Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-22 · Civilinė byla Nr. 2-1937/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-22
Bylos Nr.
2-1937/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
R. M., A. T.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1937/2011Procesinio sprendimo kategorija 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2405-343/2011 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams R. M., A. T. dėl kreditorių reikalavimų į paveldėtą turtą pripažinimo ir paveldimo turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. M., A. T., prašydamas pripažinti jo, kaip palikėjos O. G. M. kreditoriaus, 17 000 Lt reikalavimą ir nuosavybės teises į atsakovų R. M. ir A. T. priimtą palikimą. Tai yra prašė pripažinti jam 17 000 Lt vertę atitinkančias 1810/10000 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalyti tarp šalių po O. G. M. mirties atsiradusį turtą (14 nekilnojamųjų turto objektų, kilnojamąjį turtą) jo nurodytu būdu. Nurodė, kad ieškinio suma yra 243 431,40 Lt. Už ieškinį sumokėjo 1 510 Lt žyminio mokesčio bei prašė dėl sunkios turtinės padėties atleisti jį nuo likusios dalies šio mokesčio. Tvirtino, kad gauna minimalų atlyginimą, neturi turto, piniginių santaupų, todėl dėl šių aplinkybių negali sumokėti viso žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2011 gegužės 2 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti, t. y. per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos sumokėti likusią 4 358,63 Lt žyminio mokesčio dalį. Teismas nurodė, kad vien tik nurodytos aplinkybės dėl gaunamo minimalaus atlyginimo nėra pagrindas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio, nes nėra jokių duomenų apie jo valdomą turtą, jis nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, bet savo lėšomis pasisamdė advokatą. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl jam nėra užkirstas kelias ginti savo teises.

Šalies argumentai

Ieškovas V. M. 2011-05-10 pateikė teismui prašymą atidėti trūkstamos 4 385,63 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos dėl esamos sunkios turtinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo ir nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti, t. y. per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos sumokėti likusią 4 358,36 Lt žyminio mokesčio dalį. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie valdomą turtą, samdosi advokatą, reiškia reikalavimą dėl didelės vertės turto. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sunkią turtinę padėtį, teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad už pareikštus reikalavimus jis negali sumokėti viso žyminio mokesčio. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nenurodė, iš kokių lėšų jis sumokėtų atidėtą žyminio mokesčio dalį valstybei, bylinėjimosi išlaidas kitiems proceso dalyviams, jei ieškinys būtų atmestas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti 4 385,63 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad:

1. Teismas be pagrindo jo turtinę padėtį vertino pagal tai, kad jis savo teisėms ginti pats pasirinko advokatą, o ne prašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Tokią teisę jam suteikia CPK 51 straipsnis, Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis.

2. Teismas neteisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie jo valdomą turtą, nes su ieškiniu yra pateiktas 2011-03-24 SoDros pažymėjimas apie gaunamas pajamas, 2011-03-29 AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašas, jokio nekilnojamojo turto neturi.

3. Teismas nurodė neteisinius argumentus: įstatymas neįpareigoja ieškinyje ar prašyme atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą nurodyti, iš kokių piniginių lėšų bus apmokėtos bylinėjimosi išlaidos, jei ieškinys bus atmestas. Akivaizdu, jog ne jis sukūrė situaciją, kurioje reikia pasidalyti mirusios motinos turtą, todėl teismo argumentas, jog ieškinys yra susijęs su pretenzijomis į didelės vertės turtą, neturi jokio ryšio su nagrinėjamu klausimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįsta ir teisėta yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo V. M. prašymas atidėti dalį mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį iki sprendimo byloje priėmimo dienos.

Kaip žinoma, teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).

Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą reglamentuojantis CPK 84 straipsnis numato, jog, esant asmens motyvuotam ir įrodymais pagrįstam prašymui, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas – nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Šį klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta. Dėl to neteisus yra apeliantas teigdamas, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti, ar jis bus pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas.

Kaip nustatyta aukščiau, ginčas šioje byloje yra kilęs tarp įpėdinių (brolių ir sesers) dėl kreditoriaus (ieškovo) reikalavimų į paveldėtą turtą pripažinimo ir paveldimo turto padalijimo. Ieškovas nurodo, kad po motinos O. G. M. mirties liko daugiau nei 14 nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai, gyvenamasis namas, statiniai), ieškinio suma yra 243 431,40 Lt (t. 2, b. l. 3). Už ieškinį ieškovas sumokėjo 1 510 Lt žyminio mokesčio, o likusią mokėtiną 4 358,63 Lt dalį prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dėl kreipimosi į teismą metu susidariusios sunkios turtinės padėties: gauna minimalų atlyginimą, jokio turto ar papildomų santaupų neturi.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas netenkino šio prašymo, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė sunkios turtinės padėties, t. y. samdosi advokatą, nepateikė duomenų apie valdomą turtą, nenurodė, iš kokių piniginių lėšų sumokėtų atidėtą žyminio mokesčio dalį, kitų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas, jei ieškinys būtų atmestas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokia teismo išvada. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas yra dirbantis asmuo, gauna nuolatines pajamas, todėl tikėtina, jog, kaip teigia apeliantas, turi objektyvią galimybę per laiko tarpą sukaupti (sutaupyti) trūkstamas pinigines lėšas iš gaunamo atlyginimo, kaip tai padarė sumokėdamas 1 510 Lt žyminio mokesčio, tačiau būtent kreipimosi į teismą dieną neturi visos 4 358,63 Lt sumos. Šiame kontekste pažymėtina, kad nežiūrint to, jog apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o pagal atlygintiną atstovavimo sutartį jam atstovauja advokatas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantas šiuo metu turi galimybę iš karto sumokėti visą nurodytą žyminio mokesčio dalį. Kita vertus, kaip paminėta, byla vyksta dėl didelės vertės turto, todėl tuo atveju, jei būtų patenkinti ieškovo reikalavimai, jo turtinė padėtis iš esmės pagerėtų.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, jog vien dėl to, kad ieškovas neturi realių finansinių galimybių sumokėti visą reikiamą žyminį mokestį iš karto, šiuo atveju negali būti apribota jo teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., CPK 5 str.).

Dėl paminėto, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria ieškovui V. M. nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir atidėti 4 358,63 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki šioje civilinėje byloje bus priimtas teismo sprendimas (CPK 84 str., 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 84 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atidėti ieškovui V. M. 4 358,63 Lt žyminio mokesčio už ieškinį dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis