Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. e2A-987-613/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
e2A-987-613/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
R. S.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „SEB bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-987-613/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02261-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.20.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-191-1067/2019 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovams antstoliui Jonui Petrikui ir A. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB bankas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. pripažinti negaliojančiu 2018 m. sausio 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-172-444, kuriuo antstolis Jonas Petrikas pardavė iš varžytynių atsakovui A. S. žemės sklypą, plotas 0, 0330 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo žemės sklypas), pastatą - kavinę ir parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, bendras plotas 278,08 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo pastatas), ir kitus statinius – kiemo aikštelę, bendras plotas 46,50 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo aikštelė), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau visas turtas bendrai – Ginčo turtas), už 37 200 Eur;

1.2. taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei R. S. Ginčo turtą, priteisiant su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštu pagal valstybės registrus);

1.3. taikyti restituciją ir priteisti iš antstolio J. Petriko atsakovui A. S. 37 200 Eur.

2. Ieškovė nurodė, kad antstolis J. Petrikas vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nutartį dėl 138 883,02 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės R. S. išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – AB) „SEB bankas“ naudai. Antstolis 2017 m. rugsėjo 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S17-32327 dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, kuriame nurodė, kad Ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, yra 4 909 Eur, Ginčo pastato – 115 826 Eur, o Ginčo aikštelės – 149 Eur. Antstolis 2017 m. rugsėjo 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S17-32383 dėl turto arešto akte nurodytos areštuoto turto vertės pakeitimo ir Ginčo turtą, remdamasis UAB „Ober-Haus“ 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu, įvertino 62 000 Eur. 2017 m. balandžio 27 d. ekspertizės akto Nr. 2484 EKZ 2017 RVI KLAI išvadoje nurodyta, kad turto rinkos vertė yra 62 000 Eur. Ginčijamu 2018 m. sausio 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-18-172-444 turtas atsakovui parduotas už 37 200 Eur, tokiu būdu atsakovas nuosavybės teises įgijo į turtą, kurių bendra vertė vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta - 120 884 Eur. Ieškovės turtą antstolis įvertino du kartus mažesne kaina nei šis turtas nepraėjus dviem savaitėms nuo jo pardavimo iš varžytinių oficialiai buvo vertinamas VĮ Registrų centro.

3. Ieškovė mano, jog turtas parduotas už akivaizdžiai mažesnę negu rinkos kainą, tai pažeidžia skolininkės ir išieškotojos interesų pusiausvyrą. Parduodamo iš varžytinių Ginčo turto kaina buvo nustatyta ne objektyviai, nebuvo įvertintos ieškovės įdėtos investicijos ir turto pagerinimo išlaidos, neatsižvelgta į realią šio turto rinkos vertę, dėl ko perleistas ieškovės turtas ir įsigyto turto kainos skirtumas skiriasi tris kartus, o tai šiuo atveju pripažintina esminiu kainos skirtumu. Todėl 2018 m. sausio 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-172-444, kuriuo antstolis pardavė iš varžytynių Ginčo turtą už 37 200 Eur, turėtų būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 sausio 24 d. sprendimu ieškovės R. S. ieškinį atmetė bei paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad areštuoto ir iš varžytynių parduotino Ginčo turto 62 000 Eur vertė nustatyta, remiantis UAB „Ober-Haus“ 2017 m. balandžio 27 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė tokiai nustatytai turto vertei būtų prieštaravusi, ieškovė neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, neskundė antstolio veiksmų. Tuo tarpu ieškinyje ieškovė nurodo, kad turto vertė buvo nustatyta netinkamai, nustatyta turto kaina yra mažesnė nei rinkos kaina. Antstolis vykdomojoje byloje turto vertintojui (ekspertui) pavedė atlikti net septynias ekspertizes Ginčo turto vertei nustatyti, o Ginčo turtas per daugiau nei 4 metų vykdymo proceso laikotarpį buvo ne kartą parduodamas varžytynėse, tačiau varžytynės neįvykdavo, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Antstolis ieškovei siūlė pačiai pasirinkti atestuotą turto vertintoją (ekspertą), susitarti su juo dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo. Be to, ieškovė, sužinojusi apie būsimas varžytynes, nepasinaudojo ir CPK 704 straipsnyje nustatyta teise iki varžytynių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją ir apie jį pranešti antstoliui.

6. Antstolis, remdamasis minėtu UAB „Ober-Haus“ 2017 m. balandžio 27 d. ekspertizės aktu bei 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu, 2017 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu Nr. S17-32383 Ginčo turtą įvertino 62 000 Eur. Antstolio 2017 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr. S17-36293 buvo paskelbtos Ginčo turto pirmosios varžytynės, nustatant pradinę turto kainą 49 600 Eur. Pirmosiose varžytynėse nustatyta parduodamo turto kaina atitiko įstatymo reikalavimus, kadangi sudarė 80 procentų turto vertės. Duomenų, kad ieškovė būtų prašiusi sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus ar atšaukti varžytynes byloje nėra. Kadangi pirmosios varžytynės neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, antstolio 2017 m. lapkričio 22 d. patvarkymu Nr. S17-39978 paskelbtos Ginčo turto antrosios varžytynės, nustatant pradinę turto kainą 37 200 Eur. Remiantis CPK 722 straipsnio 1 dalimi, antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Taigi antstolio antrosiose varžytynėse nustatyta parduodamo turto kaina atitiko įstatymo reikalavimus, kadangi sudarė 60 procentų nustatytos turto kainos.

7. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl Ginčo turto vertės pagal VĮ Registrų centro duomenis, kadangi tokia rinkos vertė buvo nustatyta prieš daugiau nei 10 metų masinio vertinimo būdu. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Tuo tarpu, atliekant ekspertizę Ginčo turtas buvo įvertintas individualiai. Pateikdamas išvadą ekspertas rėmėsi lyginamuoju ir pajamų metodais apskaičiuota turto verte. Nurodė, kodėl netaikomi kiti metodai, 2017 m. balandžio 27 d. ekspertizės akte aprašyti atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados.

8. Tačiau siekiant išsklaidyti visas abejones dėl Ginčo turto vertės, teismas, tenkinęs ieškovės prašymą, 2018 m. liepos 4 d. nutartimi paskyrė Ginčo turto ekspertizę (nekilnojamojo turto vertinimą), pavedant ją atlikti teismo ekspertui A. L.. Atlikęs ekspertizę teismo ekspertas pateikė išvadą, jog Ginčo turto rinkos vertė 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. sausio 12 d. buvo 64 100 Eur. Taigi, UAB „Ober-Haus“ eksperto nustatyta vertė yra artima teismo eksperto nustatytai ginčo turto vertei, skirtumas sudaro tik 3 proc.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog antstolio patvarkymu paskirta ekspertize nebuvo nustatyta reali Ginčo turto vertė, kuria remiantis antstolis įvertino iš varžytynių parduodamą ieškovei priklausantį turtą. Į bylą objektyvių duomenų apie Ginčo turto rinkos kainos ir antstolio nustatytos kainos disproporcijas nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, antstolio veiksmai, paskelbiant pirmąsias varžytynes ir antrąsias varžytynes, parduodamo turto kainą nustačius pagal 2017 m. balandžio 27 d. ekspertizės aktą bei 2017 m. rugsėjo 18 d. raštą, atitinkamai 80 procentų vertės ir 60 procentų vertės, yra teisėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Ieškovė R. S. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas klaidingai sprendė dėl parduoto Ginčo turto kainos ir antstolio veiksmų teisėtumo. Ieškovės vertinimu, antstolis nustatė nepagrįstai žemą Ginčo turto pardavimo kainą, palyginus ją su rinkos verte. Ginčo turto pardavimo iš varžytynių kaina yra apie 50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta rinkos kaina pagal VĮ Registrų centro duomenis.

10.2. Ieškovės manymu, eksperto A. L. ekspertizės akte Nr. 18/09-104 parinkti palyginamieji objektai nėra lygiaverčiai Ginčo turtui, nėra aiškios palyginimų verčių zonos, pasirinkti vertinimo metodai. Teismo ekspertas neįvertino ieškovės įdėtas investicijos ir Ginčo turto pagerinimo išlaidas.

