Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-532/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-08
Bylos Nr.
2K-532/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Piesliakas (pirm.), Antanas Klimavičius, Egidijus Bieliūnas (pran.)
Nukentėjusysis
A. S.
Nuteistasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-532/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3; 1.1.8.1; 1.1.8.9; 1.1.10.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. S. ir nuteistojo S. S. kasacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniais skundais, byla, prokuroro atsiliepimu ir išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 24 d. apie 19 val. savo namuose (duomenys neskelbtini) tyčia suėmęs už ausų papurtė 1997 m. gimusį sūnų S. S., sudavė ranka vieną smūgį į veidą ir padarė jam minkštųjų audinių sumušimus veide: nosies nugarėlės ir dešinio paakio kraujosruvą bei kraujosruvas viršutinėje lūpoje, kairiajame voke bei dešiniame ausies kaušelyje, taip sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nukentėjusioji A. S. prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartį ir nuteistajam S. S. paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu Pasvalio rajono apylinkės teismas S. S. bausmę paskyrė, o Panevėžio apygardos teismas šiai bausmei nutartimi pritarė neatsižvelgdami į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bausmės paskirtį užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų. Kasatorė nurodo, kad jos ir nuteistojo šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, ji nedirba ir neturi profesijos, šeima gyvena neturtingai, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra jos vyro nuteistojo S. S. uždarbis. S. S. atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, šeima neturės pajamų pragyvenimui ir nukentės vaikų turtiniai ir ugdymo interesai, nes nukentėjusioji viena negalės teikti vaikams materialinio išlaikymo ir juos prižiūrėti. Dėl šių priežasčių ji prašo pasigailėti augančių vaikų, suteikti paskutinę galimybę nuteistajam S. S. pasitaisyti ir gelbėti vaikus nuo skurdo ir negandų, atsirandančių dėl sunkios šeimos padėties.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartį ir jam paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti į švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skunde kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmės jam skyrimą motyvavo tuo, kad tyčinį nusikaltimą jis padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, todėl pripažįstamas recidyvistu, tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už du apysunkius smurtinius nusikaltimus ir, be to, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės kasatoriui tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikė. Kasatorius mano, jog teismas neatsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bausmės paskirtį užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, į šeimoje augančių trijų nepilnamečių vaikų pragyvenimą ir jų ugdymo interesus. Neturtingai gyvenančioje šeimoje pajamas duoda tik kasatoriaus uždarbis. Jo žmona piktnaudžiauja alkoholiu, neturi profesijos ir nedirba, viena vaikų materialiai išlaikyti nesugebės. Nuteistasis savo padarytą veiką įvardija kaip visuomenės saugumo interesų nepažeidžiantį buitinį konfliktą tarp tėvo ir sūnaus, nes neturėjo tikslo sužaloti sūnų ir siekė jį tik sudrausminti. Kasatorius mano, kad yra nubaustas per griežtai, nepagrįstai netaikant jam BK 62 straipsnio nuostatų o bausmės tikslai bus pasiekti be laisvės atėmimo.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroro atsiliepime į kasacinius skundus prašoma nuteistojo S. S. ir nukentėjusiosios A. S. skundus atmesti. Prokuroras teigia, kad teismas S. S. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o skirdamas bausmę įvertino visas, taip pat ir skunduose nurodytas, aplinkybes. BK 54 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo pagrindai nepažeisti. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, kad S. S. yra ūmaus būdo, išgėręs namuose kelia barnius, ne kartą baustas administracine tvarka ir baudų nesumokėjo, nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai rodo, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė teigiamos įtakos jam nepadarė. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog švelnesnės bausmės paskyrimu bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Be to, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. S. netaikytinos BK 62 straipsnio nuostatos, nes tam nėra visų numatytų pagrindų ir sąlygų, o BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos todėl, kad bausmės vykdymas jau tris kartus buvo atidėtas, tačiau jokio poveikio nuteistajam neturėjo. Apeliacinėje nutartyje paneigti ir kasatorių teiginiai, kad nuteistajam S. S. atliekant paskirtą bausmę nebus kam prižiūrėti vaikų.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bausmės individualizavimą reglamentuojančių teisės nuostatų taikymo

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuose nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę S. S., atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytos veikos pavojingumą, BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje nustatytus bausmės skyrimo pagrindus bei BK 61 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Nuosprendyje teismas konstatavo, jog kaltinamasis charakterizuojamas patenkinamai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat konstatavo, kad S. S. yra recidyvistas BK 27 straipsnio nuostatų prasme, kadangi nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Be to, nusikaltimą jis padarė būdamas teistas už dviejų apysunkių smurtinių nusikaltimų padarymą ir ankstesniais nuosprendžiais už juos paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo metu. Įvertinęs visa tai, teismas neįžvelgė pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo ir BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam netaikė.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nutartyje argumentuotai atsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su BK 62 ir 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam S. S. galimybe. Šis teismas visiškai pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo ir plačiai išdėstė argumentus dėl negalimumo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų. Nutartyje nurodyta, kad pirmiausia įstatymas numato galimybę, bet ne pareigą teismui taikyti BK 62 straipsnį. Be to, byloje nenustatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygos, kad kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Priešingai nei teigia nuteistasis, teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad namuose jo žmonos A. S. pastangomis tvarkinga, švaru, namai ir vaikai prižiūrimi. Pats S. S. yra ūmoko būdo, išgėręs namuose kelia barnius.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai savo sprendimuose nei bausmės griežtumo, nei bausmių subendrinimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje ir nutartyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Nukentėjusiosios A. S. ir nuteistojo S. S. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Vytautas PiesliakasAntanas KlimavičiusEgidijus Bieliūnas