuniukus rado namo kieme, ant žemės. Tada jis juos sudėjo į plastikinį maišelį, nunešė į netoliese esantį vandens telkinį ir ten įmetė. Šuniukus įmetė į vandens telkinį, nes nenorėjo, kad jie būtų akivaizdžiai matomi.

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. N. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis žiauriai elgėsi su D. S. priklausančiais keturiais šuniukais ir dėl to šuniukai žuvo.

Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti atsakomybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. N. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę: praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, dirba. V. N. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti prokuroro siūlomą bausmę – 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio baudą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. N. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 MGL, t. y. 2000,00 Eur dydžio bauda.

Kaltinamasis V. N. prašo nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą ir prašymo motyvus, į skiriamos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismo paskirta bauda nustatoma sumokėti per dvidešimt keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos ją mokėdamas dalimis arba visą sumą iš karto.

V. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu,

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3000,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. N. galutinę bausmę – 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti V. N., kad paskirtoji bauda (2000,00 Eur) per dvidešimt keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės tarnautojui (Dvaro g. 9, Šilalė). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

V. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti V. N., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.