Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam E. Š. (toliau – ir nuteistasis), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriame nurodoma, kad nuteistojo elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2021 m. birželio 21 d. Nuo 2022 m. vasario 2 d. asmens priežiūrą vykdo Vilniaus skyrius. 2021 m. birželio 28 d. pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygomis bei tvarka, išaiškinta atsakomybė už vengimą vykdyti bausmę, sudarytas priežiūros planas. Sodros duomenimis asmuo vykdo individualią veiklą, bei dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priežiūros laikotarpiu administracine tvarka baustas nebuvo, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Tačiau priežiūros laikotarpiu asmuo pažeidinėjo jam paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, todėl buvo kreiptasi į teismą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi teikimo netenkino. Po priimtos teismo nutarties buvo nustatytas pažeidimas – 2022 m. kovo 26 d. 04.33 val. iš Kauno oro uosto asmuo išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą ir 2022 m. kovo 28 d. 10.33 val. atvyko į Kauną. E. Š. apie išvyką neinformavo bei nepateikė jokių dokumentų, jog kelionė susijusi su darbu, taigi pažeidė įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku.

Teismo posėdžio metu E. Š. paaiškino, kad šiuo metu vykdo individualią veiklą ir dirba užsienyje. Nuotoliniu būdu dirba su viešbučiu (duomenys neskelbtini), turi leidimą dirbti (duomenys neskelbtini) saloje. Šis išvykimas buvo netikėtas. Bilietus įsigijo prieš 2 dienas iki skrydžio. Nespėjo informuoti Probacijos tarnybos, labai dėl to gailėjosi. Stengiasi laikytis visų reikalavimų, tiesiog susidarė tokios aplinkybės, dėl kurių fiziškai nespėjo, jo darbo grafikas įtemptas. Nematė poreikio informuoti Probacijos tarnybą, kad turi darbinių reikalų (duomenys neskelbtini), nes visą laiką tai buvo nuotolinis darbas. Išvyko, nes keitėsi vidinės darbuotojų taisyklės, turėjo vykti, nes reikėjo perdaryti darbo sutartį, toks buvo valdžios poreikis, nespėjo pateikti tai patvirtinančių dokumentų. Probacijos tarnybai nepaaiškino, kad buvo išvykęs darbiniais reikalais, nes buvo iš karto pranešta, kad kreipsis į teismą. Pažeidimą pripažino.

Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė teikimo netenkinti, asmuo dirba, vykdo individualią veiklą, administracinių nusižengimų nėra, naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, yra vienintelis pažeidimas. Probacija turėjo pagrindą kreiptis, tačiau, manė, kad pažeidimas nerodo sistemos, tai nėra pakankamas pagrindas keisti laisvės apribojimo bausmę į areštą.

Nuteistojo gynėja advokatė Anna Grinevič teismo posėdžio metu palaikė prokurorą. Pažeidimas buvo, jis išvyko, to fakto neneigė, bet pasekmės, jei laisvės apribojimo bausmė būtų pakeistą į areštą, būtų sudėtingesnės – darbo praradimas, šeima atsidurs sunkioje padėtyje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. BK 48 straipsnio 10 dalyje numatyta, jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Nuteistasis E. Š. laisvės apribojimo laikotarpiu dirba – vykdo individualią veiklą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracinių nusižengimų nepadaryta (administracinių nusižengimų registro duomenimis 2022 m. gegužės 18 d. galimai buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 416 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, tačiau teikimo nagrinėjimo metu, nėra priimto įsiteisėjusio nutarimo nuteistojo atžvilgiu, todėl tai nevertintina kaip charakterizuojanti medžiaga). Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad netinkamai vykdo teismo skirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., o būtent, E. Š. nuo 2022 m. kovo 26 d. 04.33 val. iki 2022 m. kovo 28 d. 10.33 val. išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą neinformavęs apie tai Probacijos tarnybos.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nors nuteistasis E. Š. po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties netinkamai vykdė teismo paskirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinęs nuteistojo paaiškinimus (teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo išvykęs, tačiau nurodė, kad privalėjo vykti darbiniais tikslais, o Probacijos tarnybos neinformavo tik dėl to, jog skubėjo išvykti) bei jo asmens byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad E. Š. dirba, nedaro naujų nusikalstamų veikų, nėra nustatyta, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėtų jam nustatytą įpareigojimą būti namuose nurodytu laiku, todėl akivaizdu, kad negalima daryti išvados, jog nuteistasis piktybiškai vengia bendrauti ar bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, ar vykdyti jam paskirto teismo įpareigojimo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo E. Š. atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią priemonę – laisvės apribojimo bausmės pakeitimą į arešto bausmę, todėl teikimas dėl E. Š. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl E. Š. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.