Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant nukentėjusiajai – privačiai kaltintojai N. Z. M., jos atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, gynėjui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

T. U., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, vidaus reikalų sistemos pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal LR BK 140 str.1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo N. Z. M.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepasitvirtino kaltinimas, kad T. U. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent : 2012-04-08 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), E. K. tėvų sodybos kieme, T. U. tyčia, kaire ranka sudavė jai į veidą, ko pasekoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis T. U. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad smūgių N. Z. M. nesudavė. Jis pats nukentėjo nuo E. K., N. Z. M. draugo. Jį laikė už striukės. Išsivilko iš striukės, kad nesuplėšytų, tada E. K. trenkė į galvą pagaliu.

Nukentėjusioji N. Z. M. parodė, kad T. U. pirma sudavė R. K., o po to sudavė ir jai. Buvo iš kairės T. U. ir R. K.. T. U. nebuvo kliūčių judėti. Ji sakė, kad baigtų muštis. Smūgis buvo suduotas iš šono. Sudavė T. U. kaire ranka į lūpą, ko pasekoje buvo sužalota. Viskas įvyko, kai prašė nusiraminti T. U.. Sudavė plaštakos viršumi.

Liudytojas K. K. nurodė, kad T. U. laikė N. Z. M. už rankų ir neleido dalyvauti muštynėse. T. U. muistėsi, skėtaliojosi rankomis. T. U. norėjo veltis į muštynes, o N. Z. M. ir R. K. prašė nesivelti. T. U. iš priekio laikė Z.N.M. ir R. K.. T. U. skėtaliojosi rankomis ir užkirto N.Z.M.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji paėmė T. U. už dešinės rankos, o jis kaire ranka sudavė N. Z. M.. T. U. buvo priešais N. Z. M. ir sudavė plaštaka. Tuo metu jo jau nelaikė. N. Z. M. prašė T. U. nesimušti.

Liudytojas E. K. parodė, kad matė, kaip N. Z. M. sudavė T. U.. Šalia buvo ir R. K.. Dėl ko sudavė nežino.

Liudytojas K. A. tik paaiškino, kad N. Z. M. buvo kruvina, o kaip sužalota, nematė.

I. A. parodė, kad matė tik sumuštą N.Z.M., o kaip sumušė, nematė. Iš N.Z.M. sužinojo, kad jai sudavė Tadas.

Liudytojas S. O., S. K. nurodė, kad nemtė, jog kam nors būtų sudavęs T. U., o jie patys nukentėjo nuo kaltinamųjų ir E. K. veiksmų. Liudytojas

Liudytojas E. D. paaiškino, kad 2012-04-08 buvo Velykos, vyko muštynės. Buvo T. U., P. K., E. K., Sigitas ir kitas S. K.. Muštynės vyko (duomenys neskelbtini), prie P. K. namų. Kas ką darė- neatsimena. Vyko muštynės, stumdymaisi, todėl reikėjo skirti. Vieni bandė trenkti, kiti bandė, viskas baigėsi tuo, kad buvo iškviesta policija. Į jo namus įbėgo T. ir S., jie traukėsi nuo muštynių. Jie bėgo, kad nutruktų muštynės.

2012-04-10 specialisto išvadoje konstuota, kad N. Z. M. poodinė kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje vidinėje dalyje, muštinė žaizda virštuinės lūpos vidurinėje dalyje padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas viršutinės lūpos vidurinėje dalyje 1.1x0.2 cm žaizda nelygiais kraštais pasidengusi šašu. Viršutinės lūpos gleivinėje vidurinėje dalyje 1.5x1.5 cm raudonos spalvos kraujosruva.

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis K. K., P. K. yra iškelta baudžiamoji byla dėl 2012-04-08 18-19 val. (duomenys neskelbtini), padarytų sveikatos sutrikdymų S. O., S. K., T. U..

Kaltinamojo gynėjas byloje yra pateikęs ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-12 liudytojo E. D. apklausos protokolo patvirtintą kopiją, kurioej nurodoma į aplinkybes 2012-04-08 prie K. namo tarp S. O., T. U., P. K.,E. K. ir kitų asmenų. Nurodomos aplinkybės tiesiogiai nesusijusios su tiriamu įvykiu, o tik nurodoma, kad vyko ir kitos nusikalstamos veikos nurodomu laiku.

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Neatsiejamos įrodymų vertinimo sąlygos – įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai ( privatus kaltintojas, jo atstovas, kaltinamasis, gynėjas ), teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu.

Motyvuojamoji dalis

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Pagal šioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus neįrodyta, kad T. U. tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajai N. Z. M. arba nukentėjusiajai to padaryti nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.

Taigi jeigu nukentėjusioji N.Z.M. nurodo ir teigia, kad ji nelaikė T. U., kuris matydamas, kad kitų asmenų atžvilgiu – S. O. ir S. K. atžvilgiu naudojamas fizinis smurtas ( vėliau nurodoma, kad jiems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai), kai tuo tarpu šioje vietoje K. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai liudytojai K. K. ir R. K. (kurie yra geruose santykiuose su N.Z.M.) nurodė kitokias aplinkybes – kad vis tik buvo laikomas T. U., kad jis negalėtų laisvai judėti ir ginti S. O. ir S. K.. Jokia baudžiamoji byla nėra užvesta prieš S. O. ir S. K., kurie labiausiai ir nukentėjo.

T. U. nebuvo smurto veiksmų iniciatorius, t.y. nesukėlė savo veikmais minimo incidento tarp K. K., P. K., E. K. ir kitų iš vienos pusės bei S. O., S. K. iš kitos pusės.

T. U. veiksmuose nenustatyti visi būtinieji nuskalstamos veikos sudėties požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji. Būtent subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės T. U. veiksmuose šioje veikoje nenustatyta.

Privati kaltintoja turi pateikti įrodymus ir įrodinėti kaltininko kaltę, nepakanka vien jos situacijos vertinimo iš nukentėjusios pusės. Vertinama ir tai, kaip nuo įvykio praėjo pakankamai daug laiko ( nuo 2012-04-08), bet vis tik kaltei pagrįsti aplinkybės turi būti nustatytos tokios, kokios jos buvo įvykio metu. Konkrečios išvados apie teismo nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius sudaro sąlygas padaryti teisingas išvadas ir dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.

Teismas, nagrinėdamas privataus kaltinimo bylą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo N. Z. M. ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs daro išvadą, kad T. U. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ( CPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kaltinamasis laikinai nebuvo sulaikytas. Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta. Kaltinamojo nuosavybės teisės nebuvo laikinai apribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 302, 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304, 305 str. 3, 6 d., 307 str. 4, 6 d., teismas

nusprendžia:

Išteisinti T. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo N. Z. M.), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Civilinės ieškovės N. Z. M. ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.