Atsiliepimas

11. Atsakovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacini skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovė, kvestionuodama antstolio nustatytą Ginčo turto kainą ir teigdama, jog Ginčo turto rinkos vertė yra 120 884 Eur, remiasi tik Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Ieškovė nepateikė daugiau visiškai jokių įrodymų, kad antstolio nustatyta 62 000 Eur Ginčo turto vertė neatitinka realios tokio turto rinkos vertės.

11.2. Ieškovė apeliaciniame skunde reiškia abejones dėl byloje teismo eksperto A. L. atliktos ekspertizės Ginčo turto vertei pateiktų išvadų, tačiau, jai kylantiems neaiškumams pašalinti, bylos nagrinėjimo metu skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės neprašė.

11.3. Ekspertizės metu Ginčo turtas eksperto buvo betarpiškai apžiūrėtas, nustatyti Ginčo turto trūkumai (gyvenamosiose patalpose nėra šildymo sistemos, neįrengta laiptinė ir kt.), atitinkamai taikytos pataisos, padarytos išvados dėl Ginčo turto vertės yra motyvuotos, pagrįstos skaičiavimais, taip pat motyvuota, kodėl išvada pateikiama taikant lyginamąjį, o ne pajamų metodą (taikant šį metodą Ginčo turto vertė sudarytų 60 000 Eur).

11.4. Apeliacinio skunde ieškovė mini neįvardintas investicijas ir Ginčo turto tariamą pagerinimą, tačiau nei su apeliaciniu skundu, nei bylos nagrinėjimo metu jokių konkrečių duomenų apie tariamą turto pagerinimą (kaip turtas buvo pagerintas, kokia šių pagerinimų vertė ir pan.) nepateikė. Be to, tiek UAB „Ober-Haus“ tiek ekspertas A. L. vertino Ginčo turtą pagal realią situaciją (su visomis investicijomis, jei tokių ir buvo prieš 13-14 metų iki turto vertinimo).

Atsiliepimas

12. Atsakovas antstolis Jonas Petrikas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be kita ko, nurodo, kad VĮ Registrų centras 2018 m. gruodžio 18 d. raštu paaiškino kokiais teisės aktais VĮ Registrų centras vadovavosi, atlikdamas masinį turto vertinimą. Rašte nurodyta, kad lyginti vidutines rinkos vertes ir rinkos vertes galima, jeigu vertės nustatytos tuo pačiu laikotarpiu, tačiau Ginčo turto vidutinė rinkos vertė masinio turto vertinimu nustatyta 2006 m., o teismo eksperto – 2017 ir 2018 m. Egzistuojant laiko veiksniui, nurodytos vertės pagrįstai skirsis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ginčo esmės

15. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė teismo CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu pripažinti negaliojančiu 2018 m. sausio 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-172-444, kuriuo antstolis J. Petrikas pardavė iš varžytynių atsakovui A. S. Ginčo turtą už 37 200 Eur ir taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

16. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

17. Remiantis CPK 718 straipsniu, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro jau tik 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.

18. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovas antstolis Jonas Petrikas vykdymo procese iš viso net 7 kartus paskyrė areštuoto Ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę ir Ginčo turtą įkainojo vadovaudamasis UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktuose nurodytomis Ginčo turto vertėmis. Per laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki ginčijamų varžytynių antstolis iš viso net 15 kartų buvo paskelbtos varžytynės dėl Ginčo turto pardavimo (tiek pirmosios, tiek antrosios), tačiau visos jos buvo paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis.

20. Antstolis J. Petrikas, remdamasis UAB „Ober-Haus“ 2017 m. balandžio 27 d. ekspertizės aktu, kuriuo Ginčo turto rinkos vertė nustatyta 62 000 Eur bei UAB „Ober-Haus“ 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu, kuriuo UAB „Ober-Haus“ informavo, jog 2017 m. balandžio 27 d. ekspertizės aktu nustatyta Ginčo turto rinkos vertė 2017 m. rugsėjo 18 dienai nėra pasikeitusi, 2017 m. rugsėjo 18 d. priėmė patvarkymą dėl 2013 m. spalio 29 d. turto arešto akte Nr. 0172/13/01293 nurodytos areštuoto turto vertės pakeitimo, kuriame nurodyta, kad Ginčo turtas įvertintas 62 000 Eur. Paskelbtos 2017 m. spalio 20 d. pirmosios varžytynės, kuriose Ginčo turtas buvo parduodamas už pradinę 49 600 Eur kainą, kaip jau minėta nutarties 19 punkte, neįvyko dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Antrosiose varžytynėse, kurios prasidėjo 2017 m. lapkričio 22 d. ir baigėsi 2017 m. gruodžio 22 d., Ginčo turtas buvo parduotas atsakovui A. S. už pradinę 37 200 Eur kainą, kadangi varžytynėse dalyvavo tik vienas dalyvis.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju vykdymo procese Ginčo turto kaina nustatyta nepažeidžiant CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Vykdomosios bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad pati ieškovė tokiai nustatytai Ginčo turto vertei neprieštaravo, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, neskundė antstolio veiksmų. Be to, antstolis ieškovei siūlė pačiai pasirinkti atestuotą turto vertintoją (ekspertą), susitarti su juo dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, o sužinojusi apie būsimas varžytynes, nepasinaudojo ir CPK 704 straipsnyje nustatyta teise iki varžytynių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją ir apie jį pranešti antstoliui. Įkainojus Ginčo turtą 62 000 Eur suma, pirmosiose varžytynėse, kurios paskelbtos 2017 m. spalio 20 d., Ginčo turtas buvo pardavinėjamas už pradinę kainą, kuri sudaro 80 proc. minėtos sumos, t. y. 49 600 Eur, kaip numatyta CPK 718 straipsnyje. Kadangi šios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, buvo paskelbtos antrosios varžytynės, kuriose parduodamo Ginčo turto pradinė kaina sudarė 60 proc. minėtos sumos, t. y. 37 200 Eur, kaip numatyta CPK 722 straipsnio 1 dalyje. Taigi, šiuo atveju Ginčo turtas parduotas už kainą, kuri nustatyta nepažeidžiant CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Todėl nėra pagrindo pripažinti 2018 m. sausio 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-172-444 negaliojančiu pagal ieškovės nurodytą CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

22. Ieškovė tiek pareikštame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde remiasi iš esmės vieninteliu argumentu – Ginčo turtas buvo parduotas už gerokai mažesnę kainą nei ji buvo nustatyta VĮ Registrų centro. Tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokia VĮ Registrų centro nurodyta Ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta prieš daugiau nei 10 metų masinio vertinimo būdu. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Tuo tarpu UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta Ginčo turtą vertinant individualiai.

23. Nepaisant pirmosios instancijos teismo padarytų pagrįstų išvadų dėl antstolio veiksmų ir nustatytos Ginčo turto vertės bei siekiant išsklaidyti visas abejones dėl šio turto vertės, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir 2018 m. liepos 4 d. nutartimi paskyrė Ginčo turto ekspertizę (nekilnojamojo turto vertinimą), pavedant ją atlikti teismo ekspertui A. L., kuris teismui pateikė išvadą, kad Ginčo turto rinkos vertė 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. sausio 12 d. buvo 64 100 Eur. Taigi, UAB „Ober-Haus“ eksperto nustatyta vertė yra artima teismo eksperto nustatytai ginčo turto vertei – skirtumas sudaro tik 3 proc.

24. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

27. Nors atsakovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti jo apeliaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių duomenų apie jų patyrimą apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

28. Atsakovas antstolis Jonas Petrikas patyrė 140 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą pateikė sąskaitą už teisines paslaugas bei bankinio pavedimo išrašą, iš kurio matyti, kad antstolis Jonas Petrikas sumokėjo 140 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovės.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo antstoliui Jonui Petrikui.

Teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė SeselskytėDanutė Žvinklytė