Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. vasario 26 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo D. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu skirtos bausmės subendrintos ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos bausmės, pridėta paskirta ir neatlikta bausmė pagal 2018 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo ir 941,50 Eur dydžio bauda.

1.2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, minėta bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2024 m. sausio 12 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 12 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną (2026 m. vasario 2 d.) buvo 2 metai 1 mėnuo 10 dienų.

3. Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistasis yra impulsyvus, linkęs elgtis agresyviai, kartoti tas pačias klaidas. Savęs vertinimo anketoje nepažymėjo jokių sričių, kurios būtų susijusios su jo nusikalstamumu, kas leidžia manyti, kad nuteistasis linkęs į saviapgaulę, nuolaidžiavimą sau. Jo impulsyvumas, agresyvus ir smurtaujantis elgesys pavartojus alkoholį, savitvardos problemos, riboti įgūdžiai vertinti elgesio pasekmes, yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu bei savęs realizavimu nusikalstamose veiklose. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis teistas penktą kartą. Dabar bausmę atlieka už keturias nusikalstamas veikas. Fiksuota mažiausiai 12 nuteistojo padarytų administracinių nusižengimų. Du paskutiniai nusikaltimai įvykdyti būnant neblaiviam, fiksuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Nuteistojo vienas esminių rizikos veiksnių – piktnaudžiavimas alkoholiu, tačiau motyvacija spręsti šią problemą yra dviprasmiška – jis atsisakė dalyvauti reabilitacijos programoje. Nuteistasis ilgą laiką nedirbo, motyvuodamas atsisakymą dirbti subkultūros nuostatomis. Turi didelių įsiskolinimų, tačiau ieškinius savanoriškai dengia deklaratyviai po 5 Eur. Bausmę iki dabar atlieka paprastoje grupėje. Nuteistasis laikosi subkultūros, ja pateisina ir padarytą nusikaltimą. 2026 m. sausio 22 d. Kriminalinės žvalgybos valdyba pateikė pažymą apie subkultūros propagavimą. Komisijos teigimu, vien tai rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į bausmę ir resocializacijos procesą. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Vertinant asmens padaryto nusikaltimo pobūdį, leidžia teigti, kad nespręsdamas su nusikalstamu elgesiu susijusių problemų, asmuo gali būti pavojingas visuomenei. Apibendrindama Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja 2026 m. vasario 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Apylinkės teismas pažymėjo, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas konstatavo, jog vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

5. Nuteistojo D. M. gynėjas advokatas Mečislovas Norvaišas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nutartį.

5.1. Skunde nurodo, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties dalyku, jos pagrindais ir motyvais, nes teisėja nepagrįstai neatsižvelgė į jo poziciją, išdėstytą teiktame skunde, o būtent neatsižvelgė į tai, kad atliekant bausmę nuteistasis ne kartą buvo skatintas, dirba ir nuoširdžiai stengiasi atsikratyti netinkamų įpročių, gyvenimo klaidų, lėmusių nusikalsti. Skunde nurodoma, kad teiginiai, jog nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros yra visiškai neatitinkantys tikrovės, o tokius teiginius grindžia duomenimis, apie nuteistojo elgesį, buvusį nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas, padarymo metu, visiškai neatsižvelgdamas į jo pastangas įkalinimo vietoje keisti elgesį į pozityvų, t. y. elgtis iš esmės taip, kad įgyvendinant savo interesus nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

5.2. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, jog nuteistojo darbas ir uždarbis įkalinimo įstaigoje yra deklaratyvaus pobūdžio. Nurodoma, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirba ir uždirba tiek, kiek čia leidžia galimybės.

6. Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo skundą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Žaliauskienė prašo nuteistojo gynėjo skundą atmesti. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Pažymėjo, kad apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį D. M. charakterizuojamas aplinkybes, teismo sprendimas paremtas nuteistojo bylos duomenimis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pasak prokurorės, apygardos teismui pateiktame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis dirba ir yra ne kartą skatintas, visiškai nereiškia, jog išimtinai dėl minimų aplinkybių yra pagrindas D. M. taikyti lygtinį paleidimą.

7. Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Nuteistojo D. M. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo skundas atmetamas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis D. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Komisijos bei apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų turinys ne tik patvirtina sprendimo atsisakyti taikyti D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau ir leidžia pagrįstai atmesti nuteistojo gynėjo skunde nurodytus argumentus, jog skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Sutiktina su prokurorės atsiliepime nurodytu argumentu, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kurių visuma pirmosios instancijos teismui neleido daryti išvados, jog nuteistajam D. M. jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

11. Byloje neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis D. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant šią riziką. Sutikdamas su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo argumentais, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nei viena iš minėtų sąlygų nenustatyta.

12. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės 2026 m. sausio 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog 2026 m. sausio 8 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nuteistajam D. M. nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei nepakitusi didelės žalos vidutinė rizika visuomenei bei pažįstamiems asmenims būnant laisvėje. Vertinant šį aspektą svarbu pažymėti tai, jog vien tai, jog nuteistajam yra nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tai savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tokiu atveju yra būtina nustatyti nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas šių aplinkybių nenustatė, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

13. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino nuteistojo pateiktų skundo argumentų, jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas spręsdamas klausimą, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes.

14. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti tam tikrais teigiamais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis D. M. nuo 2025 m. vasario 6 d. laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba suvirintoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip pasižymintis aukšta profesine kompetencija, atsakingumu ir preciziškumu, nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su žmona, bausmės atlikimo metu nėra baustas drausminio poveikio priemonėmis, įsitraukęs į resocializacijos procesą, bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, paprastosios grupės sąlygomis. Atliekant nuteistojo pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, paskutinio vertinimo metu stebimas rizikos valdymas – mažėjanti vidutinė rizika. Visgi, vien tik šių duomenų, aukštesniojo teismo vertinimu, lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.

15. Nepaisant to, kad nuteistasis D. M. daro tam tikrą pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog būdamas laisvėje nuteistasis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Įvertinus byloje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju vis dar nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis D. M. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

16. Nuteistojo D. M. akivaizdžia pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, abejonių kelia vis dar nustatomi pakankamai nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos, emocinė gerovė. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog didžioji dalis šių kriminogeninių veiksnių bausmės atlikimo metu yra valdomi. Visgi, šie veiksniai, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant mažinti pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką.

17. Šiame kontekste svarbu įvertinti tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Vadovaujantis bendrąja taisykle, nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi teismas skirdamas bausmę vertino, jog būtent šios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti bausmės tikslus. Įstatymo nuostatos neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Svarbu pažymėti tai, jog lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį bei ateityje daugiau nebenusikals. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neturi pagrindo spręsti, jog nuteistojo elgesys yra pakankamai pasikeitęs, kas sudarytų pagrindą manyti, jog prižiūrimas probacijos tarnybos, D. M. sugebės nebedaryti naujų nusikaltimų bei bausmės tikslai toliau gali būti įgyvendinami nuteistajam bausmę atliekant už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų.

18. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo metu, siekiant, jog bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikalauja išsamios analizės dėl prognozuojamo nuteistojo elgesio ateityje, svarbu įvertinti tai, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Šios prognozės neabejotinai padaromas atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir jo elgesį praeityje bei įvertinant nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Aptariamu atveju, nuteistasis D. M. nors laisvės atėmimo bausmę atlieka ir pirmą kartą, tačiau anksčiau yra ne kartą teistas. Šiuo metu, laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. bausmę atlieka pagal du jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Ankstesniais nuosprendžiais jam taikytos laisvės apribojimo, baudos bausmės, taip pat buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, D. M. eilę kartų baustas administracine tvarka. Sistemingas nuteistojo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, dėl ko neabejotina, jog nuteistajam yra būtina dėti maksimalias pastangas siekiant pakeisti savo elgesį bei mąstymą teigiama linkme.

19. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam nustatytas dinaminis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys paremtas tuo, kad nuteistasis D. M., pasakodamas apie savo nusikaltimų istoriją, stengiasi save pateikti iš gerosios pusės, savo kaltę menkina kaltindamas nukentėjusįjį neva pavartojusį netinkamus žodžius. Pokalbio metu nuteistasis save vertino labai gerai, dėl asmeninių bėdų linkęs kaltinti visus, tik ne save. Pripažįsta, kad turi sunkumų tvarkytis su pykčiu, ypač pavartojus alkoholio. Išvadoje pažymima, kad nuteistasis impulsyvus, linkęs elgtis agresyviai, kartoti tas pačias klaidas, nerasdamas alternatyvų ir neapsvarstydamas elgesio pasekmių. Savo nusikaltimą aiškina kaip savo reputacijos apgynimą pagal nusikaltėlių taisykles, nurodo, kad auka mušama turėjo paklusti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad D. M. savęs vertinimo anketoje nepažymėjo, jog kuri nors iš išvardintų sričių būtų susijusi su jo nusikalstamumu, kas leidžia manyti, jog nuteistasis linkęs į saviapgaulę, nuolaidžiavimą sau. Nurodoma, kad nuteistasis turi sunkumų bendraudamas su kitais nuteistaisiais, mano, kad visi pasaulį turėtų matyti lygiai taip pat kaip ir jis. Be to, pažymima, kad nuteistasis laikosi kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Atvykęs į kalėjimą atsisakė jam siūlomo darbo, nes manė, kad dirbant pažemės jo statusas kitų, nuteistųjų atžvilgiu, atvykęs į kalėjimą reiškė nepasitenkinimą maistu, paskirtu būriu, bei būryje esančiais nuteistaisiais, prašė jį perkelti į kitą būrį ar kitą kalėjimą. Be to, kartu pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis nė karto nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau nė karto bausmės atlikimo metu nebuvo ir skatintas.

20. Kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys nuteistajam nustatytas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Nors bausmės atlikimo metu apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo fiksuotas, tačiau pažymėtina, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, paskutiniai du nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Kaip minėta, pats nuteistasis pokalbio metu yra pripažinęs, kad turi sunkumų tvarkytis su pykčiu, ypač pavartojus alkoholio. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad be kita ko jam diagnozuota ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą yra dviprasmiškas, kadangi kalėjime baigė „Padėk sau“ bei „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“ grupes, o tolimesniam tikslui pasiekti jam buvo pasiūlyta programa „Įžanginė grupė“, po kurios tęstų gydymą Reabilitacijos centre, tačiau vertinimo metu nuteistasis teigė neis tęsti gydymosi, kadangi jam tai ne problema. Dėl to padaryta išvada, kad bausmės metu D. M. tik dalinai sprendžia alkoholio vartojimo problemą, kadangi nenori įsitraukti į tolimesnį gydymą.

21. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje negalima konstatuoti vertinant ir D. M. siekį atlyginti priteistą žalą. Kaip teisingai pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, iš nuteistojo atžvilgiu 2023 m. kovo 30 d. priimto nuosprendžio matyti, jog iš nuteistojo solidariai yra priteistas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Per 2025 metus yra išmokėta tik 45 Eur, dėl ko pagrįstai konstatuota, jog atsižvelgiant į nuteistojo gaunamas pajamas bei trečiųjų asmenų jam siunčiamas pinigines lėšas, išleidžiamas sumas apsiperkant nuteistųjų parduotuvėje, siunčiamas sumas šeimai, D. M. motyvacija atlyginti žalą nukentėjusiajam mokant po 5 Eur yra nepakankama ir formali, o atliekami mokėjimai yra labiau deklaratyvaus pobūdžio. Be to, nors kaip apsauginiai veiksniai nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio išskirti ir ryšiai bei gyvenimo sąlygos, vis tik pažymėtina, kad turimi socialiniai ryšiai, artimi santykiai su sutuoktine, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nesulaikė D. M. nuo nusikalstamo elgesio.

22. Įvertinus visus aptartus duomenis, net ir aplinkybės, susijusios su darbinės motyvacijos, civilinio ieškinio dengimu ar palaikantys santykiai su žmona bei tai, kad nuteistasis įvykdė numatytas resocializacijos priemones ir dalyvavo „Pykčio valdymo programoje“, nesudaro pagrindo šioje bausmės atlikimo stadijoje spręsti, jog bausmės tikslai būtų pasiekti D. M. toliau likusią bausmės dalį atliekant laisvėje. Visos šios aplinkybės iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejoti Komisijos bei apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam D. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nėra jokio pagrindo. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog D. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. M. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. vasario 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.