Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-05-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2324-486/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-05-10
Bylos Nr.
A5.-2324-486/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00899-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
T. K.
Kategorijos
  • 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. A5-2324-486/2017Proceso Nr. 4-68-3-00899-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant Vilniaus darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovo R. S., administrinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui T. K., jo atstovui advokatui R. V.,vertėjai V. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. K., gim., administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K., būdamas UAB „Tomeira“, įm. kodas direktoriumi leido O. K., gim, ir E. K., gim. 2017 m. sausio 16 d., 09 val. 30 min., atlikti patalpų valymo darbus PC „Panorama“ parduotuvėje „F. C.“, adresu Saltoniškių g. 9, Vilniuje, neužtikrindamas, kad O. K. ir E. K. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią, pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Šiais savo veiksmais įvykdė adsministracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje valstybinės darbo inspekcijos atstovas R. S. parodė, kad buvo gautas anoniminis skambutis dėl nelegalaus darbo atlikimo prekybos centre PC “Panorama”, dėl ko buvo atliktas tyrimas. Rasti du asmenys, atliekant valymo darbus PC „Panoramoje“. Buvo filmuojama. Vienas prisistatė - E. K., dirbančiu 4 metus. Kita jo kompanionė pasišalino, vėliau, kilus sumaiščiai – pasišalino ir pats Kasiukevičius. Darbus atlieka UAB „Tomeira“, buvo pradėta ieškoti tų asmenų. Buvo susiekta su projekto vadove, direktoriumi. Įmonės vadovė nenoriai bendravo su Darbo inspekcija, motyvuodama, kad nepažįsta, nežino savo darbuotojų. Vėliau visa informacija surinkta ir pateikta teismui. Tyrimo metu nustatyta, kad tiek O. K. tiek E. K. atliko darbus, su įmonės vadovo žinia, dėl to jiems surašyti protokolai. Už įmonės tvarką atsako įmonės vadovas. Šiuo atveju, vadovas nei buvo išvykęs, nei nusišalinęs nuo pareigų, t.y. jis atliko savo darbinę funkciją. Kad negavo materialinės naudos, tai byloje yra rangos sutartis, kur numatytas atlygis, už jį atlygį gauna UAB „Tomeira“. Dėl to, kad supainiojo dienas – tai darbo inspekcijos atstovas abejoja, kad taip buvo. Dėl išdėstyto, darbo inspekcijos prašė nubausti įmonės vadovą T. K..

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K. paaiškino, kad dėl padaryto pažeidimo jis neprisipažįsta. Nurodė, kad įmonės veikla vykdoma Kaune ir Vilniuje, jis yra atsakingas už Kauno regioną. Darbuotojų įdarbinimo procesas prasideda nuo pokalbio, jeigu asmuo tinka, tada vadovas yra kviečiamas ir jis pasirašo visus dokumentus, kartais atvažiavimas užtrunka. Vilniuje yra paskirti žmonės darbuotojų priežiūrai. Jis tik įdarbina, pasirašo dokumentus. O. K. buvo priimta į darbą sausio 17 dieną, tą dieną, kai buvo surašytas protokolas ji neturėjo jokio leidimo dirbti, bet kaip vėliau paaiškėjo, darbuotoja tiesiog supainiojo dienas kada turėjo ateiti į darbą. Kiek buvo kalbėta su darbų vadove V. A. ji tą dieną nieko nesiuntė dirbti. Darbų vadovė reguliuoja darbuotojų valymo grafikus, prižiūri, patikrina darbų kokybę objektuose. D. O. K. įdarbinimo jam buvo skambinta prieš savaitę, tikslios dienos negali pasakyti. Valymo įrankiai yra paliekami PC „Panorama“, atrodo ten yra nerakinamos patalpos, nes valo tą pastatą ne viena įmonė.

