Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.PK-151-284/2013 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.2.4; 1.2.4.8; 1.2.4.8.1; 1.2.8; 1.2.8.2; 1.2.8.2.1; 1.2.10; 1.2.10.1; 2; 2.1; 2.1.3;2.1.3.1; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.6;

2013m. spalio 14 d.

privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam , civiliniam ieškovui , kaltinamajam V. V., jo atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,

privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam , kaltinamajam M. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo tvarka baudžiamąją bylą

pagal privataus kaltintojo , nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. V. skundą, kuriame

M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140str.1d. 165str. 1d.

pagal privataus kaltintojo, nukentėjusiojo M. K. priešpriešinį skundą, kuriame

V. V., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) bei R. M. individualioje įmonėje, gyvena (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 155str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent, kad 2013-08-09 apie 20:40val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), V. V. namo rūsyje jis ranka smogė V. V. į nugarą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140str.1d.

Be to, M. K. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis 2013-05-09 apie 20val.50min. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), kaltininkui M. K. būnant V. V. namuose, V. V. paprašius M. K. palikti jo namus. M. K. jo teisėtus prašymus bei nurodymus ignoravo, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 165str.1d.

V. V. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis 2013-05-09 Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), M. K. sesers S. V. namo kieme M. K. išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, vadino „debilu“, „beždžione“, taip jį viešai pažemino.

Privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. parodė, kad 2013 m. gegužės 9 d. namo į (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, grįžo apie 18 valandą. Apie 20.40 val. leidosi laiptais į rūsį užkurti pečiaus pašildyti vandeniui. Pamatė įkištą hidroforo kištuką, o sklendė buvo užsukta. Kištuką ištraukė iš rozetės, nes vanduo nesipumpavo. Kol kūrė pečių, nusileido M. K. Jis tą kištuką vėl įstatė į rozetę. Jis jo paklausė „ar tu žinai, kaip čia reikia elgtis – kad čia reikia pirmiausia užsukti vandentiekį, nes spaudimas gaunasi didesnis ir viską iš šulinio pumpuoja į vandentiekį?“ M. K. jį „pasiuntė“ necenzūriniais žodžiais ir vėl jo ištrauktą kištuką įstatė atgal. Jis vėl ištraukė. Buvo truputį pasisukęs nugara ir M. K. jam sudavė į nugarą. Jie stovėjo šalia vienas kito, buvo pasiruošęs vėl eiti prie pečiaus. Gavo smūgį delnu į nugarą. Sudavė M. K. Buvo apsirengęs „maikute“. Po to nuėjo prieš veidrodį pasižiūrėti ir pamatė raudoną žymę, kadangi buvo šiek tiek suprakaitavęs ir liko žymė nuo delno. Skaudėjo. Tada paskambino policijai. Atvažiavo policininkai ir jis parašė vietoje pareiškimą. Po kažkiek laiko, gal už 15-20 minučių, grįžo jo buvusi žmona. Ji iš karto jį puolė, kad jis meluoja. Kai buvo rūsyje ir buvo suduotas smūgis, be jo ir M. K. daugiau nieko nebuvo. Kaip buvo suduotas smūgis, niekas nematė. Jis tik paskui parodė žymę ant nugaros draugui, kuris pasakė „visai smagiai čia tau užtvojo“. Kitą dieną po įvykio, gegužės 10 d., važiavo pas ekspertus į Šiaulius, bet jo ten nepriėmė. Buvo penktadienis. Sumokėjo pinigus, jam liepė atvažiuoti pirmadienį. Kai nuvažiavo pirmadienį, tos žymės ant nugaros nebebuvo, todėl ekspertai nieko nenustatė. Į gydytojus dėl padaryto sužalojimo nesikreipė. Nepagalvojo, kad reikėtų kreiptis į medikus, kad užfiksuotų sužalojimą. Prašo iškelti baudžiamąją bylą M. K. pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl suduoto smūgio jam skaudėjo, perštėjo nugarą. Prašo iškelti baudžiamąją bylą M. K. pagal baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį dėl to, kad M. K. neturi teisės be jo leidimo lankytis jam priklausančiose patalpose. Namas dar yra įkeistas bankui. Nuosavybės teise namas ir prie jo esanti žemė priklauso lygiomis dalimis (po ½ ) jam ir jo buvusiai žmonai S. V. Naudojimosi patalpomis tvarkos nėra nusistatę. Jie tik draugiškai pasidalino patalpomis – jis gyvena pirmame aukšte, o S. gyvena antrame. Visos kitos patalpos yra bendros. Rūsys yra bendro naudojimo. Žeme jie tarpusavyje taip pat yra pasidaliję: S. naudojasi savo žeme, o jis – savo. Šildymo sistema ir hidroforu naudojasi bendrai. M. K. yra jo buvusios žmonos brolis. Jis yra pasipiktinęs, kad M. K. jo namuose elgiasi kaip savininkas. Mano, kad jis turėtų gauti leidimą būti tuose namuose ir ten šeimininkauti neturėtų. O dabar jis daro, ką tik nori. Mano, kad buvusi žmona ne visada leidžia M. K. ten atvykti, būna, kad jis atvažiuoja ir pats. Mano, reikalingas jo leidimas, kadangi pinigus bankui už gautą paskolą moka abu su S. V. M. K. niekada nėra jo prašęs leidimo tuose namuose lankytis. Mano, kad M. K. mama taip pat turėtų prašyti jo leidimo lankytis tuose namuose, tik problemų kol kas nekyla, nes su K. mama nekonfliktuoja. Prašo priteisti iš M. K. 500Lt neturtinę žalą , išlaidas advokatui 300Lt.

