Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Aiva Survilienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-331/2011 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.2.; (S)

2011 m. kovo 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 23 val. iki 6 val., per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš D. L. R. U. priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nuteistas už tai, kad jis nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent, 2009-08-03 apie 00.30 val. UAB “(duomenys neskelbtini)” automobilyje, važiuojančiame iš (duomenys neskelbtini) pirties, esančios (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), sukėlęs konfliktą su paminėto automobilio vairuotoju R. U., konflikto metu tyčia sudavė smūgį ranka pastarajam per sprandą, o atvykus prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rankomis spaudė nukentėjusiojo kaklą, taip padarydamas R. U. daugybines kraujosruvas kaklo odos priekiniame paviršiuje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, privatus kaltintojas nukentėjusysis R. U. prašė skundą atmesti, griežtinti bausmę ir priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Šiuo atveju nuteistasis nurodo, kad jis suprato, jog pasielgė netinkamai, prašo paskirti jam laisvės apribojimą, įpareigojant įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2010) pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą. Byloje nustatyta, kad nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdyje davė tik iš dalies teisingus parodymus, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepripažino. Todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. L., Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, D. L. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis D. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., BK 140 str. 1 d.). Fizinis smurtas buvo panaudotas vairuojant transporto priemonę ir nukentėjusiajam esant atsakingam už vežamų keleivių saugumą. D. L. į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 42), anksčiau neteistas (b.l. 29, 44-46, 54-56, 61-62), ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 48-50), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 52), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro stacionare nesigydė (b.l. 59), teismo posėdžio metu nedirbo (b.l. 98), dabar dirba. Vertintinos ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtos ir apeliaciniu skundu neginčytos aplinkybės – nusikalstamų veiksmų atlikimo pobūdis, kuris galėjo sukelti sunkias pasekmes (nukentėjusysis fizinį smurtą patyrė vairuodamas transporto priemonę ir būdamas atsakingas už vežamų keleivių saugumą). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 100-101) nukentėjusysis parodė, kad klausėsi radijo stoties „Pūkas“, mergina prašė įjungti rusišką radijo stotį, jis pasakė, kad negali, nes blogas kelias. Priėjęs D. L. jam trenkė į sprandą. Po kiek laiko jis įjungė rusišką radijo stotį. Ikiteisminio tyrimo, 2009-10-22 liudytojo papildomos apklausos metu jis parodė (b.l. 68-70), kad tada vienas vyrukas rusiškai pasakė, kad įjungtų „ruskoe radio“, jis jam atsakė, kad dabar negalės, tada tas vaikinas vieną kartą su kumščiu jam trenkė per sprandą. 2009-12-21 skunde nukentėjusysis R. U. nurodė, kad keleiviai jį šios kelionės metu įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, stengėsi išprovokuoti konfliktą, tačiau, kadangi vairavo ir buvo atsakingas už keleivių gyvybę ir sveikatą, į konfliktą nesileido (b.l. 1-2). Iš išdėstyto matyti, kad nukentėjusysis tuo metu buvusį kelią vertino kaip blogą, kuriam esant jam buvo sudėtinga perjungti radijo stotis. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nustatant D. L. vieną ar kelis įpareigojimus, kurie leistų jam aktyviais veiksmais laikytis nustatytų taisyklių, disciplinos ir padėtų priprasti nepažeisti įstatymų reikalavimų ir tuo pačiu pajusti nubaudimą. Pirmosios instancijos teismas D. L. paskyrė laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. (t.y. tik 7 val. per parą, nakties metu), per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (t.y. ženkliai mažiau nei BK 48 str. 6 d. 5 p. numatyto termino vidurkis). Tokia bausmė nelaikytina savo rūšimi ar dydžiu aiškiai per griežta.

Pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 353 str. 2, 3 d., teismas laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę BK 48 str. numatytais atvejais. Laisvės apribojimo bausmė pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BVK 48 str. 1 d. numatyta, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, apylinkės teismas laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo D. L. pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam laisvės apribojimą, įpareigojant įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kadangi, kolegija mano, kad nuteistasis gali įsidarbinti ir dirbti būdamas namuose ir nuo 23 val. iki 6 val. (t.y. tik 7 val. per parą, nakties metu), darbą rasti ir šalia gyvenamosios vietos. Aplinkybė, kad jam tam tikru metu būti namuose sudaro didelį nepatogumą, nėra pakankamas teisinis pagrindas jam paskirtos bausmės švelninimui, kadangi bausmės paskirtis yra tame tarpe ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (BK 41 str. 2 d., 2 p.).

Esant tokioms aplinkybėms keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Nukentėjusysis R. U. prašo iš nuteistojo priteisti 1815 Lt advokato pagalbai apmokėti. Iš 2011 02 18 kvito šaknelės serija LAT (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. U. sumokėjo 1815 Lt advokatei Aldonai Kondratavičienei už baudžiamąją bylą. Išlaidos patvirtintos dokumentu todėl nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti išieškomos iš nuteistojo D. L. (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 106 str. 2 d.,

nutarė:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš D. L. 1815 (vieną tūkstantį penkiolika) Lt nukentėjusiajam R. U. patirtoms advokato paslaugoms išlaidų apmokėjimui.

Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.