Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-42-772/2017

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-01-26
Bylos Nr.: 2-42-772/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03289-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jonas Stubrys
Ieškovas: J. S.
Atsakovas: A. S.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė bylaNr. 2-42-772/2017

Teismino proceso Nr. 2-70-3-03289-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.9.; 2.3.2.10.; 3.2.3.9.; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Loreta Ščerbakovienė,

dalyvaujant ieškovei J. S. ir jos atstovei adv. D. Oseckienei, atsakovui A. S. ir jos atstovui adv. D. Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį (ir jo patikslinimus) atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė iš pradžių ieškinyje, o vėliau jo patiklsinimuose nurodė, kad tarp jos ir atsakovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 167). Sutuoktiniai gyvendami santuokoje užaugino tris vaikus, kurie jau yra pilnmečiai.

1. Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė nurodė, kad santuoka praktiškai iširusi nuo 2010 metų, kai dėl šeimyninių nesutarimų ir skirtingų požiūrių į gyvenimą ji su sutuoktiniu pradėjo gyventi skyriumi, nepalaiko normalių šeimyninių santykių, nebegyvena santuokinio gyvenimo, tačiau konfliktai tarp jų prasidėjo jau nuo 2008 metų. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, iš jo ieškovė nesulaukė savitarpio pagarbos ir supratimo, dėl atsakovo pykčio priepuolių, nesugyvenamo charakterio nesusiklostė jų šeimyninis gyvenimas. Gyvenant santuokoje ieškovė pastoviai turėjo kęsti atsakovo A. S. nepagarbų ir žeminantį elgesį, pykčio, smurto proveržius.

2012 metais ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl jos su atsakovu santuokos nutraukimo dėl atsakovo A. S. kaltės, tačiau bylos nagrinėjimo (civilinė byla Nr. 2-584-291/2013) metu su atsakovu išsikalbėjo ir nusprendė, jog reikia dar kartą pabandyti atkurti šeimyninius santykius, todėl ieškovė J. S., atsiėmė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, A. S. sutiko, kad ieškovė atsiimtų ieškinį. Susitaikius, ieškovė ir atsakovas A. S. kartu kaip šeima gyveno apie tris mėnesius, vėl prasidėjus pykčiams, nesutarimams, apsigyveno atskirai - ieškovė J. S., antrame namo aukšte, atsakovas A. S. - pirmame namo aukšte. Taigi, nuo 2013 metų vasaros ieškovė ir atsakovas vėl gyvena skyrium, atsakovas A. S., kaip ir anksčiau, nuolat kelia konfliktines situacijas, ieškovę žemina, jos atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą.

Ieškovė J. S., nebegali toliau kentėti atsakovo nervinių išpuolių, žeminimų, nuolat keliamų konfliktinių situacijų, psichologinio smurto, dėl tokio gyvenimo labai pablogėjo ir taip prasta jos sveikata. Bendras gyvenimas su atsakovu dėl jo elgesio, dėl jo smurto, pykčio proveržių tapo negalimas, ieškovė nebemato galimybės gyventi normalų šeimyninį ir santuokinį gyvenimą su atsakovu (LR CK 3.60 str. 2 d.), todėl yra priversta kreiptis į teismą prašydama nutraukti jų santuoką. Kadangi atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, tai laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. S. kaltės ir atsakovas turi būti pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo (LR CK 3.60 str.).

Šalies argumentai

Ieškovė 2016-04-07 ieškinyje nurodė, kag gyvendama santuokoje su atsakovu įsigijo turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir kurį, nutraukiant santuoką, reikia pasidalinti:

1. Pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 20.000,00 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų); pastatą - viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 384 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai); pastatą - tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 552 Eur (penki šimtai penkiasdešimt du eurai); pastatą - daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 477 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt septyni eurai); pastatą - malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 195 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt penki eurai); kitus statinius (inžinerinius) - šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 20,00 Eur (dvidešimt eurų); kitus statinius (inžinerinius) - kuro rezervuarą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 10,00 Eur (dešimt eurų); kitus statinius (inžinerinius) - tualetą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 26,00 Eur (dvidešimt šeši eurai), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

2. 0,0991 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 919 Eur (devyni šimtai devyniolika eurų), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

3. 0,0556 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 567 Eur (penki šimtai šešiasdešimt septyni eurai), esantį (duomenys neskelbtini);

4. Pastatą kavinę - parduotuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 24.200,00 Eur (dvidešimt keturi tūkstančiai du šimtai eurų), kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 273 Eur (du šimtai septyniasdešimt trys eurai), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

5. 22,4000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 64.000,00 Eur (šešiasdešimt keturi tūkstančiai eurų), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

6. 0,1248 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 315 Eur (trys šimtai penkiolika eurų), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

7. 0,4700 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1190 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas devyniasdešimt eurų), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

8. 0,2900 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 731 Eur (septyni šimtai trisdešimt vienas euras), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

9. 1,8800 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 5280 Eur (penki tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt eurų), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

10. Transporto priemonę Opel Tigrą, kurios v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas - (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 1.800,00 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų);

11. Transporto priemonę Opel Vivaro, kurios v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas - (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 4.000,00 Eur (keturi tūkstančiai eurų);

12. Priekabą Syland NP1, kurios v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 3.000,00 Eur (trys tūkstančiai eurų);

13. Priekabą - namelį Thrun 480, kurios v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 200,00 Eur (du šimtai eurų).

Viso santuokos metu įsigyta turto už 128.139,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt devynis eurus).

0,2952 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2430 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt eurų), esantis adresu (duomenys neskelbtini) šiuo metu priklauso valstybei, tačiau ieškovės sutuoktinis atsakovas A. S. turi teisę pirkti iš valstybės šį 0,2952 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Už 0,2500 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį yra sumokėta 1992 metų spalio 24 d. 4594 (keturi tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt keturi) investiciniai čekiai, už 0,0452 ha ploto žemės sklypo dalį dar reikia sumokėti 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013-05-14 įsakymu Nr. 31VĮ-(14.311.2.)-1140 ,,Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo A. S.“ buvo nuspręsta parduoti atsakovui A. S. žemės sklypą už jau sumokėtus 454 investicinius čekius ir 949 Lt, tačiau A. S. nesumokėjus 949 Lt (275 Eur) į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą, valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis nėra sudaryta.

Šalies argumentai

Ieškovė J. S., prašė teismo įvertinti nurodytas aplinkybes dalinant sutuoktinių turtą ir prašė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nes teisę išsipirkti 0,2952 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini), liks atsakovui A. S.. Be to, atsakovui nuosavybės teise priklauso ginklai, optika, sniego motociklas, eilė (ne mažiau dešimties) transporto priemonių, kurios yra registruotos įmonės, kurioje atsakovas dirba, vardu, tačiau realiai yra pirktos už atsakovo pinigus ir yra atsakovo pardavinėjamos (atsakovas verčiasi automobilių pirkimu - pardavimu, tačiau automobiliais prekiauja ne savo vardu).

Taip pat atsakovas A. S. 2012-09-15, sužinojęs apie ieškovės ketinimą nutraukti santuoką ir derinant santuokos nutraukimo sąlygas, be jos žinios ir sutikimo perleido jiems abiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę VW Caravelle, kurios v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 5.000,00 Eur (penki tūkstančiai eurų) savo seseriai S. R.. Šis sandoris ne tik buvo sudarytas pažeidžiant įstatymo nuostatas, t. y. nesant sutuoktinės sutikimo, bet ir yra fiktyvus, nes transporto priemone VW Caravelle, kaip naudojosi iki 2012-09-15, taip ir po 2012-09-15 naudojasi atsakovas A. S..

Šalies argumentai

Ieškovė J. S., prašė teismo, dalinant bendrą santuokoje įgytą turtą, nukrypti nuo CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Ii Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo yra tai, kad atsakovui lieka daug vertingo turto, kuris yra pirktas už jų bendras lėšas, tačiau yra registruotas kitų asmenų vardu (žemės sklypas, transporto priemonės), tai pat ir tai, kad ieškovė J. S., apie 75.000,00 Lt (21.721,50 Eur) jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusių lėšų (tėvų palikimas) investavo į jos ir atsakovo bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir taip buvo ženkliai pagerintas bendras turtas.

Ieškovė J. S., kreditorių, kuriems reikėtų pranešti apie šios bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme, neturi. Jos sutuoktinis atsakovas A. S. taip pat neturi kreditorių, kuriuos reikėtų informuoti apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme LR CK 3.126 str. 2 d. nustatyta tvarka. Išlaikymo ieškovė iš atsakovo A. S. nereikalauja.

Po santuokos nutraukimo prašysiu palikti santuokoje turėtą pavardę S.

Šiuo metu ieškovės materialinė padėtis nėra gera, yra neįgali, turi didelių sveikatos problemų, todėl yra priversta nuolat pirkti vaistus, santaupų neturi, tačiau nebegali kentėti atsakovo psichologinio smurtą, pykčio proveržių, dėl nuolat patiriamo streso, jos sveikatos būklė dar labiau blogėja, todėl net neturėdama tam pakankamai reikalingų lėšų, yra priversta kreiptis į teismą prašydama nutraukti santuoką ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovė teismo prašė atsižvelgti į jos sunkią padėtį ir iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Dalį žyminio mokesčio - 500 Eur ieškovė sumokėjo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR CK 3.60 str., 3.62 str. 1 d., 3.70 str. 2 d., 3.123 str. 1 d., 4 d., 3.127 str., LR CPK 381 str. 1 d., 382 str., 83 str. 3 d., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 93 str. 1 d., 190 str., 199 str., ieškovė prašė:

1. Nutraukti santuoką tarp J. S., ir A. S., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, neturinčių nepilnamečių vaikų, dėl A. S. kaltės.

2. Santuokoje įgytą turtą tarp sutuoktinių padalinti taip, kaip ji nurodė 2016-06-16 ir 2016-07-01 procesiniame dokumente.

2.1. J. S., asmeninės nuosavybės teise priteisti:

2.1.1. Pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 20.000,00 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų); pastatą - viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 384 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai); pastatą - tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 552 Eur (penki šimtai penkiasdešimt du eurai); pastatą - daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 477 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt septyni eurai); pastatą - malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 195 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt penki eurai); kitus statinius (inžinerinius) - šulinį, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 20,00 Eur (dvidešimt eurų); kitus statinius (inžinerinius) - kuro rezervuarą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 10,00 Eur (dešimt eurų); kitus statinius (inžinerinius) - tualetą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 26,00 Eur (dvidešimt šeši eurai), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

2.1.2. teisę išsipirkti iš valstybės už A. S. 0,2952 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 2430 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt eurų), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2.1.3. 1/2 dalį 22,4000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 64.000,00 Eur (šešiasdešimt keturi tūkstančiai eurų), esančio adresu (duomenys neskelbtini)

2.1.4. 0,1248 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)vidutinė rinkos vertė yra 315 Eur (trys šimtai penkiolika eurų), esantis adresu (duomenys neskelbtini) randasi prie pastato kavinės - parduotuvės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 24.200,00 Eur (dvidešimt keturi tūkstančiai du šimtai eurų), kitų inžinerinių statinių - kiemo aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 273 Eur (du šimtai septyniasdešimt trys eurai), esančių adresu (duomenys neskelbtini) todėl šis žemės sklypas turi būti priteistas tam asmeniui, kuriam atiteks pastatas - kavinė. Pagal ieškovės J. S., patikslintus reikalavimus (2016-06-17) pastatas – kavinė - parduotuvė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 24.200,00 Eur (dvidešimt keturi tūkstančiai du šimtai eurų), inžineriniai statiniai - kiemo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 273 Eur (du šimtai septyniasdešimt trys eurai), esantys adresu (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo priteistini asmeninės nuosavybės teise atsakovui A. S., todėl ir 0,1248 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)vidutinė rinkos vertė yra 315 Eur (trys šimtai penkiolika eurų), esantis adresu (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo turi būti priteistas asmeninės nuosavybės teise atsakovui A. S..

2.1.5. 0,4700 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 1190 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas devyniasdešimt eurų), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2.1.6. 0,2900 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)vidutinė rinkos vertė yra 731 Eur (septyni šimtai trisdešimt vienas euras), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2.1.7. 1,8800 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 5280 Eur (penki tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt eurų), esantį adresu (duomenys neskelbtini)

2.1.8. Transporto priemonę Opel Tigrą, kurios v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 1.800,00 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų);

2.1.9. Transporto priemonę Opel Vivaro, kurios v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 2230,07 Eur (du tūkstančiai du šimtai trisdešimt eurų, 07 centai);

2.1.10. Priekabą Syland NP1, kurios v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 1013,67 Eur (vienas tūkstantis trylika eurų, 67 centai);

2.1.11. Priekabą - namelį Thrun 480, kurios v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas - (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 200,00 Eur (du šimtai eurų).

Viso ieškovei J. S., priteisti turto už 68.538,74 Eur (šešiasdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 74 centus).

2.2. Atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

2.2.1. 0,0991 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 919 Eur (devyni šimtai devyniolika eurų), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2.2.2. 0,0556 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 567 Eur (penki šimtai šešiasdešimt septyni eurai), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2.2.3. pastatą kavinę - parduotuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 24.200,00 Eur (dvidešimt keturi tūkstančiai du šimtai eurų), kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 273 Eur (du šimtai septyniasdešimt trys eurai), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

2.2.4. 1/2 dalį 22,4000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 64.000,00 Eur (šešiasdešimt keturi tūkstančiai eurų), esančio adresu (duomenys neskelbtini)

2.2.5. tai pat A. S. lieka kitas turtas: šautuvai (2 graižtviniai, 1 medžioklinis); šautuvų optikos (2 vnt.); sniego motociklas Polaris; žoliapjovė - traktorius; 2 neregistruotos priekabos; motorinė valtis; motociklai (2 vnt.); 3 džipai (Mitsubishi Pajero, Suzuki Vitara, Ford Maverick); sesers vardu perrašyta transporto priemonė VW Caravelle, kuria realiai iki šiol naudojasi A. S.; dviračiai, padangos, diskai, akumuliatoriai, sendaikčiai, skirti pardavimui. Šiuo metu, neturint šių daiktų įgijimo dokumentų, neturiu galimybės įvardinti jų vidutinės rinkos vertės.

Viso atsakovui A. S. priteisti turto už 57.959,00 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus), į šią sumą neįtraukta atsakovo A. S. žinioje esančio kito turto, išvardinto 2.2.5. p., vertė.

3. Dalinant bendrą santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

4. ieškovė J. S. sau išlaikymo iš A. S. nereikalauja.

5. Ieškovė J. S., kreditorių neturi. Atsakovas A. S. taip pat neturi kreditorių, kuriuos reikėtų informuoti apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme LR CK 3.126 str. 2 d. nustatyta tvarka.

6. Po santuokos nutraukimo J. S., palikti pavardę S.

7. Priteisti J. S. iš atsakovo A. S. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Apklausti teismo posėdyje ieškovės atsivestus liudytojus - D. J., gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. I., gyv. (duomenys neskelbtini)

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais.

Liudytoja J. I. sutuoktinių kaimynė duodama parodymus nurodė, kad jų nesutarimai kildavo dėl skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes, ginčai kildavo dėl smulkmenų. Parodė, jog ieškovė atsakovui nežinant buvo išvykusi gyventi į Šiaulius, o pastarsis dėl to pyko, kad ji taip pasielgė jam nežinant. Jokių smurto žymių ant ieškovės kūno ji nėra mačiusi.

Liudytoja D. J., ieškovės sesuo, duodama parodymus nurodė, kad sutuoktinių šeimoje klostėsi nedėkinga situacija, nes iš atsakovo pusės jautėsi psichologinis ir fizinis smurtas. Teigė, kad matė atsakovo netinkamą elgėsi suieškove, tačiau tas buvo daugiau nei prieš 10 metų. Tačiau po to sutuoktiniai ne kartą taikėsi ir gyveno bendrą gyvenimą. Nurodė, kad sesuo gautus pinigus kaip tėvų palikimą panaudojo sutuoktinių gyvenamojo namo pagerinimui ir vyro dantų sutvarkymui. Pripažino, kad svainis daug dirbo, verslo reikalais važinėjo į Vokietiją, taupė pinigus, yra patyręs traumų ir jo turi sveikatos problemų.

Liudytojas M. S. sutuoktinių sūnus duodamas parodymus nurodė, kad jo santykiai su motina labai geri, o su tėvu sudėtingi, kadangi jie nesutaria. O anksčiau kartu su tėvu ir vyresniu broliu vykdė bendrą verslą, tačiau jų keliai išsiskyrė, nes tėvas norėjo vadovauti, o jie turėjo jam besąlygiškai paklusti. Mano, kad tėvų turto padalinimas tėvams po lygiai nebus geras sprendimas, kadangi motinai reikia ramybės. Teigė, kad iš tėvo pusės motinos atžvilgiu buvo psichologinis ir fizinis smurtas. Tėvas jam yra sakęs, kad jie gali likti našlaičiais. Galvoja, kad tėvas galėtų įsirengti atskirą garažą remontui, ne sturi pinigų, o esamas gyvenamasis namas ir garažas turėtų atitekti motinai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškinį tenkinti taip, kaip jo reikalavimai yra sufomuluoti paskutiniuose procesiniuose dokumentuose.

Atsiliepimas

Atsakovas iš pradžių pateikė teismui į bylą atsiliepimą, o vėliau atsiliepimą į ieškovės ieškinį dėl jo dalyko pakeitimo, kuriuose nurodė šiuos motyvus.

1. Dėl santuokos iširimo priežasčių.

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti, kad jo su ieškove santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Jis teismo prašo pripažinti, kad jų santuoka su ieškove iširo dėl ieškovės kaltės.

Šalies argumentai

Ieškovė nepagrįstai kaltina ieškovą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas nesutinka, kad jis su ieškove žiauriai elgėsi, kad jos negerbia.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad rūpinosi šeima, siekė gražių santykių, stengėsi dėl savo šeimos ir jos gerovės, mylėjo ir gerbė ieškovę. Tačiau bėgant laikui iš sutuoktinės reikiamo palaikymo bei paramos nesulaukė. Kiek įmanoma, atsakovas stengėsi išsaugoti šeimos santykius, tačiau tas nepavyko ir dėl ieškovės kaltės. Santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, tačiau ieškovė, atsakovo nuomone, to nesaugojo ir nesiekė to. Tokiu būdu pati ieškovė nesielgė tinkamai bei nevertino santuokos bei šeimos, nesistengė jos išsaugoti.

2. Dėl turto padalijimo.

Su ieškovės pateiktu turto padalijimo variantu, nurodomomis turto kainomis, kitomis aplinkybėmis dėl turtinių santykių atsakovas nesutinka.

Pirmiausia, ieškovė nepagrįstai prašo jai priteisti 22,4000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Šis nekilnojamas daiktas iš tikrųjų buvo atsakovui padovanotas, todėl pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat ieškovė nepagrįstai nurodo, kad šio nekilnojamojo daikto vertė yra 64 000 Eur, reali šio turto vertė gerokai didesnė.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovė sąmoningai užaukština kainas to turto, kurį prašo priteisti atsakovui. Pavyzdžiui, priekaba Syland NP1 įgyta už 1 000 Eur, naudota netrumpą laiką, o ieškovė nurodo, kad jos rinkos vertė esą 3 000 Eur. Jei nepavyks su ieškove rasti kompromiso dėl realių turto rinkos kainų, bus reikalingas individualus turto vienetų vertinimas.

Ieškovė nepagrįstai šioje byloje prašo dalijant turtą tarp sutuoktinių nukrypti nuo lygių dalių principo, tokiam nukrypimui nėra jokių svarbių priežasčių.

Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodomu teiginiu, kad ji esą 21 721,50 Eur (75 000 Lt) jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančių lėšų investavo į atsakovo ir ieškovės bendrąją jungtinę nuosavybę ir taip ženkliai buvo pagerintas bendras turtas. Tokios aplinkybės nebuvo. Ieškovė ir nenurodė, iš kur ji gavo tokią didelę pinigų sumą asmenines nuosavybės teisėmis, kada ji tokias pinigines lėšas investavo ir į kokį konkretų turtą tokias investicijas padarė bei kas tai įrodo.

Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad daug turto buvo įsigyta kitų asmenų vardu, tačiau tam naudotos bendros sutuoktinių lėšos. Ieškovė nenurodė nei tokio konkretaus turto, nei konkrečių asmenų, kurių esą vardu buvo registruotas sutuoktinių turtas, nei motyvų, kodėl taip reikėjo sutuoktiniams elgtis.

Ieškovės nurodomas sniego motociklas įgytas prieš 4 metus už 2 700 Lt, jo vertė galėtų būti apie 500 - 600 Eur. Optika, ginklai įgyti prieš 8 metus, įgyti už 4 800 Lt, jų vertė galėtų būti apie 600 - 700 Eur. Šis turtas, net jei jį palikti atsakovui, niekaip negali lemti, kad dėl to būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Tokiu atveju galėtų būti sprendžiama dėl piniginės kompensacijos mokėjimo, kuri, įvertinant, kad sutuoktinių dalys yra po lygiai, būtų apie 600 Eur.

Atsakovas dirba UAB „Idlija“. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad šios bendrovės turtas yra įgytas už atsakovo lėšas. Atsakovas nėra net šios įmonės akcininkas.

Atsakovas kreditorių neturi.

Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę Stasiulienė

Atsakovas sutinka su ieškovės prašymu išreikalauti civilinę bylą Nr. 2-584-291/2013 ir ją prijungti prie šios civilinės bylos.

Atsakovas 2016-07-05 atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo papaildomai nurodė, šiuos atsikirtimus.

Dėl turtinių santykių.

Dėl 22,400 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu Stungių k, Žagarės sen., Joniškio r.

Iš 2000-06-19 Sutarties matyti, kad A. S. ir J. S. lygiomis dalimis nusipirko iš Genovaitės G. T. 22,400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini)

Bendroji šalių dalinė nuosavybė į šį žemės sklypą įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre įtvirtinant, kad šalims asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso po 1/2 dalį šio žemės sklypo.

Genovaitė G. T. yra atsakovo motinos pusseserė, tai yra atsakovo giminaitė. Ir, kaip jau atsakovas buvo nurodęs atsiliepime į ieškinį, šis žemės sklypas iš tikrųjų buvo padovanotas atsakovui, todėl pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirkimo - pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis), iš tikrųjų tai buvo dovanojimas atsakovui.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės; dėl gyvenamosios valdos adresu (duomenys neskelbtini) (pastato -gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų gyvenamojoje valdoje esančių pastatų) bei pastato kavinės - parduotuvės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių - kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas, (duomenys neskelbtini) šių daiktų santykio bei reikšmės šalims

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu jam priteisti 0,1248 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav; 0,0991 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav.; 0,0556 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą kavinę - parduotuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžineriniu statinius - kiemo aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)o ieškovei priteisti gyvenamąją valdą adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

Pirmiausia pastebėtina, kad nekilnojamieji daiktai: 0,0556 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas kavinė - parduotuvė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai - kiemo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini)yra bendroji dalinė ieškovės bei atsakovo nuosavybė, šalims šių daiktų priklauso po 1/2 dalį, ir tokios aplinkybės yra viešai išviešintos tai įregistravus Nekilnojamojo turto registre (iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei bei atsakovui kiekvienam yra įregistruota nuosavybės teisė į 1/2 dalį išvardintų daiktų taigi dalys jau nustatytos).

Prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ieškovė pastatą kavinę - parduotuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) prašė priteisti sau, o ieškovui prašė priteisti gyvenamąją valdą adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe ieškovui priteisti pastatą gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ir 2016-04-07 ieškinyje ieškovė taip pat sau prašė priteisti pastatą kavinę - parduotuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) o atsakovui priteisti gyvenamąją valdą adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe ieškovui priteisti pastatą gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Tik 2016-06-16 Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė paprašė teismo atvirkštinio nusprendimo - kad ieškovei priteistina pirmiau, minėta gyvenamoji valda su gyvenamuoju namu, o atsakovui - kavinė.

2016-06-16 Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės nuomonės pakeitimo šiuo klausimu niekaip neįtikina. Atsakovas tardamasis su ieškove išspręsti ginčą taikiai būtent ir aiškino ieškovei, kodėl jam reikalinga nuosavybė į gyvenamąją valdą, ir tarp šalių iš esmės didžiausias ginčas kilo dėl pirmiau minėto 22,400 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė tariantis dėl taikaus sprendimo nurodė, kad ji pakeitė poziciją, ir nori, kad jai atitektų gyvenamoji valda, tačiau atsakovas tikėjosi, jog ieškovė atsižvelgs į jo išsakytas aplinkybes, kodėl jam reikalinga nuosavybė į pirmiau minėtą gyvenamąją valdą.

Atsakovas visada gyveno gyvenamojoje valdoje adresu (duomenys neskelbtini) niekada iš čia nebuvo išvykęs gyventi kitur. Tuo tarpu ieškovė apie 6 metus gyveno pirmiau minėtoje kavinėje adresu, (duomenys neskelbtini) o pusę metų gyveno Šiauliuose.

Atsakovas nuo pradžios iki galo pats statė pirmiau minėtą gyvenamąjį namą, išgrindė kiemą akmenimis, čia užaugo vaikai, todėl atsakovui ši vieta yra labai brangi moraline prasme, ir jis nori oriai bei saugiai toliau čia gyventi bei užsiimti jam įprasta bei širdžiai miela veikla bei tikisi, kad iš jo tai nebus atimta.

Tuo tarpu ieškovė, atsakovo žiniomis, turi planų parduoti pirmiau minėtą gyvenamąją valdą, ir čia negyventų.

Pirmiau minėtoje gyvenamojoje valdoje yra pagalbiniai pastatai, o prie kavinės jokio pagalbinio - ūkinio pastato nėra. Jeigu atsakovas prarastų nuosavybės teisę į pirmiau minėtą gyvenamąją valdą, jis nebeturėtų galimybės verstis jam širdžiai miela veikla hobiu - paremontuoti transporto priemones ir kt. Iš atsakovo būtų atimtas širdžiai mielas užsiėmimas, nors jam tai yra svarbus įdomaus, visavertiško, savo svarbos įtvirtinimo gyvenimo komponentas.

Praradęs nuosavybės teisę į gyvenamąją valdą atsakovas netektų galimybių susidėti daiktus ir kt. Iš atsakovo, kuris turi neįgalumą (įrodymas pateiktas su atsakovo 2016-05-23 prašymu), būtų atimta galimybė ir šiek tiek prisidurti prie gaunamų darbinių pajamų.

Tuo tarpu ieškovė jokia veikla minėtoje gyvenamoje valdoje neužsiima, ir ji minėtais aspektais nėra jai svarbi (priešingai nei atsakovui).

Nurodytos aplinkybės yra svarbios, reikšmingos, ir į jas neatsižvelgti būtų nesąžininga bei nežmoniška, ypač dar atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek šiame atsiliepime į turtinius santykius, susijusius ne tik su šalimis, bet ir su jų vaikais.

Todėl atsakovas, jeigu teismas spręstų dalinti šioje santuokos nutraukimo byloje pirmiau minėtus šalių dalinės nuosavybės teisėmis priklausančius daiktus, teismo prašo jam priteisti: pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitus statinius (inžinerinius) - šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) - kuro rezervuarą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) - tualetą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); teisę išpirkti iš valstybės 0,2952 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,4700 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,2900 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini) o ieškovei priteisti 0,1248 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav; 0991 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav.; 0,0556 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą kavinę - parduotuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)

Dėl 1,8800 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 9167/0003:126 Valdomų k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini)

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu, kad jai, o ne atsakovui būtų priteistas 1.8800 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo prašo šį žemės sklypą priteisti jam.

Šio žemės sklypo kilmė yra iš atsakovo dar kolūkio laikų gautų 3 ha, tarp šalių buvo nerašytinis susitarimas, jog tai atsakovo žemė, ką patvirtina ir ūkininko B. N. 2016-06-01 paaiškinimas, jog tas žemės sklypas priklauso A. S., taip pat tai, kad 2013-05-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį sudarė A. S..

Pažymėtina, kad ieškovė 2016-04-07 ieškiniu šį žemės sklypą taip pat prašė priteisti atsakovui.

Dėl transporto priemonės Opel Vivaro, kurios v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir priekabos Syland NP1, kurios v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais jai priteisti transporto priemonę Opel Vivaro, kurios v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir priekabą Syland NP1, kurios v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovas su 2016-05-23 prašymu pateikė 2014-08-27 pirkimo - pardavimo sutartį IDA Nr. 0266 ir 2014-08-27 PVM sąskaitą - faktūrą IDL Nr. 14 1369, iš kurių matyti, kad automobilį Opel Vivaro, pagaminimo metai 2006 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini) atsakovas įsigijo 2014-08-27 už 1 795,64 Eur (7700 Lt).

Atsakovas su 2016-05-23 prašymu pateikė 2014-12-18 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, 2014-12-18 PVM sąskaitą - faktūrą PJ Nr. 0000837 ir 2014-12-18 Pinigų priėmimo kvitą PKJ 000098, iš kurių matyti, kad atsakovas priekabą, VIN kodas (duomenys neskelbtini) 2014-12-18 įsigijo už 1 013,67 Eur (3500 Lt).

Taigi šie du kilnojamieji daiktai atsakovo buvo įgyti jau ieškovei su atsakovu beveik 5 metus gyvenant skyrium, ir šis turtas nedalintinas, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis.

Atsakovas teismo prašo dalinti tik tą turtą, kuris įgytas iki šalių pradėjimo gyventi skyrium, tai yra nedalinti Opel Vivaro, kurios v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir priekabos Syland NP1, kurios v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad tai atsakovo asmeninė nuosavybė.

Pažymėtina, kad ieškovė 2016-04-07 ieškiniu šiuos kilnojamuosius daiktu prašė priteisti atsakovui, tik nurodydama gerokai didesnes kainas nei jau nurodė 2016-06-16 Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašydama šiuos daiktus priteisti jau jai.

Dėl priekabos - namelio Thrun 480, kurios v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu jai priteisti priekabą - namelį Thrun 480, kurios v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo prašė šį kilnojamąjį daiktą priteisti jam.

Dėl ieškovės nurodytų 3 džipų Mitsubishi Pajero, Suzuki Vitara, Ford Maverick, sesers vardu perrašytos transporto priemonės VW Caravelle ir kt. daiktų

Ieškovės nurodyti trys džipai atsakovui nepriklauso, todėl ieškovė nepagrįstai siekia juos dalinti.

Dėl transporto priemonės VW Caravelle atsakovas nori paaiškinti, jog 2011 m. pasiskolino iš sesers 8 000 Lt transporto priemonės įgijimui, nusipirko minėtą VW Caravelle, ir neturėdamas galimybės grąžinti tos paskolos kaip šios paskolos grąžinimą minėtą automobilį perdavė sesers nuosavybėn. Ši transporto priemonė, be to, įgyta buvo jau šalims nebegyvenant kartu, nes nuo 2010 m. šalys gyvena skyrium. Todėl ieškovės apeliavimas į šią transporto priemonę dalinant šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą nėra pagrįstas.

Ieškovės pateiktoje nuotraukoje žoliapjovė - traktorius atsakovo pirkta prieš 3 metus, kai šalys jau gyveno skyrium. Nupirkta už 150 Eur.

Motorinė valtis pirkta prieš 20 metų, nenaudojama jau apie 12 m., neregistruota.

Nuotraukoje nufotografuoti motociklai atsakovui nepriklauso, todėl nepagrįstai ieškovė siekia juos dalinti.

Dviračiai pirkti atsakovui ir ieškovei gyvenant skyriumi, dviračiai padėvėti, juos reikia remontuoti.

Neregistruotos priekabos pirktos po 20 Eur.

Dėl sniego motociklo, optikos, šautuvų pasisakyta atsiliepime į ieškinį, tad nesikartosime.

Dėl šioje individualioje byloje faktinio ir teisinio pagrindo nebuvimo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Ieškovė nepagrįstai šioje byloje prašo dalijant turtą tarp sutuoktinių nukrypti nuo lygių dalių principo, tokiam nukrypimui nėra jokių svarbių priežasčių. Nesikartodamas atsakovas palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Prašo tokį ieškovės reikalavimą atmesti.

Atsakovas 2017-01-05 įteikė teismui pridėjimui prie bylos ir galutinius rašytinius paaiškinimus, kuriuose apibendrino abiejų sutuoktinių reikalavimus vieno kitam dėl ginčo turto padalijimo, siūlydamas ir padalijimo tvarka (T.2, 122-127 b.l.).

Atsakovas atsikirtimus į ieškovės ieškinį grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytoja S. P. nurodė teismui, kad ji anksčiau vertėsi ūkininkavimu ir pagal panaudos santykius naudoja šalims priklausančią dirbamą žemę, esančia Stungių k., Joniškio rajone. Teigė, kad už naudojimąsi šalims ji nieko nemoka, tačiau atsidėkodama atveža jiems švenčių proga šampano ir tortą. Taip pat pripažino, kad gauna išmokas ir už šalims priklausančią žemę. Dėl to jokių priekaištų iš ginčo šalių pusės nebuvo.

Liudytoja S. R. parodė teismui, jog yra atsakovo sesuo. Teigė, kad skolino broliui pinigus, kurių jam reikėjo mašinoms įsigyti, tačiau kadangi jis pinigų negalėjo grąžinti. Dėl to brolis jai pardavė lengvąjį automobilį VW Caravelle. Mano, kad S. P. moka jiems už nuomojamą žemę. Parodė, kad ieškovė yra pardavusi lengvąjį automobilį Mercedes A savo seseriai D. J.. Jai nėra žinomas brolio smurtas prieš žmoną. Teigė, kad sutuoktiniai statydami kavinę yra gavę paramą iš valstybės. Nurodė, kad vengdami mokesčių sutuoktiniai iš Trinkų žemę pirko fiktyviai. Ji jai priklausantį turtą, atsižvelgiant ir į velionio vyro valią, yra numačiusi pagal testamentą palikti šalių sūnui M. S..

Liudytoja O. L., parodė, kad yra šalių kaimynė, tai yra gyvena šalia. Šalia jie gyvena jau trisdešimt metų ir per tą laikotrapį nėra girdėjusi kaimyno A. nei girto, nei išgėrusio ar šaukiančio ant vaikų. Nurodė, kad kaimynė J. S. skolinosi iš jų prieš 6 metus transporto priemonę ir per 2 reisus išsikėlė į Šiaulius. Po to kada kaimynas A. grįžo į namus, jis jiems pasakė, jog J. išsikraustė iš gyvenamojo namo. Vėliau kainymas skolinosi iš jų pinigų, sakydamas, jog J. išsikraustydama pasiėmė ir pinigus. Kaimynė J. po šešių mėnesių grįžo atgal į namus. Grįžusi į namus kaimynė gyveno gyvenamąjame name ir name kavinėje. Kaimynė jai skundėsi, kad vyresniojo sūnaus marti mažai tvarkosi namuose. Teigė, kad galima gyventi ir name kavinėje, nes šis pastatas yra tam pritaikytas.

Liudytojas P. L., duodamas parodymus parodė, jog su kaimynu A. yra pažįstams dar iki pastarojo vedybų su J. Nurodė, kad kaimynė Jovita buvo palikusi vyrą A., kada išsikėlė iš gyvenamojo namo ir išvyko gyventi į Šiaulius. Sutuoktinis A. dėl to labai pergyveno. Grįžusi atgal kaimynė J. gyveno ir name kavinėje. Po to susipyko su marčia ir pastaroji su šalių sūnumi T. išsikėlė gyventi kitur. Mano, kad kaimynui A. gyvenamas namas yra labai reikalingas, kadangi jo garaže jis remontuoja mašinas. Sutuoktinių konfliktų jis nematė ir negirdėjo.

Liudytojas B. N. duodamas parodymus nurodė, kad šiuo metu kaip ūkininkas naudoja 1,8800 ha šalims priklausančios dirbamos žemės sklypą. Šią žemės jis naudijimą jis vykdo nuo 2013 metų. Iš pradžių jis vienerius metus jokio nuomos mokesčio šalims nemokėjo. Vėliau jam buvo pasakyta, kad pinigus jis turi perduoti ieškovei. Visai neseniai jis buvo susitikęs atsakovą ir siūlė jam sudaryti sutartį dėl atsiskaitymo už šios žemės naudojimą. Pripažino, kad jis deklaruoja šalių dirbamą žemę ir už tai gauna iš valstybės išmokas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti atsižvelgiant į atsakovo prašymą.

Teismas, atsižvelgiant į šalių nesutarimą dėl turto padalijimo, atliko vietos apžiūrą. Jos metu nuosekliai apžiūrėti ginčo daiktai, vizualiai įvertinant ir nekilnojamųjų daiktų vidaus būklę.

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad santuoka tarp ginčo šalių sudaryta Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 167 (T.1, 7 b.l.). Sutuoktiniams gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Tomas, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M., o (duomenys neskelbtini) dukra R., kurie jau yra pilnamečiai (T.1, 9-11 b.l.).

Nutraukiant santuoką dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, šiuo atveju tiek ieškovė pareiškusi ieškinį, tiek atsakovas pateikęs atsikirtimus į ieškinį, turi įrodyti dėl santuokos iširimo kito sutuoktinio kaltę, kuri turi pasireikšti santuokinio pareigų pažeidimu iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, rūpintis vaikais ir visa šeima. CK 3.60 straipsnio prasme tai suprantama kaip santuokinio pareigų pažeidimas iš esmės, tai yra jų nevykdymas, pavyzdžiui, visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialinių šeimos poreikių tenkinimo. Sutuoktinio kaltės nebūtų, jei šios pareigos būtų pažeistos ne iš esmės. Kadangi atsakovas pateikė atsikiritmus į ieškinį, prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, atsakovas taip pat turi įrodyti ieškovės kaltę.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ginčo šalys iš pradžių gerai sutarė, gerino gyvenimo sąlygas, t.y. gavo tėvų ir valstybės paramą, nes sutuoktiniai tik gyvendami kartu įgijo turto, kuris dalintinas santuokos nutraukimo metu (T.1, 74-91 b.l.). Iš pradžių sutuoktiniai savo lėšomis ir darbu pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, o vėliau ir komercinės paskirties pastatą bei kitus nekilnojamuosius daiktus (T.1, 20-34 b.l.). Ieškovė nurodė, kad į šio bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto sukūrimą ji investavo savo asmenines lėšas, kurias įgijo paveldėjus tėvų palikimą. Atsakovas šiuos faktus ginčijo ir reikalavo, kad ieškovas pateiktų šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į procesinį dokumentą, tiek teismo posėdžio metu, šalys dėl santuokos iširimo kaltino viena kitą.

Ieškovė pagrindines šeimos iširimo priežastis nurodė atsakovo charakterio ir asmenines savybes, tačiau tinkamų įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius nepateikė. Teismas nelaiko tinkamu atsakovo kaltės įrodymu jo elgesį su ieškove, remiantis ieškovės pakviestų liudytojų parodymais, kadangi jų nurodyti faktai buvo labai seniai iki santuokos nutraukimo (T.2, 101 b.l.). Nors ieškovė ir pateikė teismui išrašus iš medicinių dokumentų, tačiau juose užfisuoti duomenys neįrodo atsakovo kaltės dėl ieškovės sveikatos būsenos santuokos nutraukimo metu (T.1, 18-19 b.l.). Atsakovas pagrindinę šeimos iširimo priežastimi nurodė ieškovės elgesį su juo kilus konfliktams. Nors ieškovė dėl šeimos iširimo laiko kaltu atsakovą, tačiau jos motyvai iš esmės tėra pagrįsti praeities nuoskaudomis dėl nenusisekusio šeimyninio gyvenimo, nevertinant savo kaip sutuotinės elgesio.

Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Abi šalys teigė, kad būtent dėl kito sutuoktinio elgesio ir jo požiūrio į šeiminį gyvenimą, susiklostė esminės aplinklybės turėjusios įtakos šeimos iširimui. Tokiu atveju teismas laiko, kad sutuoktiniai patvirtino aplinkybę, jog egzistuoja abipusė jų kaltė dėl santuokos iširimo. Be to šalys suprato savo elgesio pasekmes, tačiau jų požiūris į santuokos iširimą nesikeičia, nes ieškovė jau antrą kartą kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad sutuoktiniai jau nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterio bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje, kuomet jų abiejų sveikatos būklė nėra gera (T.1, 18-19, 73, 95-96 b.l.). Teismas laiko, kad visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos sutuoktinių šeimos iširimui. Kadangi per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį abi šalys netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu, bei visuma kitų aplinkybių leidžia teismui preziumuoti, kad abiejų sutuoktinių elgesys, patvirtina jų santuokos iširimo faktą ir abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str. 2 d.) (civ. byla Nr. 2-584-291/2013). Tokie sutuoktinių veiksmai įrodo, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus vienas kitam. Todėl teismas mano, kad abu sutuoktiniai ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.61 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės ir atsakovo nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovas irgi nepateikė teismui tinkamų įrodymų paneigiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo (T.1, 120-121 b.l.). Iš to seka, kad sutuoktiniai nenori keisti savo elgesio, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ir atsakovas negali paneigti ieškinyje nurodytų motyvų ir aplinkybių bei neturi jas patvirtinančių įrodymų, išskyrus paaiškinimus.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir faktus, pripažįsta, kad sutuoktiniams trūko pagarbos, pasitikėjimo, lojalumo ir pakantumo, be kurių joks šeimyninis gyvenimas neįmanomas ir kas įeina į sutuoktinių pareigas, nustatytas įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, yra labiau linkęs daryti išvada, kad nė viena iš šalių nepaneigė savo kaltės dėl santuokos iširimo, nes abu sutuoktiniai pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės paramos pareigas. Remiantis LR CK 3.61 str. 2 d. A. S. ir J. S. (duomenys neskelbtini)sudarytą santuoką, registruotą Šiaulių m. CM skyriuje (įrašo Nr. 167) nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsiranda ir iš to kylančios pasekmės, kurios turi įtakos sprendžiant kitus su šalių santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Tokiu atveju jiems netaikytinos CK 3. 67 str. 2 d. ir 3.72 str. 4 d. nuostatos, turinčios įtakos jų turtinėms teisėms.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Sutuoktinių prašymai dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo po santuokos nutraukimo sutampa, todėl tenkintini.

Dėl sutuoktinių turto balanso.

Pagal LR CK 3.118 str. siekiant padalinti sutuoktinių turtą, visų pirma reikia sudaryti jų turto balansą, t.y. nustatyti ir atskirti sutuoktinių bendrą ir asmeninį turtą. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Nors kaip jau aukščiau paminėta ieškovė ir teigė, kad dalį iš palikimo gautų lėšų ji yra investavusi į bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą, tačiau kiek ir koks turtas buvo sukūrtas iš jos asmeninių ji neįrodė. Todėl laikytina, kad ginčo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo dalį sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis esančio turto pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe (T.1, 74-91 b.l.). Ieškovė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kokį turtą jie yra įsigyję santuokos metu ir kaip jis turi būti padalintas. Pastebėtina, kad ieškovės nuomonė dėl dalintino turto ir jo priskyrimo kievienam iš sutuoktinių atskirai keitėsi, ne tik šios bylos nagrinėjimo metu, bet ir lyginant jos ieškinio reikalavimus ankstesnėje civilinėje byloje (civ. byla Nr. 2-584-291/2013). Dėl to, kad sutuoktiniai nesutaria ne tik dėl dalies turto statuso, bet ir jo padalijimo tarp sutuoktinių, todėl teismas atskirai pasisako tiek dėl turto padalijimo ar kompensacijos už jį priteisimo. Nustatant dalintino turto kiekį, teismas į jį neįtraukia, daiktų kurie sutuoktiniams jau nebepriklauso jų santuokos nutraukimo momentu. Prie tokių daiktų priskirtini lengvieji automobiliai (Mercedes ir VW Caravelle), kadangi jie pagal sandorius sudarytus iki santuokos nutraukimo jau priklauso tretiesiems asmenims (T.1, 97, 116-117 b.l.). Dėl šių sandorių teisėtumo šalys teisme reikalavimų nereiškė (CK 3.96 str.). Į dalintino tarp sutuoktinių turto sąrašą, atsižvelgiant į jau aukščiau paminėtą nuostatą įtrauktinas lengvasis automobilis Opel Vivaro ir automobilio priekaba Syland NP1 (T.1, 102 b.l.). Tokių daiktų, kaip sniego motociklas, otika, ginklai ir kt., kurie irgi dalintini tarp sutuoktinių, vertė nustatoma, atsižvelgiant į atsakovo nurodytą jų vertę, kadangi ieškovė šių verčių neginčijo. Teismas dalindamas tarp sutuoktinių daiktus, atsižvelgia į abiejų sutuoktinių interesus, tuo pačiu padalindamas daiktus natūra ar keisdamas sutuoktinių dalis šiame turte (CK 3. 127 str. 1, 3d.).

Taip pat atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teismo argumentus darytina išvada, kad vertinant šalių pateiktus įrodymus byloje teismas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo leidžiančio ieškovės prašymu, šalių santykiams taikyti CK 3.123 str. nuostatas.

Dėl turto padalijimo:

Žemesnės instancijos teismas

Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., ir teisės į žemės sklypą, esantį tuo pačiu adresu padalijimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šiuo metu pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas T. 1, 29-30 b.l.) gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis nurodytu adresu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, nors ir yra įregistruotas atsakovo vardu (CK 3. 88 str. 1d. 1p.). Anksčiau ieškovė procesiniuose dokumentuose prašė teismo šį nekilnojamąjį daiktą perduoti atsakovui, tačiau vėliau jos reikalavimas pasikeitė. Manytina, kad toks ieškovės nuomonės pasikeitimas buvo įtakotas sūnaus M. S. intereso ir toliau remontuoti namo garaže lengvuosius automobilius. Tačiau pripažintina, kad teismas dalindamas sutuoktinių turtą, neturi teisinio pagrindo atsižvelgti į jų pilnmaečių vaikų interesus. Be to atsakovas duodamas paaiškinimus teismui nurodė, kad nedarys sūnui M. S. jokių kliūčių ir toliau remontuoti namo garaže lengvuosius automobilius. Atsakovas pradiniame atsiliepime į ieškovės ieškinį su tokiu šio turto padalijimo būdu sutiko ir tokios pat pozicijos laikėsi viso proceso metu. Teismui atlikus vietos apžiūra, įsitikinta, kad tiek šis nekilnojamasis daiktas, tiek ir kitas (pastatas kavinė - parduotuvė) yra absoliučiai tinkami gyvenimui (T.1, 124 b.l.). Skirtumas tik toks, kad jie statyti skirtingu laiku. Todėl teismas įvertinęs visumą aplinkybių tiek dėl šalių tarpusavio santykių, tiek dėl galimų investicijų į šių nekilnojamųjų daiktų priežiūrą ir eksploatacija, pripažįsta, kad ginčo atveju minėtas gyvenamąsis namas perduotinas atsakovui. Tuo pačiu ieškovei po teismo sprendimo įsiteisėjimo suteiktinas iki dviejų mėnesių terminas išsikėlimui iš nurodyto gyvenamojo namo.

Teismui priskiriant atsakovui ginčo gyvenamąjį namą, pastarajam taip pat atitenka ir turtinė teisė į žemės sklypą, esantį nurodytu adresu. Atsakovo sumokėti 4594 investiciniai čekiai už jo nuosavybėn perleidžiamą žemės sklypą, pripažintini asmeniniu pastarojo turtu, kadangi pagal teisės aktus dėl valstybės turto privatizavimo, visiems Lietuvos Respublikos piliečiams buvo skirta atitinkamo dydžio investicinių čekių dalis.

Dėl žemės sklypo ir pastato kavinės – parduotuvės, esančių adresu F. Vaitkaus g. 7A, Gruzdžiai, Šiaulių raj., padalijimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šiuo metu pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas T. 1, 27-28 b.l.) pastatas kavinė – parduotuvė ir žemės sklypas, esantis nurodytu adresu, bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/2 dalį priklauso abiem sutuoktiniams.

Teismas jau aukščiau yra nurodęs, kad pirmenybė dalijant sutuoktiniams priklausantį turtą teiktina jo padalijimui natūra. Nors ginčo šalys gyvendamos santuokoje šį irgi dalintiną turtą viešame registre yra įregistravusios lygiomis dalimis (po 1/2 dalį), tačiau jis taip pat laikytinas kaip bendrąją jungtine nuosavybe, kurioje tik nurodytos jų dalys CK 3.88 str. 1d. 1p. Šis turtas irgi dalintas tarp sutuoktinių, neatsižvelgiant į nurodytas dalis, kadangi jos nėra kliūtis turto padalinimui, nes įregistruodami šį daiktą pagal atskiras dalis sutuoktiniai tik patvirtino, kokios yra tos dalys. Toks šalių susitarimas atitinka galiojančio įstatymo nuostatas (CK 3.88 str. 2, 3d.). Atsakovas procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovei priteistinas ir žemės sklypas, bei jame esantis pastatas kavinė – parduotuvė. Ieškovė irgi ankstesniais procesiniais dokumentais išreiškė norą, kad minėtų nekilnojamųjų daiktų 1/2 dalis atitektų jai (T.1, 1-6 b.l.). Kadangi vietos apžiūros metu, įvertinus šio turto būklę ir jo pritaikomumą gyvenimui, įsitikinta, jog tam nėra kliūčių, todėl šie nekilnojamieji daiktai perduotini ieškovei (T.1, 124 b.l.).

Dėl kitų nekilnojamųjų daiktų padalijimo tarp sutuoktinių.

Tenkintinas abiejų sutuoktinių prašymas dėl 22, 4000 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). padalinimo jiems lygiomis dalimis, tai yra taip, kaip jis yra įregistruotas viešame registre (T. 1, 21 b.l.). Ieškovės asmeninei nuosavybei perduotinas ir 0,1248 ha žemės sklypas, esantis prie jai atitekusio nekilnojamojo daikto pastato kavinės - parduotuvės ir žemės sklypo (T.1, 31 b.l.). Be to ieškovei priskirtini šie nekilnojamieji daiktai: 0, 0991 ha žemės sklypas, 0,1248 ha žemės sklypas ir 0,4700 ha žemės sklypas (T.1, 24, 31-32 b.l.). Atsakovo nuosavybei perduotini 0,2900 ha ir 1,8800 ha žemės sklypai (T.1, 33-34 b.l.). Šalys pareikšdamos reikalavimus dėl žemės sklypų padalijimo irgi laikėsi skirtingų pozicijų, tačiau teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes laiko tinkamiausiu tokį aukščiau nurodyto turto padalijimo tarp sutuoktinių būdą.

Teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi tais duomenimis, kurie gauti iš šalių pateiktų dokumentų. Bylos nagrinėjamo metu šalys pateikė VĮ ,,Registrų centras“ nurodytas jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų vertes (T.1, 38-55, 107-117 b.l.).

Dėl kitų kilnojamųjų daiktų padalijimo tarp sutuoktinių.

Sutuoktinių nuomonė dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo irgi keitėsi proceso metu. Todėl teismas įvertindamas visas aplinkybes, susijusias su šiuo turtu ir jį dalindamas tarp šalių, laikosi lygybės principo, atsižvelgdamas į kiekvieno iš jų poreikius. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovei perduotina transporto priemonė Opel Tigra ir priekaba Syland bei priekaba namelis Thrun 480, o atsakovui atitenka transporto priemonė Opel Vivaro. Be to atsakovui lieka ir kitas turtas: sniego motociklas, optika ir ginklai, žoliapjovė - traktorius, motorinė valtis ir dviračiai bei neregistruotos priekabos.

Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tačiau taikant CK 3.119 straipsnio reikalavimų įvykdymą, būtinos idealiai susiklosčiusios aplinkybės. Tuo tarpu priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad dalijamo turto vertė gali būti nustatyta pagal tų verčių vidurkį, kurias kaip įrodinėjimo priemones, vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys arba jų įstatymo nustatyta tvarka neginčijo.

Kilnojamųjų daiktų vertė nustatoma pagal šalių pateiktus duomenis ir galutinai atsakovo bei ieškovės pripažintais faktais, kurių jie neginčijo (CPK 187 str.).

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ ,,Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006).

Ištyręs minėtus įrodymus teismas sprendžia, kad tarp šalių dalijamo viso turto vertė yra 129 659 Eur. Atsižvelgiant į ieškovei atitenkančią turto dalį, jo vertė būtų 64 464,00 Eur. Kadangi atsakovui taip pat priteistini ir kiti su jo pomėgiu ar užsiėmimu, susiję kilnojamieji daiktai: sniego moticiklas (vertė 600 Eur), optika ir ginklai (vertė 700 Eur), žoliapjovė - traktorius (vertė 150 Eur), 2 priekabos (vertė 40 Eur), motorinė valtis (patikslinta vertė 30 Eur) ir kitas turtas, kurio vertės šalys nenurodė (dviračiai, padangos, ratlankiai ir kt.) (T.1, 138-141, 143-147 b.l.). Tokiu būdu laikytina, kad atsakovui atitenkančio turto vertė yra 65 195,00 Eur. Kadangi atsakovui atitenka didesnės vertės dalintinas turtas, todėl iš jo ieškovei priteistina 731,00 Eur piniginė kompensacija. Atsakovas nurodyto dydžio piniginę kompensaciją ieškovei privalo sumokėti per 3 mėnesius, tuo pačiu mokėdamas ir 5 proc. dydžio palūkanas (CK 3. 117 str. 3d.).

