- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- A2.9.-401-665/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražina Čereškevičienė
- Pažeidėjas
- R. G.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G.
duomenų apie teistumą ir baustumą nepateikta, nevedusio, vidurinio-profesinio išsilavinimo, registruoto darbo biržoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2016-01-16 apie 18.36 val. tyčia iškvietė policijos pareigūnus pas save į namus, adresu Švenčionių r., (duomenys neskelbtini), pranešdamas, kad neblaivi motina konfliktuoja bei varo jį iš namų, dėl ko policijos pareigūnai turėjo neatidėliotinai reaguoti. Atvykus policijos pareigūnams pranešėjas P. G. buvo su aiškiais girtumo požymiais (nustatytas 2,15 prom. neblaivumo laipsnis). Policijos kvietimo priežasčių pranešėjas paaiškinti negalėjo. Pranešėjo motina V. G., gim. (duomenys neskelbtini)m., buvo blaivi ir jokių neteisėtų veiksmų nedarė. Pranešimo turinys neatitiko tikrovės, neteisėtų veiksmų, sužalojimų ar kitų pažeidimų nenustatyta, skundų ar pareiškimų negauta. Dėl iškvietimo Vilniaus aps. VPK patyrė 1,91 Eur žalą. R. G. žinomai melagingai iškvietė policiją, todėl padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 186 str.
Motyvuojamoji dalis
R. G. pripažino padaręs teisės pažeidimą, gailisi, jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, KPS tyrėjo V.Petrovskio tarnybiniame pranešime, alkoholio kiekio matuoklio spausdintuvo šaknelėje bei kitoje bylos medžiagoje nustatytais duomenimis.
R. G. pripažino padaręs teisės pažeidimą, gailisi, tačiau pažeidimą padarė būdamas neblaivus, todėl skiriama straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, minimalaus dydžio, išieškant iš pažeidėjos 1,91 Eur administraciniu teisės pažeidimu padarytam turtiniam nuostoliui atlyginti, tai yra išieškant pinigų sumą, išleistą degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant į pažeidėjo nurodytą vietą ir kadangi bylos medžiagoje negauta duomenų, kad pažeidėjas padarytą žalą atlygino. R. G. melagingai pranešus apie tariamą teisės pažeidimą, policijos institucija į šį pranešimą reagavo nuvykdama į nurodytą vietą, ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai. Šių nuostolių nebūtų, jei R. G. melagingai nebūtų pranešęs telefonu apie tariamą pažeidimą, t.y. jei jis nebūtų padaręs nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo. Dėl melagingo pranešimo policijos įstaiga patyrė nuostolių (kuro išlaidų), kurie grindžiami pridėtais įrodymais dėl patirtų 1,91 Eur išlaidų, todėl šias išlaidas privalo atlyginti pažeidėjas.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad iš pateiktų patirtų išlaidų apskaičiavimų matyti, kad turtine žala yra laikomi nuostoliai, atsiradę dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras bei panaudotas pareigūnų darbo laikas. Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba esant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai <...> (25 str. 1 d. 2 p.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (30 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė.
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į R. G. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl R. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė, todėl ir 5,63 Eur dydžio išlaidos, paskaičiuotos dėl pareigūnams paskaičiuoto darbo užmokesčio už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas, ir iš pažeidėjo negali būti išieškotos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 30² str., 37 str., 186 str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
Pripažinti, kad R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 186 d. ir nubausti jį 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 00 ct) dydžio bauda.
Išieškoti iš R. G. 1,91 Eur (vieną eurą 91 ct) dydžio turtinio nuostolio atlyginimą Vilniaus apskrities VPK (įmonės kodas 191688326, buveinė Birželio 23-sios g. 10 Vilniaus m.) pervedant lėšas į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 70440.
Paskirta bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į valstybės biudžetą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (VMI prie FM), įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti banke „Swedbank“, AB, Banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime (kvite) nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą ROIK ir įmokos kodą).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.