Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-09-16 · Byla Nr. ATP-430-185/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-16
Bylos Nr.
ATP-430-185/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Pažeidėjas
Š. O.
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-430-185/2016
Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00466-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto Š. O. (Š. O.) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Biržų rajono apylinkės teismo 2016-07-21 nutarimu Š. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir jam paskirtos administracinės nuobaudos: pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir Š. O. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams už tai, kad jis, 2016-07-09 16.59 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, vairuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 114, 222 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Skundu Š. O. prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinti jam paskirtą baudą bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad apylinkės teismas klaidingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teismas padarė esminį materialinės teisės – ATPK 20 str. – pažeidimą ir pažeidė konstitucinio proporcingumo principą, reikalaujantį asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Šie pažeidimai, apelianto nuomone, turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Teigia, jog teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti ATPK 30¹ str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi jo padarytas teisės pažeidimas pagal savo pobūdį nėra šiurkštus, sukeltas eismo įvykis nepadarė didelės žalos, jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Taigi mano, kad jam paskirta nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams yra per griežta. Nurodo, kad jis yra neįgalus, gydosi Vilniaus universiteto klinikose, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas nuvykti pas gydytojus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju Š. O. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 str. 2 ir 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų padarymą galutine subendrinta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Minėti pažeidimai įrodyti bylos duomenų visuma ir aukštesniajam teismui jokių abejonių nekelia. Be to, ir pats pažeidėjas šiuo atveju savo kaltės ir padarytų veikų kvalifikacijos neginčija, tik nesutinka su jam paskirta, jo nuomone, per griežta galutine subendrinta administracine nuobauda ir prašo, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, ją sušvelninti, t. y. sumažinti paskirtą baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyti Š. O. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (nežymiai apgadintas kito automobilio priekinis bamperis), iš esmės yra mažareikšmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad Š. O. eismo įvykį sukėlė neblaivus ir dėl to pasitraukė iš įvykio vietos. Kaip tik iš bylos duomenų (paties apelianto paaiškinimų, vaizdo medžiagos ir kt.) matyti, kad jis po sukelto eismo įvykio iš įvykio vietos nepasišalino staiga, o dar kurį laiką (apie 15 min.) įvykio vietoje buvo ir laukė apgadinto automobilio vairuotojo, tačiau, kaip pats parodė, įvertinęs kitam automobiliui padarytus nežymius apgadinimus, nesulaukęs vairuotojo išvažiavo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas su policija būtų geranoriškai nebendradarbiavęs. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad Š. O. dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos savo kaltę nuo pat pradžių pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų pažeidimų, netrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų, neslėpė savo automobilio ir jo apgadinimų, automobilį pateikė apžiūrai. Pažeidėjo savo kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų pažeidimų apylinkės teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Š. O. vairavimo stažas yra pakankamai didelis – 23 metai ir per šį laikotarpį jis už KET pažeidimus ir apskritai administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, o tai rodo, jog šie jo padaryti pažeidimai yra tik atsitiktiniai ir nėra jam būdingi. Atsižvelgtina ir į tai, kad Š. O. yra reikalingas nuolatinis naudojimasis automobiliu, nes jis yra neįgalus (nustatytas 50 procentų darbingumas), turi sveikatos problemų, gydosi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Byloje duomenų, kad šiuo metu pažeidėjas kur nors dirbtų, nėra. Atsižvelgiant į šias administracinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažintina, kad Š. O. paskirta nuobauda yra neproporcinga ir aiškiai per griežta. Šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Taigi aukštesnysis teismas, įvertinęs aplinkybes, apibūdinančias padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, padarinius, apelianto asmenybę bei kitas paminėtas aplinkybes, sprendžia, jog šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą Š. O. dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinti paskirtą piniginę baudą.

Atsižvelgus į tai skundžiamas apylinkės teismo nutarimas dėl apeliantui pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtos administracinės nuobaudos ir atitinkamai galutinės subendrintos nuobaudos keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

nutaria:

Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2016-07-21 nutarimą: panaikinti Š. O. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams ir sumažinti jam paskirtą baudą iki 300 Eur.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutinę administracinę nuobaudą Š. O. paskirti 300 Eur dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus