Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-19 · Civilinė byla Nr. e2S-151-275/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-19
Bylos Nr.
e2S-151-275/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40578-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Suinteresuotas asmuo
J. G., D. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-151-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40578-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos 3.5.1.17.; 3.3.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškimas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) IĮ „Aujama-credit“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuotieji asmenys – D. G., J. G., antstolis D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas IĮ „Aujama-credit“ prašo teismo nustatyti skolininko D. G. dalį bendrame su skolininko sutuoktine J. G. turte, t. y. nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis J. G. visų turimų piniginių lėšų (pajamų), iš kurių būtų galima išieškoti skolą pareiškėjo naudai. Nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą pagal Kauno apylinkės teismo 2014-05-20 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-13156-752/2014 dėl 2 124,60 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš D. G. išieškotojo IĮ „Aujama-credit“ naudai. Antstolis nustatė, kad skolininkas neturi turto, iš kurio galėtų būti išieškoma skola. Skolininkas yra sudaręs santuoka su J. G., kuri gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Antstolis patvarkymu informavo pareiškėją, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko pajamų dalies iš sutuoktinės gaunamų darbinės veiklos pajamų nustatymo.

Antstolis D. Š. su prašyme nurodytais reikalavimais sutiko ir prašė prašymą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. G. su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad skolininkui kreipiantis į pareiškėją dėl paskolos išdavimo, kreditorius prašė pateikti informaciją tik apie suinteresuoto asmens gaunamas pajamas, buvo vertinamos ne šeimos, o jo asmeninės pajamos. Paskolos sudarymo metu kreditorius labai paviršutiniškai įvertino suinteresuoto asmens galimybes grąžinti kreditą. Apie paimtą kreditą suinteresuotas asmuo savo sutuoktinės neinformavo, nes skolinosi išimtinai savo reikmėms. Iš gautos paskolos nebuvo įsigytas bendras su sutuoktine turtas, nebuvo patenkintos bendros šeimos reikmės. Šiuo metu sutuoktinės gaunamos pajamos yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Suinteresuoto asmens darbo užmokestis yra skirtas turimų finansinių įsipareigojimų įvykdymui. Suinteresuoto asmens sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose. Teismo prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.

Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir nustatė, kad D. G. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, kurias ji gauna ar gaus. Teismas nustatė, jog piniginės lėšos, gautos iš J. G. darbinės ar intelektinės veiklos, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes skolininko D. G. ir J. G. santuoka įregistruota 2010-08-21. Byloje nebuvo duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį (povedybinę sutartį) ir padarę susitarimus, nustatančius jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3.101 str.). Kadangi sutuoktinių gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso abiems sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p., 3.117 str. 1 d.), teismas darė išvadą, jog D. G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, kurias ji gauna ar gaus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. G. prašo nutartį panaikinti ir pareiškėjo pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atmesti. Nurodo, kad skolininkas D. G. ir suinteresuotas asmuo J. G. kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio ir nuo šios datos laikytina, kad sutuoktinių turto režimas, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, pasibaigė, todėl ir apeliantės gaunamos pajamos nėra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio sutuoktiniai gyvena skyrium ir savo prisiimtas asmenines prievoles vykdo savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai nustatė skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Remiantis byloje esančiais duomenimis, yra pradėtos šešios bylos dėl išieškojimų, nukreiptų į skolininko turtą. Teismas skundžiama nutartimi nustatė skolininko dalį į ½ apeliantės gaunamų pajamų, taip suteikdamas galimybę visiems skolininko kreditoriams išieškoti skolą iš jos pajamų, kas sukelia neproporcingas bei nepagrįstas pasekmes apeliantei, ji atsiduria neapibrėžtoje situacijoje. Skolininkas kreditus ėmė išimtinai savo reikmėms, nederindamas to su sutuoktine (apeliante), iš kreditorių gautomis lėšomis neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, turėjo žalingų įpročių (priklausomybę nuo azartinių lošimų), todėl skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (jei būtų laikoma, jog tokia dalis turėtų būti nustatoma) turi būti proporcingai mažinama, įvertinant skolininko pastangas prisidėti prie šeimos gaunamų pajamų. Be to, apeliantė ir skolininkas turi nepilnametį vaiką, kurį apeliantė išlaiko savarankiškai iš savo gaunamų pajamų ir kurio interesai turi būti laikomi prioritetiniais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas IĮ „Aujama-credit“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodžiusi argumentų, kad ji su skolininku negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, todėl tokių argumentų apeliantė negali nurodyti ir atskirajame skunde. Tai, jog kiti skolininko kreditoriai taip pat gali nukreipti išieškojimą į apeliantės gaunamas pajamas, taip pat nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes būtent įstatyminis reglamentavimas ir numato, jog asmeninių skolų išieškojimas gali būti nukreiptas š bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, kuri yra nustatyta, ir priklauso skolininkui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu (CPK 338 str.), apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – 2015 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-14266-726/2015 garso įrašą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14266-726/2015 kopiją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei vykdomųjų bylų Nr. 0178/14/01622 ir Nr. 0178/14/02549 (toliau – v. b.) medžiaga nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Kauno apylinkės teismo 2014-05-20 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-13156-752/2014 dėl 2 124,60 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš D. G. išieškotojo IĮ „Aujama-credit“ naudai (v. b. Nr. 0178/14/02549, b. l. 3, 5). Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolis 2014-11-13 patvarkymu nusprendė pasiūlyti išieškotojui per du mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, esančio bendrąja daline nuosavybe su sutuoktine J. G., nustatymo (v. b. Nr. 0178/14/01622, b. l. 47).

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015-02-10 nutartimi nustatė, jog piniginės lėšos, gautos iš J. G. darbinės ar intelektinės veiklos, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes skolininko D. G. ir J. G. santuoka įregistruota 2010-08-21. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14266-726/2015 dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikino G. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įrašą ir patvirtino sutartį dėl civilinių teisinių pasekmių, kuria šie susitarė, jog bendrosios jungtinės nuosavybės režimas sutuoktinių J. G. ir D. G. turtui pasibaigė nuo 2014-09-01, t. y. nuo momento, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Sprendimas įsiteisėjo. Taigi piniginės lėšos, nuo 2014-09-01 iki 2016-01-29 gautos iš J. G. darbinės ar intelektinės veiklos, nors buvo įgyjamos santuokos metu, bet nėra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes bendrosios jungtinės nuosavybės režimas pagal sutuoktinių sutartį, kurią patvirtino įsiteisėjusiu sprendimu teismas, sutuoktinių J. G. ir D. G. turtui pasibaigė nuo 2014-09-01. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu – 2015-02-10, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės nebuvo, todėl nebuvo pagrindo nustatyti skolininko D. G. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su tuometine jo sutuoktine J. G.. Be to, kaip matyti iš minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 sprendimo, sutuoktiniai taip pat susitarė, jog asmeninė D. G. prievolė IĮ „Aujama-credit“ pagal 2014-05-20 Kauno apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-13156-752/2014 po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka asmenine D. G. prievole. Pareiškėjas IĮ „Aujama-credit“, dalyvavęs byloje dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, šio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, vadinasi su juo ir patvirtintos sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių sąlygomis sutiko ir šiam asmeniui sutarties sąlygos yra žinomos. Šios aplinkybės – kad sutuoktiniu režimas baigėsi 2014-09-01 ir kad sutartimi dėl civilinių teisinių pasekmių skola IĮ „Aujama-credit“ liko asmenine skolininko D. G. skola, su kuo kreditorius sutiko, teismui sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2015-02-10 nutartį, kuria nustatyta, jog D. G. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, kurias ji gauna ar gaus, ir atitinkamą pareiškėjo IĮ „Aujama-credit“ prašymą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302, 338 straipsniais, 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo IĮ „Aujama-credit“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atmesti.

Teisėja Danutė Kutrienė