Kaltinamasis M. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. gegužės 9 d. su mama M. K. nuvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone pas jo sesę sodinti pomidorų. Sodino pomidorus šiltnamyje ir reikėjo prisipumpuoti vandens pomidorų laistymui, nes to prašė jo mama. Nusileido į rūsį, įjungė vandenį. Hidroforas tikrai buvo naudojamas, kadangi ir sesuo ir pats V. plaudavo mašiną. Pumpavo vandenį. Grįžo V. V. ir žiūri, kad nebebėga vanduo. Nuėjęs į rūsį, pamatė, kad kištukas ištrauktas iš lizdo. Įsijungė kištuką. Vėl nuėjo pažiūrėti, kaip bėga vanduo. Žiūri, kad vėl vanduo dingo. Nuėjo į rūsį, pamatė, kad vėl tyčia ištrauktas kištukas iš lizdo. Trečią kartą jam ten nuėjus, V. V. jį užsipuolė „ko tu čia junginėji?“ Jis nekreipė dėmesio. Pamatė, kad užsuktas vanduo iš krano. Atsuko vandenį. V. V. jam neleido išeiti, pradėjo stumdyti. Jis nekreipė į jį dėmesio, nes nenorėjo konfliktų. Išėjo į lauką. Jam išeinant pro duris, V. V. jį išsivijo, ant viso kiemo rėkė „ o dabar, debile, aš tave pasodinsiu trims paroms“. Jokio smūgio V. V. jis nesudavė. V. V. pats jį stumdė ir neleido jam išeiti. Galbūt jis jį provokavo, tačiau jis provokacijai nepasidavė. Buvo iškviesta policija, V. V. prie policijos pareigūnų ir jo mamos sakė, kad jis ne sudavė jam, bet pastūmė. Jis V. V. nei sudavė, nei stūmė, nuėjo toliau darbuotis. Jis atvažiuoja pas savo seserį S. V., kuriai priklauso pusė namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pusė ten esančios žemės. Sesuo jam leidžia ten lankytis. Jis jai darė remontus. Laisto šiltnamį ir kitaip padeda darbuose. Sesuo su buvusiu vyru gyvenamosiomis patalpomis yra pasidaliję draugiškai. Dalis patalpų yra bendros. Bendro naudojimo patalpų sesuo su buvusiu vyru nėra pasidalinę, jomis yra naudojamasi paeiliui, bendrai. Sesuo jam nedraudžia lankytis jokiose patalpose. V. V. nenori, kad jis ten lankytųsi. V. V. kiekvieną sykį atvykus jam užsipuola, kviečia policiją, veja. Sesuo yra prašiusi nusistatyti naudojimosi patalpomis tvarką, bet iki šiol ta tvarka nėra nustatyta. Kai jis vaikščiojo po rūsį, jo sesers nebuvo namuose. Jis ne piktybiškai naudojasi patalpomis, nes jam sesuo buvo leidusi. V. V. jam tomis patalpomis naudotis neleido. Jis mano, kad reikia nusistatyti naudojimosi patalpomis tvarką, o kodėl sesuo iki šiol dėl to nesikreipė į teismą, nežino. Jis lankėsi ne pas V. V., dėl to nekreipė dėmesio į jo reikalavimus. Sesuo leido jam naudotis vandentiekiu ir hidroforu. Ten, kur gyvena sesuo, yra kaip ir bendrabutis, nes V. V. gyvena pirmame aukšte, o sesuo – antrame, yra bendrų patalpų.

Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2013 m. gegužės 9 d. su mama M. K. nuvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone pas jo sesę sodinti pomidorų. Sodinome pomidorus ir reikėjo prisipumpuoti vandens pomidorų laistymui. Nuėjo į rūsį, pasijungė hidroforą, kad pumpuotų vandenį į statines. Vanduo bėgo, po to nustojo. Nuėjo pažiūrėti į rūsį, pamatė, kad ištrauktas kištukas, įjungė kištuką, vanduo pradėjo bėgti. Žiūri, kad vanduo vėl nebebėga. Nuėjo į rūsį, pamatė, kad vėl kištukas ištrauktas. Vėl įkišo tą kištuką. Pasirodė, kad tai daroma tyčia, tyčia ištraukinėjamas kištukas. Trečią kartą nuėjo į rūsį, V. V. jį užsipuolė „ko čia junginėji?“. Jis nėjo į konfliktą, įsijungė kištuką ir žiūri, kad prie pečiaus užsuktas kranas. Atsuko kraną. V. V. jo po to neleido išeiti, stumdė petimi. Ėjo ir praėjo, nuėjo toliau darbuotis. Po kiek laiko girdi, kad kieme rėkauja – V. V. išėjo iš rūsio, rėkia „aš tą debilą pasodinsiu“. V. V. jį jo mamos akivaizdoje vadino debilu, žadėjo „pasodinti“ trims paroms. Dar V. V. jį vadino beždžione. Kai jis taip mane vadino, netoli buvo mama, vėliau grįžo sesuo. Sesuo tų V. V. pasakytų žodžių negirdėjo. Jis į žodžius nekreipė dėmesio ir nuėjo toliau darbuotis. Laiko, kad buvo viešai įžeistas, nes buvo įžeistas viešoje vietoje, kieme, girdint mamai. Kad buvo įžeistas, gali patvirtinti liudytoja pakviesta jo mama. Jo ir mamos santykiai geri. Jo mamos M. K. ir V. V. santykiai yra blogi, jie nesutaria. Mama į V. V. žodžius nieko neatsakė. Debilu V. V. nieko kito pavadinti negalėjo, tik jį, nes ten buvo tik jis. Kai išeidinėjo iš rūsio, jis išėjo pirmas, o V. V. – iš paskos. V. V. išlėkė iš rūsio rėkdamas „debile, aš tave pasodinsiu trims paroms“. Nesupranta, dėl ko, išsikvietė policijos pareigūnus, V. V. pareigūnams sakė, kad jis jį stūmė. Kalba apie tai, kad jis jam sudavė, atsirado vėliau.

Kaltinamasis V. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis prie vaiko nebūtų taip sakęs, nes jo dukra tuo metu lakstė kieme. Iš rūsio pirmas išėjo M. K., po to išėjo jis. M. K. buvo kieme prie ūkinio pastato. Parėjo į namus, nes jam perštėjo nugarą. Pažiūrėjo į veidrodį, pamatė, kad raudona, ir iškvietė policiją. M. K. neišvadino debilu ir beždžione, nesakė, kad jį „pasodinsiu“ trims paroms. Anksčiau M. K. nėra išvadinęs jokiais negražiais žodžiais, tik M. K. yra jį išvadinęs. Po pirmojo ar antrojo posėdžio jam lipant laiptais M. K. pareiškė „tau dabar bus šakės“ ir parašė tą priešpriešinį skundą. Su M. K. konfliktų nėra. Ji savaitę gyveno tame name, bet konfliktų jokių nekilo. Nei kalbėjosi, nei sveikinosi, bet konfliktų nebuvo. 2013 m. gegužės 9 d. su M. K. nekonfliktavo, nebuvo jokio pokalbio. Su buvusia žmona S. V. nėra jokių santykių, jie visai nešneka. S. V. nėra jo prašiusi nusistatyti naudojimosi patalpomis tvarką.

Liudytoja M. K. parodė, kad 2013 m. gegužės 9 d. buvo ten, kur įvyko konfliktas, ji sėdėjo lauko virtuvėje. Dukters S. V. namuose tuo metu nebuvo. Ji su M. K. buvo pasodinę pomidorus, reikėjo palaistyti pomidorus. Buvo pasibaigęs vanduo statinėse. Ji paprašė M. K. nueiti į rūsį ir pajungti hidroforą, kad pripumpuotų vandens į kubilą. Nematė, kada ten nuėjo jos buvęs žentas V. V. Po kiek laiko V. V. išbėgo iš rūsio visas įniršęs. Jis atbėgo tiesiai prie jos, rėkė „dabar šitą brudą, valkatą uždarysiu trims paroms“. Ji jo paklausė, kas nutiko. Jis pasikėlė raudoną „maikutę“ ir pasakė „žiūrėk, ką jis man padarė“. Ji pasižiūrėjo į nugarą ir pamatė, kad ten nieko nėra. Pasakė „šitaip daryti yra negražu“. Jis jai ėmė sakyti „tu valkata, k... paskutinė“ rėkė visam kaimui ant jos, kad tik kuo garsiau, kad daugiau žmonių girdėtų. Ji pati skundo nerašė, nes nenorėjo nervintis. V. V. iš pradžių policijai sakė, kad jį stūmė M., po to kaltino, kad jis esą jam sudavė. Kodėl jis pasikėlė „maikę“, nežino. Tada jis sakė „šitą brudą aš uždarysiu dviems paroms“. Ji sakė „ką jis tau padarė, kaip tau negėda?“ Ji matė, kad ant nugaros nieko nėra. Mano, turėjo būti nors paraudimas, jeigu sudavė vyras. Nežino už ką sakė uždarysiąs. V. V. ne pirmą kartą kvietė policiją. Tą dieną girdėjo, kad policija jam siūlė kreiptis ir į ligoninės priėmimo skyrių, medikus. V. V. kaltino, kad jos sūnus jį stūmė rūsyje. S. V. atvažiavo, kai jau buvo atvažiavusi policija. Ji su sūnumi lankosi toje sodyboje, nes padeda dukrai. V. V. nuolat priekaištauja jos sūnui M. K., kad jis lankosi, filmuoja jį telefonu ir panašiai. Patalpos nėra oficialiai padalintos, V. V. gyvena pirmame aukšte, o jos dukra S. gyvena - antrame, rūsys yra bendro naudojimo, nes nesutvarkyti dokumentai. Dukra jai ir broliui M. leidžia lankytis. Jos anūkė B., S. ir V. V. dukra, kai V. V. ant jos rėkė, buvo namuose, savo kambaryje antrame namo aukšte, žiūrėjo pro langą ir pasakė „baikit jūs“. Kas vyko rūsyje, anūkė matyti ir girdėti negalėjo. M. K. iš rūsio išėjo ne tuojau pat, jis į jos ir V. V. pokalbį nespėjo įsikišti. Negali dabar tiksliai atgaminti, ar M. K. jų pokalbį girdėjo. Ji V. V. sakė „ar tau nenusibodo? Tu pabaik.“ , nes tai nebe pirmas kartas, kai yra užsipuolama ir nežinia, už ką. Už namo ten yra dvi 200 litrų talpos vandens statinės, skirtos laistymui. M. K. nebūtinai turėjo praeiti pro ją, išeidamas iš rūsio pažiūrėti, ar bėga vanduo, jis galėjo eiti ir pro pavėsinę. Ji atvažiuoja ne pas V. V., o pas dukrą, nesilanko toje namo dalyje, kuria jis naudojasi, todėl į jo priekaištus nesureagavo. Faktas, kad nebuvo vandens ir jo reikėjo prisipumpuoti. M. K. ir ją ne kartą V. V. vadino „debilais, psichais, ubagais“. V. V. iš karto išėjęs iš rūsio priėjo prie jos. Jis sakė „šitą brudą aš uždarysiu dviems paroms“. Parodė nugarą, po to puolė ją „kolioti“.

Liudytoja S. V. parodė, kad , kai įvyko konfliktas 2013 m. gegužės 9 d., jos namuose nebuvo, buvo darbe. Grįžusi namo, įvažiavusi į kiemą, pamatė savo buvusį vyrą, paklausė, kas vyksta. Gana greitai atvyko policija. V. V. labai garsiai rėkė ant viso kiemo. Tiksliai žodžių negirdėjo, nes buvo virtinė negražių žodžių prie vaiko. Ji pasakė „ar tu vieną kartą nustosi?“ Kai išlipo policininkai, ėjo aiškintis. Policininkai aiškinosi, kas įvyko. Buvo paklausta, ar jie yra išgėrę, pasiūlyta pūsti į alkotesterį , jos brolis neatsisakė pūsti, o buvęs vyras sakė „esu gėręs kefyro“. Jiems pūsti neteko. Vyko kalba apie tai, kad įvyko lyg ir žodinis konfliktas, V. V. rėkė, kad jį stumdė jos brolis. Ji yra sakiusi V. V., kad reikėtų kreiptis į teismą dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo. Ne pirmą kartą V. V. kviečia policija, kvietė ir ji. Ji dabar prašo, kad su ja būtų tiek brolis, tiek mama, kadangi bijo viena būti namuose. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos nuolatinio psichologinio terorizavimo. Yra užfiksuotos SMS žinutės, kur yra užgauliojama įvairiais žodžiais. Su V. V. daugiau kaip du metai išsituokę. Savo lėšomis namus tvarkosi, gyvena, prašo, kad jos buvęs sutuoktinis sutiktų nusistatyti naudojimosi patalpomis tvarką. Skyrybų metu turtas buvo padalintas pusiau, bet nebuvo nustatyta, kuri dalis kam priklauso. Tikėjosi, kad pasidalins draugiškai. Visi konfliktai vyksta tik dėl to, kad neišsiaiškina, kurioje vietoje turi teisę būti. Kai pradėjo antrame aukšte daryti remontą, iš V. V. pusės buvo tris kartus kviečiama policija. Paskui pasidarė atskirą įėjimą, įsivedė atskirą vandentiekį, kad su dukra galėtų ramiai gyventi antrame aukšte. 2013 m. rugpjūčio 5 d. V. V. įteikė dokumentus su pasiūlymu pasidalinti turtą, bet viskas remiasi į pinigines lėšas , ji yra vieniša motina, auginanti vaiką, gaunu tik 300 Lt „alimentus“. Buvo atsakymas, kuris užfiksuotas ir SMS žinutėse, kad po teismo spręs, kas kur kuo naudosis. Žymės ant V. V. kūno nematė, tik girdėjo V. V. ant viso kiemo šaukiantį, kad jis buvo pastumtas. Jis grasino visokiais žodžiais, kad jau dabar jis „eis iki galo“. Jos brolis po V. V. žemę nevaikšto, yra žemę draugiškai pasidalinę. Kiemas yra bendras. Rūsys yra bendras. Ji pati prašė brolio pagalbos, nes jai reikėjo daryti remontą, samdyti meistrus neturi pinigų. Leidžia broliui eiti į rūsį ir naudotis kitomis bendromis patalpomis, nes tai yra ir jos nuosavybė. V. V. būdavo nuolat kviečiama aiškintis dėl rūsio naudojimo. Ji nei mamai, nei M. K. nedraudžia ten vaikščioti, netgi prašo. Bijo viena būti, nes po kiemą vaikšto pašaliniai asmenys, kiti netgi asocialūs, kurie ateina pas mano buvusį sutuoktinį ir skolintis pinigų, ir naktimis. Ji jaučiasi nesaugiai, todėl prašo mamos ir brolio būti jos namuose ir jai padėti. Visada prašė, kad V. V. leistų jiems ramiai gyventi, bet jie visą laiką jautė spaudimą. Apie konfliktą rūsyje išgirdo tik atvykus policijai, kadangi policijai jie kiekvienas pasakojo situaciją. Ji konflikto metu buvo darbe.

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos taip pat įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai išaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės. Įvykio vaizdas turi būti atkurtas pakankamai tiksliai. Priešingu atveju teismas neturi jokių galimybių daryti pagrįstas išvadas. Proceso metu nesurinkus visos svarbios informacijos, teismas negali patikimai nuspręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar atsakomybėn patraukti asmenys kalti dėl tos veikos padarymo. Svarbi nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Jeigu nesurinkta neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, kaltinamasis turi būti išteisinamas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (LR BK 140 straipsnio 1 dalis), padaromas tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K – 558/2006).

Nukentėjusysis V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad tarp jo ir M. K. namo rūsyje kilus konfliktui dėl hidroforo įjungimo, M. K. jam sudavė smūgį delnu į nugarą. Jis pasižiūrėjo į veidrodį ir pamatė raudoną žymę, kadangi buvo šiek tiek suprakaitavęs, todėl ant nugaros liko žymė nuo delno, skaudėjo .

Tuo tarpu M. K. savo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo nepripažįsta. Jis neneigia, kad tarp jo ir V. V. rūsyje kilo konfliktas, nes V. V. kelis kartus ištraukė hidroforo kištuką iš rozetės, V. V. jam neleido išeiti iš rūsio, pradėjo stumdyti, jis nekreipė į jį dėmesio, nes nenorėjo konflikto, nukentėjusiojo jis nemušė.

Liudytoja M. K. parodė ,kad ji pati rūsyje nebuvo, kas ten vyko ,nematė. Ji paprašė M. K. nueiti į rūsį ir pajungti hidroforą, kad pripumpuotų vandens į kubilą. Nematė, kada į rūsį nuėjo jos buvęs žentas V. V. Po kiek laiko V. V. išbėgo iš rūsio visas įniršęs, pasikėlė raudoną „maikutę“ ir pasakė „žiūrėk, ką jis man padarė“. Ji pasižiūrėjo į nugarą ir pamatė, kad ten nieko nėra. V. V. iš pradžių policijai sakė, kad jį stūmė M. K., po to kaltino, kad jis esą jam sudavė. Ji matė, kad ant nugaros nieko nėra, jokio paraudimo. Ji girdėjo, kad policija V. V. siūlė kreiptis į ligoninės priėmimo skyrių, pas medikus. V. V. kaltino, kad jos sūnus jį stūmė rūsyje.

Liudytoja S. V. parodė, kad , kai įvyko konfliktas 2013 m. gegužės 9 d., jos namuose nebuvo, buvo darbe. Grįžusi namo, įvažiavusi į kiemą, pamatė savo buvusį vyrą, paklausė, kas vyksta. Gana greitai atvyko policija. V. V. labai garsiai rėkė ant viso kiemo. Policininkai aiškinosi, kas įvyko. Vyko kalba apie tai, kad įvyko lyg ir žodinis konfliktas, V. V. rėkė, kad jį stumdė jos brolis. Ne pirmą kartą V. V. kviečia policija, kvietė ir ji.

Taigi aplinkybes, kad nukentėjusiajam su ranka buvo suduotas smūgis į nugarą, tvirtina tik pats nukentėjusysis V. V. M. K. savo kaltę neigia. Byloje nenustatyti tiesioginiai liudytojai, matę smūgio sudavimą .Nukentėjusysis V. V. į teisiamąjį posėdį jokių liudytojų iškviesti neprašė. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, M. K. pakviesta liudytoja M. K. teigia, kad paties fakto, kad rūsyje V. V. buvo suduotas smūgis – nematė. Ji tik matė ,kad V. V. išbėgo iš rūsio , pasikėlė raudoną „maikutę“ ir pasakė „žiūrėk, ką jis man padarė“, ji pasižiūrėjo į nugarą ir jokių sužalojimo žymių nematė. V. V. iš pradžių policijai sakė, kad jį stūmė M. K., po to kaltino, kad jis esą jam sudavė. Liudytoja S. V. šio įvykio metu iš viso nebuvo namuose. Kai ji grįžo į namus, jau buvo policija, vyko kalba apie tai, kad įvyko lyg ir žodinis konfliktas, V. V. rėkė, kad jį stumdė jos brolis.

Byloje esančių liudytojų parodymai yra nepakankami, kad jais remiantis būtų galima įrodyti M. K. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Remiantis tik nukentėjusiojo parodymais, teismas priimti apkaltinamojo nuosprendžio negali. Teismas atsižvelgia, kad byloje yra medžiaga iš policijos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šioje medžiagoje yra tik V. V. pareiškimas policijai, kuriame nurodyta, jog tarp jo ir M. K. kilo konfliktas dėl vandentiekio ir M. K. jam ranka vieną kartą sudavė į nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tačiau daugiau duomenų dėl šio fakto nėra, M. K. įvykio vietoje apklaustas nebuvo, iš jo nepaimtas pasiaiškinimas. Taip pat byloje yra V. V. pateikta 2013-05-13 specialisto išvada , kuri nepatvirtina V. V. sužalojimo fakto. Pats nukentėjusysis V. V. parodė, kad po įvykio jis į medikus ( ligoninės priėmimo skyrių ar pas šeimos gydytoją) nesikreipė, nors liudytoja M. K. parodė, kad ji girdėjo, kaip policija jam siūlė kreiptis ir į ligoninės priėmimo skyrių, pas medikus.

Teismas vertindamas įrodymus turi išsamiai patikrinti visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Šiuo atveju to padaryti negalima. Byloje esančiais duomenimis nėra paneigta M. K. versija, kad jis nekaltas inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp buvusių sutuoktinių V. V. ir S. V., gyvenančių viename name, dažnai vyksta konfliktai dėl to, kad neišsiaiškina, kurioje vietoje turi teisę būti ( kokiomis patalpomis naudotis), o M. K. yra S. V. brolis, dažnai būna sesers namuose. Kaip nurodė liudytoja S. V. , ji viena bijo būti, nes po kiemą vaikšto pašaliniai asmenys, ji jaučiasi nesaugiai. Ne pirmą kartą V. V. kviečia policija, kvietė ir ji policiją. Ji dabar prašo, kad su ja būtų tiek brolis, tiek mama, kadangi bijo viena būti namuose, nes yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos nuolatinio psichologinio terorizavimo, yra užfiksuotos SMS žinutės, kur yra užgauliojama įvairiais žodžiais.

Tad nepaneigiama versija, kad nukentėjusysis V. V. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi ir , iškeldamas baudžiamąją bylą M. K., kuris yra S. V. brolis, taip siekia atkeršyti savo buvusiai sutuoktinei S. V.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, kad M. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140str.1d., sudėties, todėl M. K. išteisintinas pagal LR BK 140str.1d., vadovaujantis LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

Pagal LR BK 165 straipsnį nusikalstama veika yra tada, kai asmuo neteisėtai <..> atvirai, panaudodamas <...> smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, įsibrovė į kito žmogaus <....> butą <...>. Įsibrovimas į būstą reiškia, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateko į jį prieš būsto savininko valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas neteisėtai patenka į kito žmogaus būstą, tokio būsto priklausinį ar saugomą būsto teritoriją. Nusikaltimo subjektyvioji pusė yra tyčia. Tai reiškia, jog patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn galima, tik konstatavus, jog asmuo suvokė, jog savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko ar jo valdytojo valią patenka į tą būstą ir nori tai daryti. BK 165 str. 1 d. numatyta formali nusikaltimo sudėtis, veika padaroma tyčia. Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis V. V. nurodė, kad prašo iškelti baudžiamąją bylą M. K. pagal baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2013-05-09 apie 20 val.50min. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), M. K. būnant V. V. namuose, jam, V. V., paprašius M. K. palikti jo namus, M. K. jo teisėtus prašymus bei nurodymus ignoravo.

V. V. nurodė, kad M. K. neturi teisės be jo leidimo lankytis jam priklausančiose patalpose. Nuosavybės teise namas ir prie jo esanti žemė priklauso lygiomis dalimis (po ½ ) jam ir jo buvusiai žmonai S. V., naudojimosi patalpomis tvarkos nėra nusistatę, jie tik draugiškai pasidalino patalpomis – jis gyvena pirmame aukšte, o S. gyvena antrame, visos kitos patalpos yra bendros, rūsys yra bendro naudojimo, žemę taip pat yra pasidaliję, šildymo sistema ir hidroforu naudojasi bendrai. M. K. yra jo buvusios žmonos brolis. Mano, kad M. K. ( jo buvusios sutuoktinės S. V. brolis) turėtų gauti jo leidimą būti tuose namuose ir ten šeimininkauti neturėtų.

Teismo nuomone, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju M. K. neturėjo tyčios neteisėtai patekti į kitam asmeniui (V. V.) nuosavybės teise priklausančias patalpas. M. K. parodė, kad jis atvažiuoja pas savo seserį S. V., kuriai priklauso pusė namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pusė ten esančios žemės. Sesuo jam leidžia ten lankytis. Jis ten daro remontus ,laisto šiltnamį ir kitaip padeda darbuose. Sesuo su buvusiu vyru gyvenamosiomis patalpomis yra pasidaliję draugiškai. Dalis patalpų yra bendros, bendro naudojimo patalpų sesuo su buvusiu vyru nėra pasidalinę, jomis naudojasi bendrai. Sesuo jam nedraudžia lankytis jokiose patalpose. Jo sesuo S. V. ir jos buvęs vyras V. V. nėra nusistatę naudojimosi namo patalpomis tvarką. Jis ne piktybiškai naudojosi patalpomis, bet jam sesuo buvo leidusi. Jis lankėsi ne pas V. V., o pas savo seserį, buvusią V. V. sutuoktinę S. V., o sesuo leido jam naudotis vandentiekiu ir hidroforu. Tokius M. K. parodymus patvirtino liudytojai. Liudytoja S. V. patvirtino, kad skyrybų su V. V. metu turtas buvo padalintas pusiau, bet nebuvo nustatyta, kuri dalis kam priklauso, nenustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Ji pati prašo brolio pagalbos, nes jai reikėjo daryti remontą, ji leidžia broliui eiti į rūsį , naudotis kitomis bendromis patalpomis, nes tai yra ir jos nuosavybė. Ji nei mamai, nei savo broliui M. K. nedraudžia ten vaikščioti, bijo viena būti, jaučiasi nesaugiai, todėl prašo mamos ir brolio būti jos namuose ir jai padėti. Liudytoja M. K. patvirtino, kad ji su sūnumi M. K. lankosi toje sodyboje, nes padeda dukrai S. V. Buvęs jos žentas V. V. nuolat priekaištauja jos sūnui M. K., kad jis lankosi. Tačiau patalpos nėra oficialiai padalintos, V. V. gyvena pirmame aukšte, o jos dukra S. gyvena - antrame, rūsys yra bendro naudojimo, nes nesutvarkyti dokumentai. Dukra jai ir broliui M. leidžia lankytis. Ji atvažiuoja ne pas V. V., o pas dukrą, nesilanko toje namo dalyje, kuria jis naudojasi.

Byloje nėra duomenų, kad yra nustatyta V. V. ir S. V. priklausančios nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajonas, naudojimosi tvarka. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-07-25 sprendimu šalys turimą nekilnojamąjį turtą pasidalijo po ½ idealią dalį. Tai matyti ir iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo. Konkreti naudojimosi turtu (namu) tvarka nebuvo nustatyta, todėl jie naudojasi gyvenamosiomis patalpomis pagal susitarimą, o kitomis patalpomis bendrai. Tą patvirtino ir pats V. V. M. K. neėjo į tas patalpas, kur gyvena S. V., jis buvo bendro naudojimosi patalpoje –rūsyje.

Vien tai, kad M. K. lankėsi jo seseriai ir V. V. priklausančiame name, negali būti pagrindas pripažinti jo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 165 str. 1 d., nes jo veikoje nenustatytas būtinas minėto nusikaltimo sudėties požymis – veikimas tiesiogine tyčia, t.y. nenustatyta, kad M. K. suvokė, jog savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko ar jo valdytojo valią patenka į tą būstą ir nori tai daryti. Atvirkščiai, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad būsto bendrasavininkė S. V. leido ir prašė jį ten lankytis , jai padėti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, kad M. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 165str.1d., sudėties, todėl M. K. išteisintinas pagal LR BK 165str.1d., vadovaujantis LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

Už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d. – įžeidimo, padarymą atsako asmuo, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Pagal teismų praktiką įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 2K-269/2005).

Taigi, objektyviai įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu.

Nukentėjusysis M. K. parodė ,kad 2013-05-09 , jam išėjus iš rūsio, jis girdėjo, kaip kieme rėkauja V. V., kuris rėkė „aš tą debilą pasodinsiu“. V. V. jį jo mamos akivaizdoje vadino debilu, žadėjo „pasodinti“ trims paroms. Dar V. V. jį vadino beždžione. Kai jis taip jį vadino, netoli buvo mama. Sesuo tų V. V. pasakytų žodžių negirdėjo. Laiko, kad buvo viešai įžeistas, nes buvo įžeistas viešoje vietoje, kieme, girdint mamai. Kad buvo įžeistas, gali patvirtinti liudytoja jo mama. Jo ir mamos santykiai geri. Jo mamos M. K. ir V. V. santykiai yra blogi, jie nesutaria. Mama į V. V. žodžius nieko neatsakė. Debilu V. V. nieko kito pavadinti negalėjo, tik jį, nes ten buvo tik jis.

Kaltinamasis V. V. savo kaltės dėl viešo M. K. įžeidimo nepripažino ir parodė, kad iš rūsio pirmas išėjo M. K., po to išėjo jis. M. K. buvo kieme prie ūkinio pastato. Parėjo į namus, nes jam perštėjo nugarą. Pažiūrėjo į veidrodį, pamatė, kad raudona, ir iškvietė policiją. M. K. jis neišvadino debilu ir beždžione, nesakė, kad jį „pasodinsiu“ trims paroms. Anksčiau M. K. nėra išvadinęs jokiais negražiais žodžiais, tik M. K. yra jį išvadinęs. Po pirmojo ar antrojo posėdžio jam lipant laiptais M. K. pareiškė „tau dabar bus šakės“ ir parašė tą priešpriešinį skundą.

Liudytoja M. K. parodė, kad V. V. išbėgo iš rūsio visas įniršęs, atbėgo tiesiai prie jos, rėkė šitą brudą, valkatą uždarysiu dviems paroms“ . Parodė nugarą, po to puolė ją „kolioti“, rėkė visam kaimui ant jos, kad tik kuo garsiau, kad daugiau žmonių girdėtų. Ji pati skundo nerašė, nes nenorėjo nervintis. M. K. iš rūsio išėjo ne tuojau pat, jis į jos ir V. V. pokalbį nespėjo įsikišti. Negali dabar tiksliai atgaminti, ar M. K. jų pokalbį girdėjo. M. K. ir ją ne kartą V. V. vadino „debilais, psichais, ubagais“.

Liudytoja S. V. šio įvykio nematė. Ji parodė, kad , kai ji grįžo namo, V. V. labai garsiai rėkė ant viso kiemo, tiksliai žodžių negirdėjo, nes buvo virtinė negražių žodžių prie vaiko, ji pasakė „ar tu vieną kartą nustosi?“

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis V. V., kieme, girdint M. K., išvadino nukentėjusįjį M. K. „debilu“, „beždžione“.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja M. K. liudijo palankiai M. K., nes yra jo mama. Pats M. K. nurodė, kad jo ir mamos santykiai geri, o M. K. ir V. V. santykiai yra blogi, jie nesutaria. Liudytoja M. K. teigė girdėjusi V. V. tariamus užgaulius žodžius. Tačiau pažymėtina, kad M. K. nurodė, kad V. V. kieme, girdint jam ir liudytojai M. K., jį pavadino debilu ir beždžione, taip jį viešai įžeisdamas. Tuo tarpu liudytoja M. K. tokių nukentėjusiojo M. K. parodymų nepatvirtino. Ji nurodė, kad V. V., išbėgęs iš rūsio, atbėgo tiesiai prie jos, rėkė „ šitą brudą, valkatą uždarysiu dviems paroms“, po to parodė nugarą ir puolė ją „kolioti“. Tai kelia pagrįstas abejones, ar V. V. pasakė M. K. adresu įžeidžiamus žodžius , jei pasakė, tai kokie tie įžeidžiantys žodžiai buvo, ar juos tikrai girdėjo pats M. K., nes liudytoja M. K. patvirtino, kad M. K. iš rūsio išėjo ne tuojau pat, jis į jos ir V. V. pokalbį nespėjo įsikišti.

Nesant patikimų liudytojų parodymų ar kitokių įrodymų, t.y. esant esminiams prieštaravimams tarp nukentėjusiojo M. K. ir liudytojos M. K. parodymų, teismas negali vadovautis vien nukentėjusiojo ir liudytojos jo mamos parodymais , taip pat teismas neturi pagrindo didesnę įrodomąją reikšmę teikti nukentėjusiojo M. K. ir jo motinos liudytojos M. K. teismo posėdžio metu duotiems parodymams, nei V. V. parodymams. Tuo labiau, kai byloje nustatyta, kad M. K. ir jo mamos liudytojos M. K. santykiai geri, o M. K. ir V. V. santykiai yra blogi, jie nesutaria. Todėl, esant bet kokioms abejonėms dėl kaltinamojo V. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindžiant įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Esant prieštaravimams tarp nukentėjusiojo ir liudytojos, kuriais grindžiama V. V. kaltė, parodymų bei atsižvelgiant į tai, kad tarp V. V. ir M. K. bei M. K. yra susiklostę blogi tarpusavio santykiai, teismui yra pakankamas pagrindas abejoti nukentėjusiojo M. K. parodymų tikrumu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, kad ,nesant neginčijamų įrodymų, jog V. V. tyčia įžeidė M. K., todėl V. V. išteisintinas pagal LR BK 155str.1d., vadovaujantis LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išteisinus M. K. , nes nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, privataus kaltintojo V. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 500Lt, dėl turtinės žalos 81,47Lt paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.). Taip pat netenkintinas nukentėjusiojo V. V. prašymas ir neišieškotinos jo turėtos atstovavimo išlaidos, nes tik iš pripažinto kaltu asmens gali būti išieškotos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu , 304-308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.1d., 165str.1d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. V. pagal LR BK 155 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 500Lt, dėl turtinės žalos 81,47Lt priteisimo palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.