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovas advokatas R. V. nurodė, kad nustatyta, jog asmenys neturintys darbo sutarties, atlieka veiksmą, ką turi atlikti kiti – nežiūri ar tas veiksmas teisėtas ar neteisėtas. Pagal teismų praktiką (adm. byla Nr. N375-3963/2010 LVAT) yra aiškiai pasisakyta jog privalo būti nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas. Šiuo atveju jokių T. K. veiksmų nėra įvardyta, kuriais jis padarė pažeidimą. Kas yra nelegalus darbas, tai LVAT administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015 pasisako, kad nelegalus darbas, tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai, ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas atlikdamas darbo funkcijai paklūsta nustatytai darbo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš 3 požymių: t.y. nepranešta Sodrai prieš 1 darbo dieną, yra LR DK 93 str. numatyti darbo sutarties požymiai, ir dirba užsienio valstybių piliečiai arba trečios šalies pilietis. Tai šiuo atveju iš surinktų įrodymų nesimato nelegalaus darbo pobūdžio, nėra priežastinio ryšio tarp liudytojais apklaustų O. K. ir E. K. veiksmų bei vadovo T. K. veiksmų. Absoliučiai nėra jokio ryšio ir jokio santykio. Jeigu dėl paprasčiausios kazusinės situacijos įvyko darbo požymius atitinkanti veikla – tai dar nėra nelegalus darbas ir į tą būtina atsižvelgti. Todėl būtina nustatyti T. K. kaltę. Kokia yra T. K. kaltės forma – tyčia, neatsargumas ir kokiais subjektyviais požymiais tai yra pagrįsta. Todėl remiantis nekaltumo prezumcija, ir atsižvelgiant į tai, kad byloje surinktų įrodymų įrodančių T. K. kaltę nėra – prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja O. K. paaiškino, kad ji dirba dviejuose darbuose - „Geras valymas“ ir „Tomeira“. Žino, kad protokolas surašytas dėl nelegalaus darbo, bet taip įvyko dėl to, kad jis supainiojo dienas, ir išėjo į darbą ne tą dieną, kada reikėjo. Buvo po gimtadienio, po išgertuvių, supainiojo dienas, išeidama į darbą dviem dienom anksčiau. Jai sakė, kad reikės į „Panoramą“, ji ir nuėjo ten, nes ten anksčiau yra dirbusi. Dėl valymo darbų atlikimo minėtoje parduotuvėje tarėsi su V. A.. Patalpa „Panoramoje“, kur stovi visos valymo mašinos, visi instrumentai valymui – nerakinama. Tą valymo mašiną, su kuria dirbo, žino, nes anksčiau su ja dirbo. Yra raktas toje mašinoje, niekas jo neišima. Valė tik „FamClub“ parduotuvę. Be to nurodė, kad prašymą priimti į darbą pasirašė anskčau, nežino, kodėl jos prašyme yra sausio 17 dienos data. Prašymą dėl priėmimo į darbą ji rašė sausio 12-13 dieną. Nesumokėjo jai už tą dieną. Tą dieną, kai atvyko Darbo inspekcija, pabėgo nuo jų, nes buvo išgėrusi.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. A. parodė, kad ji pažįsta UAB „Tomeira“ direktorių. Ji dirba UAB „Tomeira“ darbų vadove. Paaiškino, kad įvyko nesusipratimas – įmonės darbuotoja supainiojo dienas ir išėjo kitą dieną. Tą darbuotoją pažįsta, nes pas juos dirbo prieš pusmetį, paskui ji buvo atleista. Darbo sutartį priimant į darbą ir atleidžiant darbuotoją pasirašo direktorius. Užpildomi dokumentai ir anksčiau, o paskui atvažiuoja direktorius ir pasirašo. Toji darbuotoja dirbo „Panoramoje“. Atskiros patalpos valymo priemonėms susidėti neturima. Su „Top clean“ turima viena bendra patalpa, kur stovi ir jų valymo priemonės ir visi tą žino. Toji patalpa rakinama magnetinėmis kortelėmis, visos valytojos turi korteles. O. K. turėjo kortelę galbūt todėl, kad ji dirbo anksčiau „Top clean“ o paskui „Tomeira“, todėl galėjo tą kortelę iš bet kur paimti, nes ji visus pažįsta. Dėl darbo O. K. tarėsi su ja. Su direktoriumi nieko bendro tai neturi. Ji atėjo užpildyti dokumentų, parašė prašymą anksčiau, gal 13 dieną, buvo pasakyta, kad į „Panoramą“eiti dirbti nuo 18 dienos.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. K. nurodė, kad T. K. – yra jos sūnus. Ji dirba UAB „Tomira“ komercijos direktore, jos darbo pobūdis yra naujų objektų paieška ir bendravimas su užsakovais. V. A. yra atsakinga už sutarčių sudarymą, darbuotojų priežiūrą, ji viską žino. Liudytoja žino, kad buvo nelegalaus darbo faktas „Panoromoje“. Atskirų patalpų „Panoramoje“ valymo įrangai ir įrankiams tikrai neturima. Patalpa rakinama su magnetinėmis kortelėmis, kortelių neturima, tiesiog prašo pas tą firmą, kuri valo, arba pas pardavėją. Jeigu kas nors paprašytų – duotų tą kortelę. Tokios kaip apsaugos nėra. Būna, kad randama sugadinta valymo įranga. Darbo sutartis su darbuotojais pasirašo direktorius. Arba, jeigu yra įsakymas, o direktorius atostogauja, pasirašo ir liudytoja. Kaip tie darbuotojai nuėjo į darbą – ji nežino. Liudytoja tą dieną apskritai nebuvo Vilniuje, turi visai kitokį darbą. Pažymėtų valymo mašinų, kad čia priklauso būtent UAB „Tomeira“, nėra. Jeigu yra visiškai naujas valyti priskirtas objektas – tai rodo jį Valentina. Dėl netinkamai išvalytų patalpų skundus gaunama į el. paštą, kuris yra bendras. Arba paskambina liudytojai. Būna nusiskundimų dėl neišvalytų patalpų, bet ne dažnai. Gali būti taip, kad patalpa neišvalyta, o ji net nesužino. Bet paprastai informuoja. Dėl sausio 16 d. parduotuvių, kad jos buvo neišvalytos, skundų negauta.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad jo žmona ne tą dieną išėjo dirbti į „Panoramą“. Ji pasikvietė padėti ir jie nuvažiavo tiesiai į Panoramą. Žmona paprašė, kad jis padėtų, nes sakė, kad gali nespėti viena. Valymo patalpa yra kartu su „T. C.“. Toje pačioje patalpoje stovėjo visos valymo mašinos, įrankiai. Patalpa atsidaro su magnetine kortele. Kortelę skolinasi iš pardavėjų, valytojų, kuriuos pažįsta, nes dirbo anksčiau „Tomeira“. Kad dulkių siurblys priklauso UAB „Tomeira“ jis žino, nes su tokiais siurbliais tik jų firma dirba. O kita firma dirba su kitokiais siurbliais. Už tą dieną jokio atlyginimo nemokėjo, jis padėti atėjo. Ar žmona gavo atlyginimą – jis tikrai nežino, neklausė. Po to ir jis įsidarbino UAB „Tomeira“. Mano, kad be darbo sutarties – negalima dirbti. Bet nemano, kad padėti žmonai– nusikaltimas. Jis iš karto nesuprato, kad tai buvo Darbo inspekcija. Vėliau nejauku pasidarė, juk neoficialiai dirbo, ir todėl pasišalino. Sausio 16 diena – buvo pirma diena, kai atėjo padėti. Žmona anksčiau ten irgi nedirbo. Kaip pakomentuoti dviejų darbuotojų parodymus, kad jie dirbo su žmona ir anksčiau – nežino, nes jie ten nedirbo. Pasišalino iš darbo vietos dėl to, kad tapo nejauku, jis tik norėjo padėti žmonai.