Atskirai pažymėtina, kad šalys daiktus, kurie priskiriami prie įprasto namų apstatymo ir apyvokos reikmenų privalo pasidalinti gera valia, kadangi dėl to ginčo tarp jų nebuvo.

Dėl bylinėjimosi ir teismo išlaidų paskirstymo.

Ieškovė pateikė teismui įrodymą, kad patyrė 1 000 Eur išlaidų už atstovo dalyvavimą teisme. Ieškovė įteikdama teismui ieškinį tuo pačiu prašė teismo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, nurodydama, jog yra sumokėjusi 500 Eur. Teismas šio klausimo išsprendimą atidėjo iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje. Atsižvelgiant į ieškovės socialinį statusą ji atleistina nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3d.) (T. 1, 12-19 b.l.). Atsakovas irgi pateikė teismui įrodymą dėl turėtų 1 000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Teismui išsprendus tarp sutuoktinių jų turto padalijimo klausimą, pirmiausia, pripažintina, kad atsakovas irgi turi sumokėti valstybei žyminį mokestį už jam atitekusį turtą, kadangi ieškovė įteikdama teismui ieškinį privalėjo sumokėti žyminį mokestį tik už tą turto dalį, kurią prašė teismo priteisti jai. Todėl iš atsakovo taip pat priteistinas valstybei žyminis mokestis už jam tekusią turto dalį (CPK 80 str. 1d. 1p.). Tačiau atsižvelgiant į jo statusą ir gaunamas pajamas, bei laikantis šalių lygybės principo, atsakovas irgi iš dalies atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 str. 3d.). Tokiu būdu iš atsakovo valstybei priteistinas tik 500 Eur dydžio žyminis mokestis. Kadangi dėl santuokos nutraukimo abi šalys pripažintos kaltomis, dėl to iš atsakovo ieškovei priteistina tik dalis iš jos sumokėto žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą (CPK 80 str. 1d. 5p.). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina tik 20,50 Eur žyminio mokesčio dalis. Atskirai pažymėtina, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teisinius argumentus atmestini ieškovės atstovės motyvai, kad atsakovas įgija reikalavimo teisę, o tuo pačiu ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jeigu būtų byloje pareiškęs priešinį ieškinį. Pažymėtina, kad nurodytas procesinis dokumentas galėjo būti pateiktas teismui į bylą tik tuomet, jeigu atsakovas reikštų atskirus savarankiškus reikalavimus ieškovei, pvz., dėl išlaikymo jam priteisimo ar neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau kadangi atsakovas savo teises gynė toje pačioje reikalavimų apimtyje, pateikdamas į bylą irgi procesinį dokumentą, todėl jis ginčo atveju neprivalėjo teikti į bylą priešieškinio kaip perteklinio procesinio dokumento.

Taip pat atitinkamai iš abiejų šalių lygiomis dalimis priteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, po 3,18 Eur (CPK 92 str. 1d.). Kaip jau minėta abi šalys naudojosi teisinę pagalba ir dėl to patyrė išlaidų, ieškovo išlaidos yra 1 000,00 Eur, o atsakovės irgi 1 000 Eur. Kadangi šiuo atveju šalių turėtos išlaidos tam pačiam procesiniam veiksmui atlikti yra vienodos, atsižvelgiant į jų abipusę kaltę bei turtinių reikalavimų patenkinimą iš dalies, šios išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

Tuo pačiu atsakovas į valstybės biudžetą iš jo priteistą žyminį mokestį turi sumokėti per 2 (du) mėnesius (CPK 271 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 1.5 str., 3.60 str., 3.88 - 3.89 str., 3.117 - 3.118 str., 3.169 str., 3.177, 3.185, 3.194 str., LR Civilinio proceso kodekso 145 str. 1d. 2p., 150 str., 265 - 270 str., 375-380 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti iš dalies.

2. Santuoką, sudarytą tarp A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto CM skyriuje, registro įrašas Nr. 167, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Nutraukus santuoką tarp šalių joms palikti šias pavardes – S. ir S.

4. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip:

4.1. Priteisti ieškovės J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei šiuos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus:

4.1.1. 0, 0991 ha žemė sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 919 Eur, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4.1.2. 0, 0556 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 567 Eur, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4.1.3. pastatą kavinę - parduotuvę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 24 200 Eur, kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 273 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini);

4.1.4. 0, 1248 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 315 Eur, esantis adresu (duomenys neskelbtini);

4.1.5. 1/2 dalį 22, 4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 64 000 Eur (pusės sklypo vertė 32 000 Eur), esančią adresu (duomenys neskelbtini);

4.1.6. 0, 4700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1 190 Eur, esantis adresu (duomenys neskelbtini);

4.1.7. transporto priemonę Opel Tigrą, kurios v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 1 800 Eur;

4.1.8. Priekabą Sylant NP1, kurios v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini) vertė 3 000 Eur.

4.1.9. priekaba – namelį Thrun 480, kurios v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 200 Eur;

Viso ieškovei atitenkančio turto vertė: 64 464,00 Eur.

4.2. Priteisti atsakovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei šiuos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus:

4.2.1. pastatą gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 20 000 Eur; pastatą -viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 384 Eur; pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 552 Eur; pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 477 Eur; pastatą - malkinę, unikalus Nr. 4400-0256-4554, vertė 195 Eur; kitą statinį (inžinerinį) - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 20 Eur; kitą statinį (inžinerinį) - kuro rezervuaras, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 10 Eur; kitą statinį (inžinerinį) - tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 26 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini);

4.2.2. pripažinti teisę išsipirkti iš valstybės 0,2952 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini);

4.2.3. 1/2 dalį 22,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 64 000 Eur (pusės sklypo vertė 32 000 Eur), esančią adresu (duomenys neskelbtini);

4.2.4. 0,2900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 731 Eur, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4.2.5. 1,8800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 5 280 Eur, esantis adresu (duomenys neskelbtini);

4.2.6. transporto priemonę Opel Vivaro, kurios v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 4 000 Eur;

4.2.7. Sniego motociklą - 600 Eur vertės;

4.2.8. Optiką ir ginklus - 700 Eur vertės;

4.2.9. Žoliapjpvę traktorių - vertė 150 Eur;

4.2.10. motorinę valtį - 30 Eur vertės;

4.2.11. dvi priekabas - 40 Eur vertės.

Viso atsakovui atitenkančio turto vertė – 65 195,00 Eur

5. Priteisti ieškovei J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 731,00 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią turto dalį ir 20,50 Eur žyminio mokesčio atlyginimui, iš viso: 751,50 Eur. Atsakovas šią ieškovei priteistą pinigų sumą turi sumokėti per 3 mėnesius lygiomis dalimis mokėdamas kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, sumokant ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.

6. Sprendimui įsiteisėjus įpareigoti ieškovę J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) per 2 (du) mėnesius išsikelti su jai priklausančiais asmeniniais daiktais iš gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj.

7. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio reikalavimą padalijant nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei 3,19 Eur už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos paštą, iš viso: 503,19 Eur (penkis šimtus tris eurus 19 ct) įpareigojant atsakovą šią sumą į valstybės biudžetą sumokėti lygiomis dalimis per du mėnesius, pirmą mėnesį sumokant 251,59 Eur, o antrą mėnesį 251,60 Eur, pinigus sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

8. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,19 Eur (tris eurus 19 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos paštą.

9. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atsakovui atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys