- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-07
- Bylos Nr.
- A-248-1105-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „NCC titanas“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Valstybės
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NCC titanas“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių titanas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NCC titanas“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Kriptonika“, uždarajai akcinei bendrovei „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
UAB „NCC titanas“ (tuo metu- UAB „Šiaulių titanas“) ir UAB „Kriptonika“ 2004 m. rugpjūčio 3 d. sudarė statybos generalinės rangos sutartį Nr.04/04, kuria UAB „NCC titanas“ įsipareigojo atlikti patalpų, esančių Kalvarijų g.143, Vilniuje, rekonstravimo darbus, o UAB „Kriptonika“ įsipareigojo priimti atliktų rekonstravimo darbų rezultatą bei sumokėti rangos sutartyje numatyto dydžio atlyginimą. UAB „NCC titanas“ 2006 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr.928 informavo UAB „Kriptonika“, kad pastaroji neatsiskaitė su UAB „NCC titanas“ pagal minėtą rangos sutartį už atliktus darbus, todėl UAB „NCC titanas“ vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.656 straipsniu sulaiko darbų rezultatą tol, kol UAB „Kriptonika“ tinkamai neįvykdys savo prievolės.
UAB „NCC titanas“ 2006 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu 2004 m. rugpjūčio 3 d. statybos generalinės rangos sutarties, 2006 m. rugsėjo 20 d. pažymos apie įsiskolinimą Nr.951 bei 2006 m. rugsėjo 7 d. pranešimo Nr.928 pagrindu įregistruoti bendrovei „NCC titanas“ sulaikymo teisę ir bendrovės „Kriptonika“ įsiskolinimą bendrovei „NCC titanas“, kaip su bendrovei „Kriptonika“ nuosavybės teise priklausančiu pastatu, esančiu Kalvarijų g.143, Vilniuje, susijusius juridinius faktus. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr.S-35762 pateikto prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų įregistruoti suvaržymų atsiradimo.
Šalies argumentai
UAB „NCC titanas“ nesutikdama su valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu skundu kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr.377 pakeitė valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nurodydama, jog UAB „NCC titanas“ prašymas atmestinas, nes įstatymai nenumato galimybės prašomus įregistruoti juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjas UAB „NCC titanas“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą įregistruoti pareiškėjo iš 2004 m. rugpjūčio 3 d. statybos generalinės rangos sutarties kylančią sulaikymo teisę, kaip su UAB „Kriptonika“ nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis Kalvarijų g.143, Vilniuje, ar teisių į jas suvaržymais susijusį juridinį faktą, nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje; 2) įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą įregistruoti bendrovės „Kriptonika“ 6616518,69 Lt 2006 m. rugsėjo 20 dienos įsiskolinimą pareiškėjui pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. statybos generalinės rangos sutartį, kaip su UAB „Kriptonika“ nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis Kalvarijų g.143, Vilniuje, ar teisių į jas suvaržymais susijusį juridinį faktą, nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje.
Pareiškėjas nurodė, kad Civilinio kodekso 4.229 - 4.235 straipsniuose ir 6.656 straipsnyje nėra numatyta, kokia forma sulaikymo teisė turi būti įgyvendinta, todėl pareiškėjo 2006 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr.928, kuris laikytinas vienašaliu rašytiniu sandoriu, yra tinkama ir teisėta sulaikymo teisės įgyvendinimo išraiška. Atsakovas privalėjo įregistruoti 2006 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr.928, kuris iš esmės pakeitė patalpų naudojimo ir disponavimo galimybes, kaip su patalpomis susijusį juridinį faktą. Pareiškėjas nurodė, kad jo 2006 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr.951 nurodytas įsiskolinimas kyla iš rangos sutarties ir šis įsiskolinimas yra juridinis faktas Nekilnojamojo turto registro 12 straipsnio 1 punkto prasme. Šis juridinis faktas neabejotinai turi įtakos patalpų naudojimo ir disponavimo galimybėms, nes įsiskolinimo pagrindu pagal Civilinį kodeksą atsiranda galimybė patalpas sulaikyti, t. y. apriboti naudojimo ir disponavimo jomis galimybes. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teisės aktai nedraudžia kreditoriui įregistruoti registre juridinius faktus esant jau įregistruotam turto areštui.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato sulaikymo teisės, kaip atskiros daiktinės teisės ar kaip juridinio fakto, registravimo nekilnojamojo turto registre. Atsakovas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 1.74 straipsnį nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Tuo tarpu pareiškėjo 2006 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr.928 negali būti laikomas tinkama ir teisėta sulaikymo teisės įgyvendinimo išraiška. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateikta įsiskolinimo pažyma yra dokumentas, kuriuo pareiškėjas informuoja, jog, jo manymu, UAB „Kriptonika“ netinkamai vykdo rangos sutarties pagrindu atsiradusią prievolę. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato šalių prievolių ar pranešimų apie prievolių tinkamą ar netinkamą vykdymą registravimo. Atsakovas nurodė, kad negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog ginčo patalpoms uždėtas areštas nėra kliūtis pareiškėjo prašomų įregistruoti juridinių faktų įregistravimui. Turto areštas yra ne tik priverstinis nuosavybės teisės į turtą apribojimas, bet taip pat ir draudimas bet kokiu būdu turtą apsunkinti ar keisti jo teisinę padėtį. Po arešto uždėjimo įregistravus papildomą daiktinę teisę į areštuotą daiktą daiktas būtų papildomai apsunkintas.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pritardamas atsakovo argumentams su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Kriptonika“ su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pareiškėjas pats netinkamai vykdė savo prievoles pagal rangos sutartį. Prašomi įregistruoti juridiniai faktai pažeistų trečiojo suinteresuotojo asmens teises. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad prašoma įregistruoti įsiskolinimo suma skiriasi nuo sumos, užfiksuotos atsiskaitymo dokumentuose.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ su pareiškėjo skundu sutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamojo turto sulaikymo teisę ir UAB „Kriptonika“ įsiskolinimą pareiškėjui. Pareiškėjas registratoriui pateikė 2004 m. rugpjūčio 3 d. generalinės rangos sutartį, 2006 m. rugsėjo 20 d. pažymą apie UAB „Kriptonika“ įsiskolinimą bei 2006 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr.928. Kaip matyti iš šių dokumentų turinio, juose išreikšta tik pareiškėjo, kaip rangovo ir kreditoriaus, pozicija dėl statybos rangos sutarties vykdymo. 2006 m. rugsėjo 20 d. pažyma apie įsiskolinimą nepatvirtina, jog UAB „Kriptonika“ įsiskolinimas atsirado būtent 2004 m. rugpjūčio 3 d. generalinės rangos sutarties pagrindu, jog yra būtent tokio dydžio, koks nurodytas pažymoje, ir jog su tokiu įsiskolinimu sutinka UAB „Kriptonika“. Tuo tarpu bylos duomenys tvirtina, jog dėl statybos rangos sutarties vykdymo ir atliktų darbų tarp šalių vyksta ginčai teisme. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 1.74 straipsnį nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai sudaromi notarine forma. Pareiškėjo 2006 m. rugsėjo 7 d. raštas neatitinka Civilinio kodekso 1.74 straipsnyje nustatytos sandorio formos, todėl negali būti laikomas sandoriu. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas bei Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.1129 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai nenumato registratoriaus pareigos rinkti papildomus įrodymus juridiniams faktams registruoti. Tokią pareigą turi prašymą dėl juridinio fakto įregistravimo pateikiantis subjektas. Kadangi pareiškėjas nepateikė būtinų dokumentų juridiniams faktams įregistruoti, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė įregistruoti juridinius faktus. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnį šalių prievolės ar pranešimai apie prievolių tinkamą ar netinkamą vykdymą nėra registruojami.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, jog pareiškėjo 2006 m. rugsėjo 7 d. raštas turėjo būti notarinės formos. Civilinio kodekso 1.74, 4.299 - 4.235, 6.656 straipsniai privalomos notarinės formos sandoriui, kuriuo yra sulaikomas nekilnojamasis daiktas, nenumato. Be to, nagrinėjamu atveju patalpų sulaikymas kilo iš statybos rangos santykių, o su statybos rangos santykiais susijusiems sandoriams nėra privaloma notarinė forma (Civilinio kodekso 6.681-6.699 straipsniai). Pareiškėjas nurodo, kad nei Civiliniame kodekse, nei kituose teisės aktuose nenumatyta, kokia forma turi būti įgyvendinama daikto sulaikymo teisė. Todėl ši teisė gali būti įgyvendinama vienašaliu kitam asmeniui priklausančio daikto teisėto valdytojo, turinčio reikalavimo teisę į daikto savininką, pareiškimu, t. y. vienašaliu sandoriu. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju nekyla abejonių dėl pareiškėjo 2006 m. rugsėjo 7 d. rašto surašymo aplinkybių (raštą surašiusių asmenų tapatybės ir kt.). Taip pat nekyla abejonių, jog pareiškėjas yra ginčo patalpų rekonstrukcijos darbų rangovas ir teisėtas patalpų valdytojas, turintis reikalavimo teisę į patalpų savininką UAB „Kriptonika“ (civilinėse bylose yra nagrinėjamas tik klausimas dėl pareiškėjo reikalavimo dydžio, bet pats reikalavimo faktas nėra ginčijamas; be to, UAB „Kriptonika“ pripažįsta 5520919,03 Lt dydžio skolą pareiškėjui). Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog minėtas raštas negali būti laikomas tinkamai sudarytu sandoriu. Pareiškėjas nurodo, kad net ir pripažinus, jog jo 2006 m. rugsėjo 7 d. raštas, kaip vienašalis sandoris, turėjo būti notarinės formos, nebuvo pagrindo nuspręsti, jog dėl notarinės formos nesilaikymo minėtas raštas negali būti laikomas sandoriu. Pagal Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalį įvykdytą sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, pats teismas turi teisę pripažinti galiojančiu. Pareiškėjas nurodo, kad jo 2006 m. rugsėjo 7 d. raštas gali būti vertinamas ne tik kaip vienašalis sandoris, bet ir kaip sprendimas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 punkto ir Civilinio kodekso 4.254 straipsnio 1 punkto prasme, nes šiuo raštu nuspręsta sulaikyti daiktą. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punktą registratorius turėjo galimybę nagrinėjamu atveju prieš atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą nustatyti terminą pašalinti aplinkybes, trukdančias patalpų sulaikymo registracijai, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu, pagal kurį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre. Tačiau teismas jokių motyvų dėl paminėtoje normoje nurodytų aplinkybių nepateikė. Teismas taip pat nemotyvavo savo teiginio, jog šalių prievolės ir pranešimai apie prievolių tinkamą ar netinkamą vykdymą nėra registruojami. Teismas taip pat nepasisakė dėl argumentų, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo prasme UAB „Kriptonika“ įsiskolinimas yra juridinis faktas, atsiradęs iš rangos sutarties, ir jog įsiskolinimo suma yra suderinta pareiškėjo ir UAB „Kriptonika“ 2006 m. gruodžio 5 d. susitarimu. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę ir priėmė sprendimą remdamasis vien tik formaliais motyvais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad nors Civilinio kodekso 4.229 - 4.235 straipsniuose nėra tiesiogiai įvardinta, kad sulaikymo teisės nustatymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma, tačiau tokios formos turi būti laikomasi pagal Civilinio kodekso 1.74 straipsnį. Šiuo atveju pareiškėjo 2006 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr.928 ne tik neatitinka daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą nustatymo formai keliamų reikalavimų, bet jame nėra ir duomenų, būtinų tokį juridinį faktą įregistruoti nekilnojamojo turto registre, t.y. jame nėra įvardintas nei pats sulaikymo teisės įgyvendinimo objektas, nei šio objekto unikalus numeris (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalys). Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas jo 2006 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr.928 turėjo vertinti ne tik kaip vienašalį sandorį, bet ir kaip sprendimą, yra nepagrįstas, nes ir pats pareiškėjas savo skunde šį raštą vertino tik kaip vienašalį sandorį. Be to, pirmosios instancijos teismas ir negalėjo vertinti šio rašto kaip sprendimo, nes pagal Civilinio kodekso 4.255 straipsnį sprendimais, kuriais remiantis juridiniai faktai registruojami viešame registre, gali būti valstybės valdžios ar valdymo institucijų sprendimai, teismo sprendimai, įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimai areštuoti turtą. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjo prašymo tikslas buvo jo sulaikymo (daiktinės) teisės paviešinimas. Pareiškėjo prašymo patenkinimas reikštų, jog nekilnojamojo turto registre būtų įregistruota sulaikymo teisė, kai tuo tarpu tokios teisės registravimas Nekilnojamojo turto registro įstatyme nėra numatytas nei kaip atskiros daiktinės teisės, nei kaip juridinio fakto. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pateikta 2006 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr.951, kurioje nurodyta, jog UAB „Kriptonika“ yra įsiskolinusi pareiškėjui, negali būti laikoma sandoriu ar sprendimu, iš esmės keičiančiu UAB „Kriptonika“ nuosavybės teise priklausančio daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes. Ši pažyma gali būti vertinama tik kaip dokumentas, kuriuo pareiškėjas informuoja, jog, jo manymu, UAB „Kriptonika“ netinkamai vykdo rangos sutarties pagrindu atsiradusią prievolę. Tuo tarpu pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą šalių prievolės ar pranešimai apie prievolių tinkamą ar netinkamą vykdymą neregistruojami.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus, nes Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato prašomų įregistruoti juridinių faktų registravimo, o pateikti registro tvarkytojui dokumentai nebuvo tinkami ir nepatvirtino prašomų įregistruoti juridinių faktų atsiradimo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti dokumentai išreiškė tik vieno iš prievolinio teisinio santykio subjektų poziciją, jog nėra tinkamai vykdoma tarp šių subjektų sudaryta statybos rangos sutartis; kitos šalies pozicija dėl šios sutarties vykdymo nebuvo nurodyta. Pareiškėjo ir UAB „Kriptonika“ 2006 m. gruodžio 5 d. susitarimas, kuriame suderintas skolos dydis, nebuvo pateiktas teritoriniam registratoriui kartu su pareiškėjo prašymu įregistruoti juridinius faktus apie įsiskolinimą, todėl jis negali būti vertinamas sprendžiant nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų teisėtumo klausimą. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjo 2006 m. rugsėjo 7 d. raštas, kaip nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoris, neatitinka įstatymo nustatytos formos. Civilinio kodekso 1.74 straipsnis reikalauja, jog nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai būtų sudaromi notarine forma. Nagrinėjamu atveju šios formos nesilaikyta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Kriptonika“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjo 2006 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr.928 pagrindu jam negalėjo atsirasti daikto sulaikymo teisė. Pagal Civilinio kodekso 4.229 straipsnio 2 dalį daikto sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš statybos rangos sutarties, todėl UAB „Kriptonika“ neatsirado pareigos sumokėti už netinkamai ir nekokybiškai atliktus darbus. Be to, dėl pareiškėjo reikalavimų apmokėti už netinkamai atliktus statybos darbus vyksta ginčas teisme. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad 2006 m. rugsėjo 7 d. rašte dėl sulaikymo pareiškėjas pažymėjo, jog sulaiko rangos darbų rezultatą. Tačiau remiantis rangos sutarties 1 straipsnio 1 dalimi rangos sutarties darbų objektas ir atliktų darbų rezultatas yra ne UAB „Kriptonika“ nuosavybės teise priklausančios patalpos, o patalpų rekonstrukcija. Esant tokioms aplinkybėms nėra aišku, ką nori sulaikyti pareiškėjas ir kaip tokia sulaikymo tiesė galėtų būti įgyvendinta. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjo nurodytas tariamas susitarimas su UAB „Kriptonika“ dėl įsiskolinimo už statybos darbus pripažinimo yra pasirašytas ne su UAB „Kriptonika“, bet su UAB „Kriptonika“ akcininko UAB „Penki kontinentai“ bankinės technologijos“, kartu su pareiškėju siekiančio iškelti UAB „Kriptonika“ bankroto bylą ir perimti UAB „Kriptonika“ turtą, prašymu neteisėtai paskirtu turto administratoriumi. Dėl to taip pat vyksta teisminis ginčas bendrosios kompetencijos teisme. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad nors pareiškėjas teigia, jog sulaikė statybos darbų rezultatą, tačiau remiantis kitais duomenimis jis yra pasirašęs aktus dėl galutinio statybos rangos darbų rezultato priėmimo - perdavimo tuo patvirtindamas, jog statybos rangos darbų rezultatas perduotas UAB „Kriptonika“ ar kuriam kitam asmeniui. Tuo tarpu po to, kai pareiškėjas pasirašė visus statybos darbų priėmimo - perdavimo aktus, jis nebeteko galimybės sulaikyti jau perduotą darbų rezultatą. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad jis negali sutikti su pareiškėjo nurodyta įsiskolinimo suma. UAB „Kriptonika“ duomenimis jos įsiskolinimas pareiškėjui 2006 m. gruodžio 31 d. buvo 2482761,47 Lt neatėmus pačios UAB „Kriptonika“ pretenzijų pareiškėjui dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų. Tuo tarpu esant ginčui dėl skolos dydžio jis turi būti patvirtintas teismo sprendimu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nė vieno įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų priteista kokia nors suma pareiškėjo naudai iš UAB „Kriptonika“.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto atstovas pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad apelianto pavadinimas pakeistas į UAB „NCC titanas“, ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, iš esmės pakartodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Kriptonika“ atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, palaikydamas atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl sulaikymo teisės registravimo
Prašomą įregistruoti daikto sulaikymą patvirtinančiais dokumentais, kuriais remiantis turėtų būti atliktas registravimas nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas nurodo 2006 m. rugsėjo 7 d. pranešimą Nr.928 UAB „Kriptonika“. Šiame pareiškėjo rašte be kita ko nurodoma, kad UAB „Kriptonika“ neatsiskaitė už darbus, atliktus pagal statybos generalinės rangos sutartį, todėl pareiškėjas sulaiko darbų rezultatą. Tokį darbų rezultato sulaikymą numato Civilinio kodekso 6.656 straipsnis, nustatantis, kad rangovas tais atvejais, kai užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą, gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės. Būtent šią teisės normą kaip sulaikymo teisės pagrindą minėtame rašte nurodo ir pareiškėjas. Įvertinus šią normą kartu su Civilinio kodekso 4.229 ir 4.230 straipsniais manytina, kad pagal 6.656 straipsnį gali būti sulaikomas daiktas, sukurtas vykdant rangos sutartį, o ne jo dalys, neatskiriami pagerinimai ar pan. Prieš tai nurodytame rašte, kurio pagrindu, pareiškėjo manymu, turėtų būti registruojamas daikto sulaikymas, nenurodyta, koks konkretus daiktas kaip atliktų darbų rezultatas sulaikomas. Pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. statybos generalinės rangos sutartį Nr.04/04 (kuri irgi buvo pateikta registratoriui) pareiškėjas (jis pagal sutartį- rangovas) įsipareigoja atlikti užsakovo (UAB „Kriptonika“) administracinio pastato, kurio bendras plotas 3412,85 kv.m., esančio Vilniuje, Kalvarijų 143, rekonstravimo darbus. Registro tvarkytojo buvo prašoma įregistruoti patalpų, esančių Vilniuje, Kalvarijų 143, kurių unikalus numeris 1098-60004-1065:0004, ir kurių bendras plotas 1594,09 kv.m., sulaikymą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. statybos generalinės rangos sutartį atliktų darbų rezultatas- patalpos, kurių sulaikymą prašoma įregistruoti, ir tuose dokumentuose nėra registravimui būtinų duomenų (nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris ir kt.) (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2, 6 punktai). Teritorinis registratorius pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina prašomo nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinio fakto ir atsisakė jį registruoti.
V.
Dėl įsiskolinimo registravimo
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis taip apibrėžia nekilnojamojo turto registro paskirtį: „Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti <...>“. Pareiškėjas Nekilnojamojo turto registre prašė įregistruoti juridinį faktą- UAB „Kriptonika“ 6166518,69 Lt įsiskolinimą pareiškėjui. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą registre registruojami ne bet kokie, o su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai. Įstatymo 12 straipsnyje pateikiamas tokių juridinių faktų sąrašas. Pareiškėjas remiasi šio straipsnio 1 punktu, nustatančiu, kad nekilnojamojo turto registre registruojami sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes (atitinkamai- Civilinio kodekso 4.254 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjo prašomas įregistruoti juridinis faktas šių sąlygų neatitinka, nes jis pats savaime nekeičia nei kokio nors nekilnojamojo daikto teisinio statuso, nei valdymo, naudojimo ir disponavimo tokiu daiktu galimybių, todėl pagrįstai atsisakyta jį registruoti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktas). Pažymėtina, kad statybos rangos sutartys, (būtent iš tokios sutarties, kaip nurodo pareiškėjas, kilo prašomas įregistruoti įsiskolinimas), taip pat neregistruojamos nekilnojamojo turto registre.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti pareiškėjo reikalavimai įpareigoti registro tvarkytoją įregistruoti pareiškėjo prašomus juridinius faktus iš esmės yra teisingas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.