Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. R., specialistams L. A., A. A. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), adresas procesiniams dokumentams (duomenys neskelbtini),Vilnius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį, 126 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. 2016 m. gegužės 30 d., apie 9.25 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,73 promilės girtumo). Šiais savo veiksmais S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, 2016 m. gegužės 30 d., apie 9.25 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. R. teismo posėdyje kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino iš dalies, t.y. pripažino, kad transporto priemonė nebuvo drausta, kad buvo išgėręs, tačiau nesutinka su nustatytu girtumo promilių kiekiu. Paaiškino, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, reiso metu buvo nemiegojęs apie pusantros paros, ir išvakarėse (2016-05-29) grįžęs po reiso, ryte, gal apie pietus, su trimis kolegomis išgėrė degtinės ir apie 15 val., o gal 18 val. nuėjo miegoti. Taip pat nurodė, kad 2016-05-30 ryte atsibudęs pamatė, kad katė apdergė lovą, todėl nutarė ją nuvežti išplauti. Kadangi jautėsi gerai, vežė sofą, kaip tik tuo metu vyko reidas ir visus stabdė, tikrino. Jis buvo nevalgęs ir patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,7 promilių girtumas. Jis tuo negalėjo patikėti, nes jautėsi puikiai. Pasiteiravo pareigūnų ar šie gali nuvežti jį į ligoninę patikrinti kraują, tačiau pareigūnai atsakė neigiamai, bei liepę pasirūpinti, kad kas nors patrauktų automobilį, kitaip jį nuveš į mokamą stovėjimo aikštelę. Tada jis paskambino draugui, kad šis patrauktų automobilį ir jį nuvežtų pasitikrinti. Kol draugas atvyko, patraukė automobilį praėjo apie 40 minučių. Tada važiavo į narkologinį, tačiau neturėjo asmens dokumento, todėl teko grįžti į Lentvarį, vėl važiuoti į narkologinį (G.Vilties gatvėje). Atvykus apie 12.30 kabinetas buvo užrakintas, galvojo, kad pietūs, todėl pralaukė dar apie pusvalandį. Kraujo mėginį davė apie 13 val. Taip pat nurodė, kad 2016-05-30 alkoholio nevartojo, jį vartojo išvakarėse, ir nuo alkoholio vartojimo iki tikrinimo alkotesteriu buvo praėję 18 valandų. Po reiso buvo pavargęs, nemiegojęs, todėl grįžęs po reiso išgėręs degtinės (apie 200-300 gramų) nuėjo miegoti. Kadangi ryte nieko nevalgė, galimai todėl pareigūnai užuodė kvapą, tačiau nesutinka su pareigūnų tikrinimo alkotesteriu rezultatais, nes pagal kraujo tyrimus nebuvo viršytas leistinas alkoholio kiekis kraujyje. Teismui pateiktame prašyme prašo skirti nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti atėmimą, nes netekęs teisės vairuoti, netektų darbo, kas pakenktų jo ir jo išlaikomų vaikų finansinei padėčiai.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. R. parodė, kad įvykio dieną Eišiškių plente buvo suorganizuota policijos priemonė, buvo stabdomi automobiliai. Jo kolega sustabdė automobilį, kurio vairuotojas matomai jam sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Patikrintinus minėtą vairuotoją alkotesteriu buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Taip pat nurodė, kad jis su vairuotoju bendravo, kalbėjo prie tarnybinio automobilio, ir bekalbant jautėsi alkoholio kvapas. Taip pat buvo kiti vairuotojo neblaivumo požymiai- sulėtinti judesiai, buvo „mirksintis“. Nepamena, kas iš pareigūnų tikrino alkotesteriu vairuotojo girtumą, tačiau įpūtęs vairuotojas buvo nustebęs, sakė, kad negali būti tokie parodymai, kad iš vakaro gėrė tik alaus, neigė promilių dydį. Vairuotojas elgėsi kultūringai, jokių incidentų nebuvo. Jis automobiliu vežė kokį tai krovinį, baldus. Automobilį jis vairavo vienas, kartu sėdėjo keleivis, kuris buvo neblaivus Visus dokumentus vairuotojas turėjo, ar draudimas galioja nustatoma tik suvedus duomenis į sistemą. Šiuo atveju vairuotojui buvo surašytas ATP protokolas, jis nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Jam buvo pasiūlyta pasirūpinti kas nuvairuos jo automobilį, ir jis surado kitą asmenį, kuriam atvykus buvo surašyti duomenys ir automobilis grąžintas. Nuo minėto vairuotojo sustabdymo iki automobilį paėmė kitas vairuotojas praėjo apie valanda laiko. Vairuotojas teiravosi kaip galima nusistatyti blaivumą, teiravosi dėl tvarkos ir jam buvo paaiškinta, kad jis per valandą turi nuvykti į G.Vilties ligoninę.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. G. parodė, kad Eišiškių plente buvo vykdoma spec.užduotis, autotransporto priemonės stabdomos pasirinktinai. Jis asmeniškai sustabdė pažeidėją, tikrinant dokumentus pamatė, kad nėra draudimo, bendraujant su vairuotoju pajuto alkoholio kvapą. Tada asmuo buvo pakviestas prie tarnybinio automobilio, patikrintas jo blaivumas. Prieš tikrinant vairuotojo buvo paklausta ar tikrinimo dieną asmuo nevartojo alkoholio, nes jei vartojo, tai 15 minučių negalima pūsti į alkotesterį. Vairuotojas patikino, kad tą dieną tikrai nevartojo, tačiau alkotesteriu jam buvo nustatytas girtumas. Nepamena ką vairuotojas sakė, tačiau jis buvo nustebęs dėl alkotesterio parodymų. Kai nustatomas girtumas galimybės antrą kartą tikrintis nėra, buvo kokia tai kalba apie gydymo įstaigą, vairuotojas minėjo, kad norėtų ten nuvykti. Užpildžius protokolą asmuo galėjo vykti. Dokumentų forminimas truko ne ilgiau pusvalandžio. Jei dėl padaryto pažeidimo negresia automobilio konfiskacija, leidžiama automobilį perduoti savininko sutikimu kitam blaiviam vairuotojui. Šiuo atveju taip pat atvyko kitas vairuotojas, kuriam ir buvo perduota transporto priemonė. Per kiek laiko atvyko kitas vairuotojas nurodyti negali, tačiau delsta nebuvo, galimai tame tarpe kol buvo forminami dokumentai, gal per 40 minučių. Taip pat nurodė, kad patikrintas vairuotojas S. R. nebuvo visiškai girtas, nebuvo tokio akivaizdaus neblaivumo, tačiau bendravimo metu buvo alkoholio kvapas, paraudusios akys. Vairuotojas visą laiką buvo prie pareigūnų tarnybinio automobilio, apie jo judesius pasakyti nieko negali. Palaikė savo tarnybiniame pranešime (b.l. 6) nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad surašius ATP protokolą, pagal tvarką, iš vairuotojo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas.

Teismo posėdyje apklausta specialistės L. A. parodė, kad į apsvaigimo nustatymo kabinetą S. R. kreipėsi asmeniškai, patikrinimas darytas pagal asmens prašymą, paslauga buvo mokama. Kad patikrinti asmenybę, tikrinamas asmuo turi turėti asmens dokumentą, ir šiuo atveju asmuo pateikė asmens tapatybės kortelę. Pirma praeinamas bendras sveikatos patikrinimas, visokie testai, kraujas paimamas prieš pučiant į alkotesterį, tada kraujas siunčiamas į laboratoriją, po savaitės gauna rezultatą ir rašo išvadą. Taip pat nurodė, kad laiko tarpas tarp kraujo paėmimo ir pūtimo į alkotesterį apie 5 minutes, tas laiko tarpas nereikšmingas. Šiuo atveju kraujas buvo paimtas, ir pūsta į alkotesterį. Literatūroje rašoma, kad vidutiniškai organizmas per 1 valandą išskaido nuo 0.1 iki 0.2 promilės, tai priklauso nuo medžiagų apykaitos, fizinio krūvio, mitybos. Jei asmuo alkoholį vartoja reguliariai, organizme alkoholis išlieka ilgiau, ir nors judesiai būna geresni, alkoholio, kiekis būna didesnis. Taip pat nurodė, kad ir laiko tarpas gali turėti įtakos parodymams, nes 3 valandos yra nemažas laiko tarpas, ir nesutinkant su alkotesterio parodymai reikia pasitikrinti valandos bėgyje. Jų kabinete esantis alkotesteris kalibruotas, kalibravimas daromas kas pusmetį, tiksliausiai viską parodo kraujo mėginys.

Teismo posėdyje apklaustas specialistas Arūnas A. Z. parodė, kad alkotesterio parodymų nekomentuoja, atlieka kraujo tyrimą ir pateikia išvadą, kurių nesieja su alkotesterio parodymais. Negali nurodyti dėl laiko tarpo ir jo įtakos rezultatui kraujyje. Tačiau jei kraujas būtų paimtas prieš valandą, galima tiksliai pasakyti kiek alkoholio jame buvo. Jo ir jo kolegės nuomonės dėl alkoholio išskaidymo organizme gali nesutapti, nes pagal jo skaitytą literatūrą, per valandą organizmas išskaido 0.10-0.20 promilės alkoholio, ekstremaliomis sąlygomis 0.15 promilių per valandą. Kraujas tiriamas dujų chromatografija, toks tyrimas patikimas. Nežino kaip skiriasi nustatytos promilės kraujo ir alkotesterio parodymuose, nes alkotesterio parodymų jie negauna. Taip pat nurodė, kad šlapimo tyrimas yra atskiras tyrimas, ir jame nebūtinai gali būti tokie pat duomenys kaip kraujyje, nes priklauso nuo to kada alkoholio vartota, ar papildomai vartota. Kadangi toks tyrimas nebuvo atliktas nieko negali pasakyti. Taip pat nurodė, kad besitikrinančio asmens jie nemato, gauna tik siuntimą ir kraujo mėginį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-3)

Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyr. patrulio T. G. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. gegužės 30 d., apie 9.30 val., Eišiškių plente sustabdė automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. R., tikrinant dokumentus nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, akys paraudusios, todėl įtariant, kad vairuotojas neblaivus, buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas teigė, kad tikrinimo dieną alkoholio nevartojo, vartojo išvakarėse. Alkotesterio pagalba buvo nustatytas 0,73 promilių girtumas, vairuotojas teigė, kad taip būti negali, ir galbūt važiuos pasitikrinti blaivumą priduodamas kraują. Vairuotojui surašytas ATP protokolas, taip pat nustatyta, kad transporto priemonė nedrausta. Automobilis perduotas kitam vairuotojui, iš S. R. paimtas vairuotojo pažymėjimas (b.l. 6)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. gegužės 30 d. 9.33 val. S. R. buvo nustatytas 0,73 promilių neblaivumas. (b. l. 19)

Iš patikros sertifikato kopijos matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2016 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 17)

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad 2016 m. gegužės 30 d. 9.40 val. S. R. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. (b. l. 7)

Iš specialisto išvados T-A 3980/2016(01) matyti, kad S. R. kraujyje, paimtame 2016 m. gegužės 30 d. 13.05 val., rasta 0,25 promilių etilo alkoholio (b.l. 22). Analogiškai nurodyta medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 618, taip pat nurodyta, kad alkoholio nustatymas iškvepiamame ore 13.15 val. buvo 0,20 promilių (b.l. 21).

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. R. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje bei 123 straipsnio 5 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. R. surašant ATP protokolą rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi (b.l. 2). Teismo posėdyje S. R. pripažino, kad vairavo nedraustą automobilį, taip pat šio pažeidimo padarymą patvirtina pareigūno T. G. tarnybinis pranešimas bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, todėl S. R. kaltė, padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą yra visiškai įrodyta ir jis baustinas.

Asmuo baudžiamas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) neblaivumas. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. R. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jis vairavo transporto priemonę, kai jo apsvaigimas viršijo teisės aktuose numatytą leistiną maksimalią tokio apsvaigimo ribą. Iš liudytojų T. G. bei S. R. parodymų, duotų teisme, matyti, kad buvo sustabdytas S. R. vairuojamas automobilis. Pareigūnui T. G. kilo įtarimas, kad S. R. gali būti neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalba nerišli. Patikrinus S. R. alkotesteriu, buvo nustatytas 0,73 promilių neblaivumas. Liudytojas S. R. taip pat patvirtino, kad bendraujant su S. R., jautėsi nuo sklindantis alkoholio kvapas, judesiai buvo sulėtinti. Liudytojų duoti parodymai visiškai atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose, alkotesterio rodmenų kvite užfiksuotus duomenis. Policijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu S. R. neblaivumas nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYK-0093. Alkotesterio matuoklio rodmenų patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad paprastai policijos pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių realių vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu pažeidimų, kurie būtų galėję nulemti neteisingą neblaivumo lygmens nustatymą. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai tinkamai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumas neparodo tokios asmens būsenos, kuri buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Akivaizdu, jog asmens organizmas per tam tikrą laiko tarpą skaido etilo alkoholį ir jo kiekis organizme mažėja. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats per 1 valandą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju S. R. ir padarė – nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, jis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo, tačiau tai padarė praėjus maždaug trims su puse valandos nuo patikrinimo alkotesteriu ir pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo surašymo. Toks ilgas laiko tarpas prieštarauja minėtoms taisyklėms. Be to, medicininiai neblaivumo nustatymo rezultatai, gauti praėjus tokiam ilgam laikui po įvykio, objektyviai neparodo tokios asmens būsenos, kuri buvo įvykio metu, kadangi žmogaus organizmas per tą laiką skaido etilo alkoholį ir jo kiekis organizme mažėja. Todėl atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3980/2016(01) nustatyta, kad 13.05 val. S. R. kraujyje rasta 0,25 promilių etilo alkoholio. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Nors teismo posėdyje apklausti specialistai nurodė, kad pagal literatūra, suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,1-0.2 procento etilo alkoholio, tačiau tai nepaneigia, kad per 3,5 val. S. R. organizmas oksidavo nuo 0,3 iki 0,6 procento etilo alkoholio. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti alkotesterio nustatytu 0,73 promilių girtumu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. R. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį: asmuo vairavo neblaivus nedraustą automobilį, į pažeidėjo asmenybę – 48 metų amžiaus (b.l. 15), į tai, kad baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 3-4), duomenų apie teistumą nepateikta. S. R. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pažeidėjui už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje skirtina vidurkį atitinkanti bauda, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu minimaliam terminui.

Vertinant prašymą taikyti jam ATPK 30¹ straipsnį, teismas daro išvadą, kad S. R. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti šio straipsnio nuostatų. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad administracinės nuobaudos taikymas šios kategorijos bylose atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-36-2013, 2AT-37-2013, 2AT-7-4-2013). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog ATPK 30¹ str. taikytinas išimtinais atvejais, kai byloje nustatyta visuma aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai. Byloje nustatyta atsakomybę švelninanti aplinkybė, t.y. jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kitos nurodytos aplinkybės, įskaitant ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui yra reikalinga darbe atliekant darbines funkcijas, vertinant teismų praktikos nuostatas nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas vertina, kad atsižvelgiant S. R. asmenybę, padaryto pažeidimo aplinkybes, nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 31, 32, 123, 126, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str. str.,

nutaria:

S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 289 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą - 289 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16058353281).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.