Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. L., Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš V. A. medicininio mirties liudijimo, santuokos liudijimo, Gyventojų registro pažymos matyti, kad V. A. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su G. A., su kuria susituokė (duomenys neskelbtini)V. A. pergyvenusi sutuoktinė G. A. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis ir gimimo liudijimų kopijų matyti, kad sutuoktiniai santuokoje susilaukė vaikų: L. L. ir Ž. A.. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai patvirtina, kad sutuoktiniai V. A. ir G. A. santuokos metu įsigijo nekilnojamąjį turtą – 1992 m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1993 m. megėjų sodų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjas V. A. testamento nebuvo sudaręs, jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų. Iš įrašų medicininiame mirties liudijime matyti, kad G. A. gyvenamoji vieta mirties momentu buvo (duomenys neskelbtini), Kairių seniūnija, Šiaulių rajono savivaldybėje.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnis). Iš įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad V. A. ir G. A. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą, mirus vienam iš sutuoktinių, nėra.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal V. A. palikimo atsiradimo momentu ((duomenys neskelbtini)) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

G. A. – mirusio V. A. sutuoktinė, kuri, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po V. A. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai – mirusiojo vaikai, nei sutuoktinė įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jo turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad G. A. būtų atsisakiusi sutuoktino palikimo, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai - mirusiojo vaikai pretenduotų į tėvo palikimą, nėra.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. A. po savo sutuoktinio V. A. mirties priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – toliau gyvendama bute, kurį įsigijo sutuoktiniai santuokos metu, naudodamasi visu bendrai užgyventu turtu (namų apyvokos, buities daiktais), prižiūrėdama, tvarkydama ir mokėdama mokesčius už turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams, t. y. su paveldimu turtu elgdamasi kaip savininkė ir palikimą priimdama faktiškai pradėdama jį valdyti. Palikėją V. A. pergyvenusios sutuoktinės veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įstatyminiai įpėdiniai – mirusio palikėjo vaikai – dėl tėvo turto dalies paveldėjimo nesikreipė, neprieštaravo, kad tėvo palikimą priimtų jų motina G. A. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. A. mirties jo palikimą priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė G. A..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistas. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šioje byloje nesusidarė, todėl tokios išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.