Motyvuojamoji dalis

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Kadangi LR ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į LR DK 98 straipsnį. Nelegalaus darbo sąvoka įtvirtinta LR DK 98 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą, galiojusią administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra LR DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant LR DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ANK 95 str. 1 d., o darbą vertinti kaip nelegalų taikant LR DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Darbo kodekso 99 str. numatyta, kad darbdavys užtikrina, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį bei pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Taigi DK darbdaviui numatyta prievolė neleisti darbuotojams dirbti neįformintiems įstatymų nustatyta tvarka.

Iš 2017 m. kovo 27 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0949-0226 matyti, kad 2017 m. sausio 16 d. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriams tikrinant skunde pateiktą informaciją buvo patikrinta parduotuvė “ F. C.” esanti, PC “Panorama. Patikrinimo metu parduotuvėje rasti du patalpas valantys asmenys: vyras ir moteris. VDI inspektoriams prisistačius, vyriškis prisistatė, kad jis yra E. K. ir dirba UAB “Tomeira” jau keturis metus. Moteriškė pasišalino, su ja nepavyko pabendrauti. Matyti ir ta, kad 2017 m. sausio 18 d. apklausus parduotuvės “F. C.” darbuotojas buvo nustatyta, kad jos pažįsta fotografijose esančius asmenis, ir jie jau apie tris savaites nuolat vykdo valymo darbus (b.l. 3-4).

Iš parduotuvės “F. C.” darbuotojos E. P. Banaitytės rašytinio 2017 m. sausio 18 d. paaiškinimo matyti, kad valstybės darbo inspekcijos tikrinimo metu parduotuvę valė du žmonės – vyras ir moteris, juos ji atpažino iš pateiktų fotografijų. Valymo darbai vyko ryte, apie 9-10 ryto. Juos dirbančius mate ir anskčiau, dirbo jau apie tris savaites (b.l. 6).

Iš parduotuvės “F. C. “ darbuotojos I. B. rašytinio 2017 m. sausio 18 d. paaiškinimo, matyti, kad minėti darbuotojai parduotuvę valo jau apie tris savaites, anskčiaus valydavo tik retkarčiais (b.l. 7).

Iš 2017 m. sausio 16 d. tyrimo veiksmų protokolo matyti, kad patikrinimo metu buvo rasti du patalpas nelegaliai valantys asmenys, darbo faktas užfiksuotas vaizdo kamera ir darant fotografijas. (b.l. 26-28).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad T. K. padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą nusižengimą, kadangi būdamas valymo įmonės UAB “Tomeira” direktoriumi leido O. K., gim. 1982-06-26, ir E. K., gim. 1980-02-09, 2017 m. sausio 16 d., 09 val. 30 min., atlikti patalpų valymo darbus PC „Panorama“ parduotuvėje „F. C.“, adresu Saltoniškių g. 9, Vilniuje, neužtikrindamas, kad O. K. ir E. K. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią, pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p. nuostatas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. kategoriškai neigia padaręs nusižengimą, motyvuodamas tuo, kad darbuotoja tiesiog supainiojo darbo dienas ir pradėjo dirbti dviemis dienomis anksčiau, tačiau bet kokiu atveju nelegalaus darbo faktą patvirtina byloje esantys duomenys: administracinio nusižengimo protokolas (b.l.2), nelegalaus darbo tikrinimo aktas (b.l. 3-4) ir kiti byloje esantys duomenys.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Iš esmės nelegalaus darbo faktą patvirtina visi teismo posėdžio metu apklausti asmenys, kurie patvirtino, kad sausio 16 dieną E. K. ir O. K. dirbo – valė patalpas, neturėdami pasirašę darbo sutarčių, tačiau visi teigia, jog tai įvyko dėl darbuotojos O. K. techninės klaidos supainiojus dienas (išėjo į darbą sausio 16, nors turėjo sausio 18 d.). Nors T. K. administracinio nusižengimo protokolas dėl nelegalaus darbo surašytas tik už 2017-01-16 nelegalų darbą, t.y. kai nelegalaus darbo faktas buvo patvirtintas atlikto patikrinimo metu, tačiau iš “F. C.“ darbutojų rašytinių paaiškinimų akivaizdžiai matyti, kad minėti darbuotojai dirbo ne tik sausio 16 dieną, o ir anksčiau, nelegalus darbas iš tikrųjų vyko jau ilgesnį laikotarpį – apie tris savaites, kas visiškai paneigia pažeidėjo, jo atstovo ir nelegaliai dirbusių asmenų versiją, kad sausio 16 dieną buvo dirbta supainiojus ir suklydus dėl dienų, kada pradedama dirbti pagal sutartį (O. K. darbo sutartis pasirašyta nuo 2017 m. sausio 17 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nelegalaus darbo faktas patvirtintas 2017-01-16, O. K. prašymą dėl priėmimo į darbą parašė 2017-01-17 (b.l. 17), tą pačią dieną buvo pasirašytą darbo sutartis, kurioje nurodyta, jog O. K. pradeda dirbti nuo 2017-01-18 (b.l. 22-23). Šias aplikybes tik patvirtina, kad po nelegalaus darbo fakto patvirtinimo, nedelsiant, kitą dieną O. K. parašė prašymą dėl priėmimo į darbą bei nedelsiant, tą pačią dieną buvo pasirašyta darbo sutartis. Teismas vertina kritiškai O. K. bei kitų liudytojų parodymus dalyje dėl to, kad O. K. prašymą priimti į darbą parašė anksčiau, sausio 12 ar 13 dienomis, tik prašyme nurodė 2017-01-17 datą. Niekas iš liudytojų negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl prašyme nurodyta data yra būtent kita diena po nelegalaus darbo fakto patvirtinimo. Taip pat niekas iš liudytojų negalėjo motyvuotai paaiškinti, kam apskritai reikėjo klastoti prašymo surašymo datą. Taip pat O. K. teismo posėdžio metu negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl ji nedelsiant pasišalino iš darbo vietos, sužinodama, kad darbo inspekcija atlieka patikrinimą. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas E. K. iš esmės prisipažino, kad 2017-01-16 jis dirbo nelegaliai, tačiau liudytojas neįžvelgia savo veiksmuose pažeidimo, kadangi jis norėjo padėti savo žmonai. Savo ruožtu E. K. paaiškino, kad patikrinimo metu jis pasišalino iš darbo vietos, nes tą dieną dirbo nelegaliai.

Tokie liudytojų parodymai dalyje dėl O. K. prašymo priimti į darbą surašymo aplinkybių bei kad O. K. supainiojo dienas kada ji turėjo dirbti, vertintini kaip siekis UAB „Tomeira“ direktoriui padėti išvengti administracinės atsakomybės.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad T. K. veikoje yra visi LR ANK 95 str. numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, kadangi jis kaip įmonės vadovas atsako už savo darbuotojus, ir privalėjo užtikrinti, kad darbuotojai atliktų savo darbines funkcijas tik sudarę rašytines sutartys. Jo argumentai, kad jis tik pasirašo dokumentus, o už darbuotojų priežiūrą atsako kiti asmenys nepašalina jo kaip įmonės vadovo atsakomybės pagal LR ANK 95 str., kadangi būdamas vadovu jis privalo užtikrinti kad darbai būtų vykdomi sklandžiai ir teisėtai. Asmuo, būdamas bendrovės vadovu, turi imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotojais, tačiau ir kontroliuoti, kad įmonės darbus atliktų tik joje tinkamai įdarbinti asmenys, o atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas ir norminių aktų nustatyta tvarka laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią (LAT nutartis Nr. 2AT-61-2014).

Atkreiptinas dėmesys, jog LR DK 99 str. 3 d. numatyta, kad darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ši norma, sistemiškai vertinant su LR DK 98 str. 3 d., įtvirtinančia, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, suponuoja išvadą, kad neteisėtas leidimas dirbti objektyviai pasireiškia ne tiesioginiu nurodymu darbuotojui pradėti dirbti nelegaliai, tačiau darbdavio neužtikrinimu, jog būtų dirbama sudarius darbo sutartį. Šis teisės normų aiškinimas atitinka ir teismų praktiką, kurioje suformuota, kad, pažeidimas, numatytas LR ANK 95 str., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad net ir hipotetiškai priimant minėtą administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. versiją, neva darbuotojams sausio 16 d. dirbti niekas neleido, buvo tiesiog suklysta galėtų būti konstatuojama, jog T. K. veika pasireiškė neatsargumu (nerūpestingumu), ir jis lygiai taip pat būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 95 str. Kita vertus, teismas šiuo atveju laikosi pozicijos, jog šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų bei kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, jog šiuo atveju darbdavio kaltė visgi pasireiškė tyčia, o ne nerūpestingumu.

T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į nelegaliai dirbtą laikotarpį (oficialiai O. K. įdarbinta jau 2017 m. sausio 17 d., jos vyras E. K. 2017 m. vasario 11 d.), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nors T. K., kaip įmonės vadovas, pasirašė darbo sutartį su darbuotoju, tačiau dokumentus tvarkė kitas atsakingas asmuo, turėjęs pranešti VDSFV apie naujo darbuotojo įdarbinimą, padarytas nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, nebuvo padaryta žalos valstybės biudžetui, todėl darytina išvada, jog T. K. skirtina minimali LR ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

T. K., gim, pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą - 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:17066563465. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai ((duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas J. J.