Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-08-18 · Civilinė byla Nr. 2-709-516/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-18
Bylos Nr.
2-709-516/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00524-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai
Civilinė byla Nr. 2-709-516/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00524-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.9; 3.3.2.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui ieškovės V. J. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-2118-1012/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo, prašydama: atleisti nuo teisėsaugos institucijoms priskiriamų funkcijų atlikimo, nustatant pažeidimus ar galimai nusikaltimus padariusius valstybės tarnautojus, ar jiems prilyginamus asmenis, ar pareigūnus valstybės institucijose; priimti nutartį, kuria būtų nustatyti ir pripažinti nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), padaryti pažeidimai; priimti nutartį, įpareigojant atsakovę prisiimti atsakomybę ir priteisti iš valstybės lėšų atlyginti padarytą žalą – priteisti negautas pajamas – 63 716,40 Eur, patirtą žalą – 5 510 000,00 Eur; priimti nutartį, kuria būtų panaikintos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esantį sodo sklypą ir sodo pastatą, įpareigojant atsakovę perimti šį nekilnojamąjį turtą pagal teisme nustatytas procedūras, esant esminiam pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimui ir esant neteisėtam disponavimo suvaržymui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas patikslinti ieškinio faktinį pagrindą (nurodyti konkrečius atsakovės pažeidimus (neteisėtus veiksmus), išskirti jais sukeltą žalą (konkrečiu pažeidimu/priimtu įstatymu, nutarimu sukeltą žalos dalį), patikslinti / sukonkretinti reikalavimus (nustatyti nekilnojamojo turto perdavimo procedūrą valstybei, esant esminiam nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimui; paaiškinti, ar prašo panaikinti priimtus teisės aktus, ar tik priteisti žalą), nurodyti ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą, siekiamas materialinio pobūdžio teisines pasekmes (ieškovė viena vertus, prašo pripažinti, kad jai draudžiama disponuoti nuosavybe, kita vertus, prašo, kad nuosavybės teisės į jos turtą būtų panaikintos), nurodyti ir pateikti įrodymus, kuriais reikalavimai grindžiami; pateikti tokį skaičių ieškinio tinkamai patvirtintų priedų nuorašų, kad po vieną tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui.

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2022 m. gegužės 19 d., šalindama ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį bei papildomus dokumentus. Patikslintame ieškinyje prašė: priimti nutartį, kuria būtų nustatyti ir pripažinti nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), padaryti pažeidimai tik dėl padarytos žalos (negautų pajamų) negalint parduoti viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo teisėtai įsigytas ir įregistruotas valstybės įmonėje „Registrų centras“ be disponavimo apribojimų, ir dėl patirtos žalos pritesimo dėl pažeistų pamatinių žmogaus teisių; priimti nutartį, įpareigojant atsakovę prisiimti atsakomybę ir priteisti iš valstybės lėšų atlyginti padarytą žalą – priteisti negautas pajamas – 63 875,70 Eur, patirtą žalą – 5 510 000,00 Eur; įpareigoti atsakovę atlyginti priteistą sumą, o ieškovę – išregistruoti jos vardu esantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), esant esminiam nekilnojamojo turto iš valstybės pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimui, neteisėtai apribojusiam disponavimo teises ir padariusiam 5 573 875,70 Eur žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame išdėstytos analogiškos aplinkybės ir reikalavimai, kaip ir pirminiame ieškinyje.

6. Teismo vertinimu, patikslintame ieškinyje analogiškai kaip ir pradiniame, keliami abstraktūs klausimai dėl Vyriausybės, jos institucijų, taip pat Konstitucinio Teismo atsakomybės, tiksliai nesukonkretinant, kuri institucija atsakinga už ieškovei padarytą žalą ir ar žala ieškovei kilo būtent dėl neteisėtai priimto teisės akto, ar dėl įvykusio pažeidimo sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė su ieškiniu taip pat pateikė įvairius dokumentus, pavyzdžiui, skundų kopijas, siųstas Vyriausybei, tačiau niekaip nepagrindė, kaip šie įrodymai susiję su atsiradusia žala, jos dydžiu ar neturtinės žalos atsiradimu.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovei dar Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4099-864/2018, 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2903-577/2021 bei 2022 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1517-1012/2022 buvo išaiškinta, jog ginti pažeistą teisę teisme galima tik tinkamai suformulavus ieškinio pagrindą ir dalyką bei pasiūlyta įvardinti konkretų jos teisės pažeidimą, pasirinkti gynimo būdą, nurodyti, kokia konkrečiai prašomos priteisti žalos dalis padaryta (ir ar padaryta) šiuo konkrečiu pažeidimu. Tačiau ir naujai pateiktame patikslintame ieškinyje paminėti duomenys nesukonkretinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Apeliantė V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės, taip pat prašo kreiptis į Generalinę prokuratūrą esant nusikalstamos veikos požymių, į Konstitucinį teismą dėl teisės aktų taikymo teisėtumo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę sukonkretinti, kuri institucija atsakinga dėl pažeistų nuosavybės ir disponavimo teisių bei padarytos žalos, teismas pats turi nustatyti, kuri institucija atsakinga dėl ieškovės teisės disponuoti teisėtai įgytu nekilnojamuoju turtu.

8.2. Nutartis neteisėta, nemotyvuota, priimta galimai šališko, nerūpestingai ir netinkamai pareigas atlikusio ir priklausomo, piktnaudžiaujančio savo teisėmis ir suteiktais įgaliojimais teismo.

8.3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad patikslintame ieškinyje pateikti nauji prašymai ir nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kodėl reikalavimai kreiptis į Konstitucinį teismą ir prokuratūrą ignoruojami. Teismas turėjo elgtis taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 299 ir 300 straipsniuose.

8.4. Teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, savo pareigos įvertinti visus byloje esančius įrodymus neatliko ir pažeidė CPK 13 straipsnio ir 14 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8.5. Teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Teismas nepagrįstai teikė reikalavimą tikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes apeliantė valdžios institucijose padarytų pažeidimų ir galimų nusikaltimų netiria.

8.6. Skundžiama nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, nes ginčo dalykas nutartyje neatitinka patikslintame ieškinyje nurodytos ginčijamos sumos, o klausimas dėl nuosavybės teisių pažeidimo pripažinimo nutartyje nespręstas.

8.7. Teismas nepagrįstai nurodo, kad apeliantė patikslintame ieškinyje kelia kokios nors atsakomybės klausimus Vyriausybei, Konstituciniam teismui ar kitoms institucijoms. Patikslintame ieškinyje aiškiai apibrėžtos ieškinio ribos – nagrinėti tik žalos atlyginimo klausimą ir žalą priteisti iš valstybės. Jokių atsakomybės klausimų apeliantė nekelia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis), pasirinkdamas CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose numatytus jų gynimo būdus. Kitaip tariant, kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas byloje Nr. 23/02). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas byloje Nr. 44/2010); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas byloje Nr. 10/04-12/04-18/04).

12. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės pažeistų teisių gynybos. Pagal CPK nustatytą reglamentavimą, savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį.

13. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai nustatyti CPK 135 straipsnyje. Jame nurodyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Be to, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

14. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15. Esminiai ieškinio elementai yra ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Šių elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumams, t. y. patikslinti ieškinio faktinį pagrindą (nurodyti konkrečius atsakovės pažeidimus (neteisėtus veiksmus), išskirti jais sukeltą žalą (konkrečiu pažeidimu / priimtu įstatymu, nutarimu sukeltą žalos dalį), patikslinti / sukonkretinti reikalavimus (nustatyti nekilnojamojo turto perdavimo procedūrą valstybei, esant esminiam nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimui; paaiškinti, ar prašo panaikinti priimtus teisės aktus, ar tik priteisti žalą), nurodyti ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą, siekiamas materialinio pobūdžio teisines pasekmes (ieškovė viena vertus, prašo pripažinti, kad jai draudžiama disponuoti nuosavybe, kita vertus, prašo, kad nuosavybės teisės į jos turtą būtų panaikintos), nurodyti ir pateikti įrodymus, kuriais reikalavimai grindžiami; pateikti tokį skaičių ieškinio tinkamai patvirtintų priedų nuorašų, kad po vieną tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui (CPK 113 straipsnis, CPK 114 straipsnio 1 dalis).

17. Ieškovė 2022 m. gegužės 19 d., šalindama ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį ir papildomus dokumentus. Patikslintame ieškinyje, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš esmės nurodomos analogiškos aplinkybės ir reikalavimai, kaip ir pradiniame ieškinyje. Ieškovė nurodė, kad turtinė žala (63 875,70 Eur negautų pajamų) patirta dėl to, kad Vyriausybės priimtų teisės aktų pagrindu buvo apribota ieškovės teisė disponuoti jos teisėtai įgyta nuosavybe, 2008 m. gruodžio 1 d. negalint parduoti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad ieškovės nuosavybės ir disponavimo teisės buvo pažeistos, pagal Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. 31SD-5210-(14.31.104.), dėl Vyriausybės nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.4 punkto pritaikymo jos nekilnojamojo turto atžvilgiu; taip pat dėl atliktų manipuliacijų su žemės kilnojimu, padalijus daiktą suformuotu greta esančiu sklypu Nr. 102, kuriam Apskrities viršininko 2007 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-2319 papildomai priskirtas 0,007 ha plotas. Ieškovė taip pat remiasi Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. sausio 26 d. nutarimu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-167-09, kuriame, anot jos, nustatyta, kad greta esantis sklypas Nr. 102 buvo suformuotas pažeidus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2 ir 32.1.1.1 punktus.

18. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokios konkrečios valstybės valdžios institucijos kokie konkretūs neteisėti aktai, valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmai (veikimas, neveikimas) nulėmė ieškovės nurodytos turtinės žalos atsiradimą. Ieškovė remiasi jos nekilnojamojo turto nuosavybės ir disponavimo teisių pažeidimu, tačiau konkrečiai nenurodo, kokios valdžios institucijos neteisėtais veiksmais buvo padarytas toks pažeidimas. Ieškovė nepatikslino, ar žala jai kilo būtent dėl neteisėtai priimto teisės akto, ar dėl padaryto pažeidimo sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, apeliantė patikslintame ieškinyje nurodo apibendrintus teiginius apie bylos faktines aplinkybes, taip pat ieškovė pateikia poziciją apie iš valstybės institucijų patiriamą persekiojimą (pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešosios įstaigos Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus), tačiau nėra aprašomos faktinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (atsakovės neteisėti veiksmai ir (ar) kaltė). Taigi ieškovė buvo pagrįstai įpareigota sukonkretinti, kuri institucija atsakinga dėl jos pažeistų nuosavybės ir disponavimo teisių bei padarytos žalos ir kokie konkretūs šių institucijų veiksmai sukėlė ieškovei žalą, nes šiuo atveju nėra aišku, kokias tiksliai aplinkybes teismui reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 185 straipsnis).

19. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovė taip pat atsakinga ir už tai, kad neužtikrino realaus jos pažeistų teisių gynimo ir galimybės pažeistas teises ginti savarankiškai aukštesnės instancijos teismuose. Pasak ieškovės, atsakovė atsakinga dėl realiai nesuteiktų valstybės garantuojamų paslaugų, taip pat dėl ilgai suvaržytos asmenų teisės kreiptis į Konstitucinį teismą. Ieškovė taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesprendė jos prašomos priteisti žalos klausimo, neužtikrino tinkamo valdžios institucijų darbo ir teisės aktų laikymosi. Pasak ieškovės, ji patyrė 5 510 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią sudaro: 2 mln. Eur dėl neatsakingo valdymo, teisės aktais nekilnojamąjį turtą pavertus kilnojamuoju, ribojus galimybę ginti pažeistas teises Konstituciniame teisme, kreiptis į aukštesnės instancijos teismus ir neužtikrinus priklausančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos; 1 mln. Eur dėl atsakovės (ne)veikimo, netinkamo veikimo, biurokratizmo; 1,5 mln. Eur dėl tinkamo valdžios institucijų darbo neužtikrinimo ir padarytų pažeidimų ir galimų nusikaltimų jose toleravimo; 1 010 000 Eur dėl teisės į teisminę gynybą neužtikrinimo.

20. Ieškovė tiksliai ir aiškiai nenurodė valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, iš kurių kildina jai padarytą neturtinę žalą (nedetalizavo, kuo pasireiškė neatsakingas valdymas, konkrečios institucijos (ne)veikimas, netinkamas veikimas, biurokratizmas ir t.t.).

21. Atskirajame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti trūkumai dėl netinkamai suformuluoto ieškinio pagrindo liko nepašalinti, vėl abstrakčiai nurodo, jog ieškinyje (patikslintame ieškinyje) aiškiai apibrėžtos ieškinio ribos teismui – nagrinėti tik klausimą dėl nuosavybės teisių pažeidimo pripažinimo ir tik dėl padarytos žalos (negautų pajamų) bei patirtos žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės lėšų. Taip pat abstrakčiai nurodo, kad patikslinto ieškinio skyriuje „Dėl padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) ir patirtos žalos atlyginimo“ atskiras punktais yra aprašytos padarytos žalos, įskaitant ir padarytą žalą dėl atsakovės (ne)veikimo, netinkamo veikimo, biurokratizmo. Šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nepaneigiantys pirmiau nurodytų teismo išvadų dėl neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluoto ieškinio (tiek pradinio, tiek ir patikslinto) pagrindo.

22. Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiama nutartis, kaip matyti iš jos turinio, yra motyvuota, pirmosios instancijos teismas išdėstė nustatytas faktines aplinkybes, argumentuotai jas įvertino ir nurodė taikytinas teisės normas, kuriomis remdamasis priėmė tokį procesinį sprendimą. Apeliantė taip pat teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kodėl reikalavimai kreiptis į Konstitucinį teismą ir prokuratūrą ignoruojami, taip pat, pasak apeliantės, teismas savo pareigos įvertinti visus byloje esančius įrodymus neatliko ir neišsprendė nuosavybės teisių pažeidimo pripažinimo klausimo. Pažymėtina, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo pareigos pasisakyti dėl ginčo esmės ir spręsti apeliantės pateiktų prašymų dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą ir prokuratūrą.

23. Atskirajame skunde teigiama, kad skundžiama nutartis priimta galimai šališko ir priklausomo teismo. Šis argumentas atmestinas kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Vien tai, kad teismo procesinis sprendimas yra nepalankus bylos šaliai, nereiškia, jog teismas (teisėja) buvo šališkas. Šiuo atveju jokių aplinkybių, dėl kurių kiltų abejonių dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos nešališkumo, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad apeliantė iki skundžiamos nutarties priėmimo nepareiškė motyvuoto nušalinimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, kuri paskirta nagrinėti bylą pagal apeliantės pareikštą ieškinį (CPK 68 straipsnio 1–2 dalys).

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčo klausimą. Atskirajame skunde išdėstyti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė