- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-2127-614/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29045-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- J. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
- Kategorijos
- 3.3.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2082-930/2022 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui E. S., prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų E. S. ir A. S. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-392-1019/2019 šalių nepilnametėms dukterims patvirtintas atsakovo teiktinas išlaikymas po 100 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai. Tokia išlaikymo suma, atsižvelgiant į šiandieninę situacija, yra akivaizdžiai per maža, kad būtų užtikrinti būtiniausi vaikų poreikiai. Vaikai užaugo, pasikeitė maisto, aprangos bei kiti poreikiai. Nuo 2022 m. sasusio 1 d. numatomas ženklus (50-60 proc.) šildymo, dujų ir elektros brangimas. Pasikeitė minimalus darbo užmokestis, t. y. 2019 m. minimalus darbo užmokestis buvo 555 Eur, 2021 m. – 642 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna 225,60 Eur per mėnesį išmoką, 444,80 Eur dydžio išmoką už keturis vaikus, o taip pat 21,70 Eur per mėnesį tikslinę paramą. Tačiau šios pajamos naudojamos keturiems nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Atsakovas išlaikymą moka nereguliariai, yra įsiskolinęs 636,67 Eur. Ieškovei išlaikyti vaikus iš šiuo metu nustatyto dydžio išlaikymo yra sunku. Jai padeda sugyventinis, kuris uždirba 534,31 Eur per mėnesį, uždarbiauja papildomai, mama, kuri dirba Airijoje.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės nepasikeitusi, tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, nes prie šeimos išlaikymo prisideda jos sugyventinis. Ieškovė nenurodė jokių konkrečių faktų ar skaičiavimų, patvirtinančių, kad pasikeitė vaikų poreikiai.
3. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinys pareikštas vaikų interesais. Ieškovė su keturiais nepilnamečiais vaikais bei sugyventiniu gyvena 4 kambarių, su visais patogumais bute, kuris, pasak moters, yra nuomojamas. Ieškovė nurodė, jog yra vaiko priežiūros atostogose, jos šeimos pajamas sudaro 225 Eur / mėn. motinystės išmoka, 444 Eur / mėn. išmoka 4 vaikams. Pagal susitarimą vaikai 14 dienų turi gyventi su ja, 14 dienų - su tėvu, tačiau atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, nutraukė ryšius su vyresniąja dukra, su jaunesniąja bendrauja telefonu, gyvai nematė mergaitės apie pusę metų. Atsakovas gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais, kuris pasak vyro, priklauso jo tėvui. Atsakovas nurodė, jog dirba UAB „Sprendimai baldininkams“, pakrovėjo vairuotoju, pagalbiniu darbininku, jo darbo užmokestis – apie 440 Eur / mėn., teigė, kad dėl finansinių galimybių negali teikti 250 Eur / mėn. išlaikymo vienam vaikui. Vyresnioji dukra su juo nebendrauja, jaunesnioji dukra atvažiuoja į svečius. A. S., gim. (duomenys neskelbiami), lanko 7 klasę, stalo teniso būrelį (nemokamai). Motinos teigimu, mergaitė nešioja akinius, jai nustatyta astma, kitų sveikatos nusiskundimų neturi. E. S., gim. (duomenys neskelbiami), lanko 5 klasę, papildomai lanko dienos centrą. Motinos teigimu, didelių sveikatos nusiskundimų neturi, nešioja akinius. Pasak vyresnės mergaitės, ji su tėvu nebendrauja, jau senai neleido laiko kartu. Anot mergaitės, tėvas nuolat užsiėmęs, dirba ir jai neturi laiko. Pasak jaunesnės mergaitės, ji pradėjo su tėčiu blogiau sutarti, ja daugiausiai rūpinasi mama ir mamos draugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-392-1019/2019 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo E. S. išlaikymą nepilnametėms dukroms A. S. ir E. S. po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai; priteisti iš ieškovės J. S. atsakovo E. S. naudai 167,71 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo E. S. į valstybės biudžetą 352,02 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų; priteisti iš atsakovo E. S. į valstybės biudžetą 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-392-1019/2019 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl šalių nepilnamečių vaikų E. S. ir A. S. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Sutarties 2 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečių dukterų E. S. ir A. S. išlaikymui po 100 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sutarties 4 punktu šalys suderino atsakovo bendravimo su dukromis tvarką, pagal kurią vaikai turėjo bendrauti su kiekvienu iš tėvų nepertraukiamai po dvi savaites.
6. Šalių paaiškinimais teismas taip pat nustatė, kad išlaikymo dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog buvo sutarta bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią vaikai su abiem šalimis turėjo būti po dvi savaites, tačiau šalys šios teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vaikų interesai gauti jų poreikius atitinkantį išlaikymą turi būti tenkinami atsižvelgiant į faktiškai susiklosčiusią situaciją, o ne formaliai vertinant šalių susitarimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kuris nėra vykdomas.
7. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo šalių vaikams dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl teismo nebuvo atskirai vertinami vaikų poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis, teismas, spęsdamas dėl vaikų poreikių ar atsakovo turtinės padėties pasikeitimų, vertino ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaikų poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą. Įvertinęs bylos duomenis ir šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečių dukrų poreikiai, lyginant su 2019 m., kuomet buvo sudaryta šalių taikos sutartis dėl vaikų išlaikymo, išaugo, atsirado naujų poreikių: daugiau nei dvigubai padidėjo išlaidos komunalinėms paslaugoms, patiriamos didesnės išlaidos vaikų aprangai, higienos priemonėms, laisvalaikiui, akiniams ir papildomo ugdymo užsiėmimams, išsimokėtinai įgyti telefonai, todėl patiriamos papildomos išlaidos. Nors A. akinių poreikis nėra naujas, atsirado jos papildomos veiklos poreikių. Teismo skaičiavimu, šalių nepilnametės dukters A. poreikiai šiuo metu sudaro apie 400 Eur per mėnesį sumą, E. – apie 390 Eur per mėnesį sumą.
8. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis vertintina kaip geresnė nei ieškovės, nes, neskaitant jos gaunamų išmokų vaikams, kurios skirtinos vaikų poreikiams tenkinti, ieškovės pajamos yra ženkliai mažesnės nei atsakovo, atsakovas, skirtingai nei ieškovė, turi galimybes gauti didesnes pajamas, turi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, turi tik du vaikus, o ieškovė - keturis vaikus. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir į tai, kad atsakovas pilnai neatskleidė savo turtinės padėties, į tai, kad jis turi turto ir galimybes gauti didesnes pajamas, sprendė, kad neturi pagrindo mažinti išlaikymui reikalingą sumą valstybės mokama socialine išmoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teismo vertinimu, valstybės mokamos išmokos vaikams turi būti skiriamos ne ieškovo išlaikymo naštai palengvinti, o vaikų poreikiams tenkinti, padedant ieškovei, turinčiai 4 vaikus ir esančiai motinystės atostogose, juos išlaikyti. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, nustatęs, kad kiekvienam šalių vaikui reikalingas iki 400 Eur per mėnesį išlaikymas, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo iš dalies ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
9.1. spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu;
9.2. iš byloje pateiktų įrodymų, akivaizdžiai matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės nepasikeitusi, lyginant su 2019 m. priimtu teismo sprendimu, o ieškovės padėtis, lyginant su pirminiu teismo sprendimu pagerėjo, nes prie šeimos išlaikymo prisideda jos sugyventinis;
9.3. ieškovė nepateikė į bylą duomenų, iš kurių būtų matyti kokie vaikų poreikiai buvo 2019 m. ir kokie yra dabartiniai vaikų poreikiai, kad būtų galima nustatyti kokiu santykiu jie pasikeitė. Ieškinyje tik formaliai teigiama, kad visiems suprantama, kad per du metus kainos padidėjo ir dėl to pasikeitė vaikų poreikiai, tačiau jokių konkrečių faktų ar skaičių nepateikta.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai pagal pateiktą pažymą. Nurodė, kad:
10.1. išlaikymo dydis (po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) buvo sutartas atsižvelgus į šalių taikaus susitarimo sąlygas, kad vaikai pusę laiko praleis su tėvu ir gyvens pas jį, tačiau atsakovas šių sąlygų nesilaikė ir vaikų išlaikymo našta nesąžiningai buvo perkelta ieškovei;
10.2. akivaizdu kad po keturių metų (tapus mergaitėms paauglėmis) pasikeitė ir jų poreikių apimtis. Byloje pateikti papildomi įrodymai dėl sveikatos priemonių (akinukų prirašymo ir dėvėjimo), buto eksploatacinių išlaidų tenkančios dalies vaikui, sporto pomėgių išlaidų, mokymo poreikių išlaidų pasikeitimo (padidėjimo), todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai gindama nepilnamečių vaikų teises pateikė ieškinį dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo), o teismas teisėtai ir pagrįstai šį ieškinį tenkino;
10.3. atsakovas (apeliantas) yra sveikas, darbingas asmuo neturintis jokių apribojimų uždirbti didesnį nei minimalų atlyginimą. Tam palanki ir dabartinė darbo pasiūlos rinka. Iki santuokos nutraukimo ir išlaikymo vaikams nustatymo atsakovas gaudavo ženkliai didesnį darbo užmokestį. Todėl atsakovo nenoras ar nepakankamos pastangos užtikrinti reikiamą vaikų išlaikymą, negali riboti vaikų teises į tinkamą pragyvenimą, vystymąsi bei ugdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnametėms šalių dukroms, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliantas nesutinka su išlaikymo dydžio padidinimu, nurodydamas, jog ieškovės prašoma priteisti suma nepagrįsta nei rašytiniais įrodymais, nei realiais vaikų poreikiais. Teigia, jog spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas tinkamai nesiaiškino abiejų tėvų turtinės padėties.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-392-1019/2019 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečių dukterų A. S., gim. (duomenys neskelbiami), ir E. S., gim. (duomenys neskelbiami), išlaikymui po 100 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama padidinti nutartimi priteisto išlaikymo dydį nuo 100 Eur iki 250 Eur, savo reikalavimą iš esmės grindė pasikeitusiais nepilnamečių vaikų poreikiais.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
17. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
19. Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 250 Eur, pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad mėnesio išlaidos kiekvienam vaikui būsto nuomai sudaro 100 Eur, komunalinėms paslaugoms – 20 Eur, maistui – 150 Eur, rūbams ir avalynei – 50 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur, mokyklos išlaidoms – 20 Eur, laisvalaikiui – 25 Eur, akiniams – 10 Eur, vasaros atostogoms – 12 Eur, vaistams ir vitaminams – 20 Eur, žaidimams, knygoms, pratyboms, sportinio ugdymo reikmenims – 30 Eur, transportui – 5 Eur, telefonui – 5 Eur, internetui – 3 Eur, kitoms nenumatytoms priemonėms – 20 Eur (popierinis el. bylos priedas, b. l. 2). Pagal ieškovės skaičiavimus iš viso kiekvieno vaiko poreikiams reikalinga 500 Eur suma per mėnesį, todėl ieškovė pusė šios sumos prašė priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad šalių, kaip nepilnamečių vaikų tėvų, turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, lyginant su jų turtine padėtimi, buvusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties priėmimo metu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra visiškai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į šalių vaikų amžių, jų minimalius bendruosius poreikius bei jų interesus, į tai, jog vaikams augant jų poreikiai didėja, taip pat įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolėje, sprendė, kad yra pagrindas padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi priteisto išlaikymo dydį iki 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
21. Apeliantas nesutinka su išlaikymo dydžio padidinimu iki 200 Eur per mėnesį, nurodydamas, jog ieškovės prašoma priteisti suma nepagrįsta nei rašytiniais įrodymais, nei realiais vaikų poreikiais.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bendrieji šalių nepilnamečių vaikų poreikiai po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria buvo priteistas 100 Eur per mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui, pasikeitė. Spręsdamas dėl išlaikymo padidinimo, teismas vertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl išaugusiu komunalinių paslaugų įkainių, iš kurių matyti, kad 2021 m. komunalinėms paslaugoms apmokėti patiriamos išlaidos sudaro daugiau nei dvigubai didesnę sumą nei 2019 m., todėl pagrįsta teigti, kad šia apimtimi ieškovės išlaidos vaikų poreikiams tenkinti ženkliai padidėjo. Teismas vertino ir tai, kad šalių dukra A.a po taikos sutarties, kuria buvo nustatytas vaikų išlaikymo dydis, ėmė lankyti gatvės šokių ir teniso būrelius, dėl kurių taip pat patiriamos papildomos išlaidos (papildomai kainuoja reikalinga apranga, inventorius, kelionės į varžybas ir pan.). Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad abiems šalių dukroms nustatyti regos sutrikimai, jos nešioja akinius (į bylą pateikti įrodymai apie 184 Eur išlaidas A. akiniams ir 100 Eur išlaidas E. akiniams). Iš pateiktų gydytojo įrašų matyti, kad E. akinių poreikis yra naujas, atsiradęs 2021 m. (akiniai parinkti 2021 rugsėjo 2 d.).
24. Nors ieškovė ir nepateikė įrodymų apie visas dukrų patiriamas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas bei teismų praktiką. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja mažesnius nei minimali mėnesio alga vaikų poreikius, kadangi minimali mėnesinė alga nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730,00 Eur (po mokesčių – 533,65 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Be to, atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu iš esmės neginčija nurodytų išlaidų būtinumo bei jų dydžio. Taip pat šalys neginčija, kad 100 Eur / mėn. kiekvienam vaikui išlaikymo dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, jog buvo sutarta bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią vaikai su abiem šalimis turėjo būti po dvi savaites, tačiau šalys šios teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nurodomi nepilnamečių dukrų poreikiai, atsižvelgus į jų amžių, yra būtini, kad jos augtų ir vystytųsi pilnavertiškomis asmenybėmis, o nurodomos išlaidos nėra užaukštintos, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių dukrų bendriesiems ir individualiems poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina minimaliai skirti ne mažiau nei 400 Eur.
26. Nors ieškovė ieškinio reikalavimą iš esmės grindė tik pasikeitusiais vaikų poreikiais, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė apeliantas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnametėms šalių dukroms padidinimo, taip pat išsamiai įvertino ir ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį. Pagal pateiktus duomenis teismas vertino šalių pajamas ir turimą turtą tiek taikos sutarties, tiek ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Nustatęs, kad atsakovas yra individualios įmonės savininkas, tačiau nepateikė duomenų apie iš šios įmonės gaunamas pajamas, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti realias atsakovo pajamas. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Tuo tarpu ieškovė ginčijamo sprendimo priėmimo metu, kaip ir taikos sutarties sudarymo metu, buvo motinystės atostogose, be to, augina 4 vaikus, kurie gyvena su ja. Duomenų, kad šalys turėtų sveikatos problemų, kurios mažintų jų darbingumo lygį, byloje nėra. Priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju nėra reikšmingos ieškovės sugyventinio gaunamos pajamos, nes jo pajamos nėra ieškovės nuosavybė ir jis neturi pareigos išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad 100 Eur suma buvo priteista beveik prieš 3 metus (tuo metu šalių nepilnametės dukros buvo 9 ir 11 metų), ieškovė pateikė įrodymus dėl patiriamų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padidinti išlaikymo dydį iki 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pakeisto išlaikymo dydis, atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, būtinybę lankyti mokyklą ir lavinti gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikio praleidimui, gali užtikrinti šalių vaikų būtinuosius poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko būtinųjų poreikių apimtis, atitinkanti mažesnį nei pusės minimalios mėnesinės algos dydį, negali būti laikoma nerealia ar nepagrįsta, kurios negalėtų patenkinti sveiki ir darbingo amžiaus tėvai.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
30. Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.