Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-941-666/2011 pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovei UAB „Švyturio laikraštis“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. M., bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu teismo prašė 2011-02-25 laikraštyje „Švyturys“ paskelbtą tikrovės neatitinkančią, garbę ir orumą žeminančią informaciją – „kandidatas į naujos kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybą socialdemokratas P. T. klaidina rinkėjus. ...kandidatas save pristato ūkininku, tačiau iš tikrųjų juo nesąs“ priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad laikraštyje „Švyturys“ 2011-02-25 buvo išspausdintas laikraščio redaktoriaus A. M. straipsnis „Socialdemokratai klaidina rinkėjus“, kurio teiginiai, kad ieškovas klaidina rinkėjus, nes nėra ūkininkas yra tikrovės neatitinkančios apie atsakovą viešai paskleistos žinios. Minėti teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą. Tai laikytina kompromituojančia kandidatą į savivaldybės tarybą narius medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą į savivaldybės tarybos narius ir kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. 2011-02-27 vyko rinkimai į Kretingos rajono savivaldybės tarybą. Ieškovas kandidatavo Socialdemokratų partijos sąrašuose. Paskleistos žinios ieškovą negatyviai apibūdino, buvo siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už ieškovą. Ieškovą kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta laikraščio antrame puslapyje tarp dviejų politinių partijų vaizdinės rinkiminės agitacijos, todėl cituoto teiginio žeminantis pobūdis dar labiau išryškėjo ir sustiprėjo visame publikacijos turinyje. Po straipsnio publikacijos ieškovas ir jo šeima tapo apkalbų objektu. Ieškovas patyrė stresą, nes paskelbta publikacija padarė neigiamą įtaką jo reputacijai, karjerai, statusui visuomenėje. Atsirado moralinės skriaudos pojūtis, abejonė dėl viešo asmens gyvenimo prasmės, todėl ieškovas atsisakė galimybės užimti atsakingą rajono savivaldoje postą. Atsakovė nesudarė ieškovui galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę, pažeidė įstatymo nuostatą, jog visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų laikraščio leidinyje, nes kandidato atsakomoji nuomonė laikraštyje neskelbiama rinkiminės agitacijos draudimo laikotarpiu. 2011-03-15 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, kad laikraštyje būtų paneigta paskleista apie jį informacija. 2011-04-06 laikraštyje „Švyturys“ buvo paneigtas teiginiai, kad: „kandidatas į naujos kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybą socialdemokratas P. T. klaidina rinkėjus. <...> kandidatas save pristato ūkininku/tačiau iš tikrųjų juo nesąs“. Ieškovo teigimu, jo ūkininko ūkis įregistruotas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje 1998-03-17. Ieškovui nuosavybės teise priklauso du žemės ūkio paskirties žemės sklypai Šukės k., Kretingos r., ir miško ūkio paskirties žemės sklypas. Ieškovas dalyvauja kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, tačiau ieškovui nedraudžiama turėti ūkininko ūkį ir jame ūkininkauti, tik draudžia vykdyti prekinę žemės ūkio gamybą (verslą). Apie tai ieškovas bandė paaiškinti atsakovės atstovui, tačiau buvo pavadintas pseudoūkininku, turinčiu aptrintą ūkininko pažymėjimą. Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja žurnalistus teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas įpareigoja žurnalistą, kaip viešosios informacijos rengėją, skelbti pagrįstas, patikrintas, faktais paremtas žinias.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pasinaudojo įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine tokių ginčų sprendimo galimybe – ieškovas surašė paneigimą, o atsakovė jį nemokamai išspausdino ir paskelbė. Atsakovės išspausdintame straipsnyje pareikšta straipsnio autoriaus nuomonė apie ieškovo esamą socialinį statusą visuomenėje. Publikacijoje pateikiami vertinimai ar ieškovas yra ūkininkas, ar nėra. Straipsnio autorius nedeklaruoja konkrečios pozicijos, tik informuoja visuomenę apie abejones keliančius faktus: Socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus kandidatų sąraše ieškovas įvardijamas ūkininku, 2007 m. rinkimuose į savivaldybės tarybą ieškovas prisistato ūkininku, 2011 m. Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje anketoje darbovietė visai nenurodyta, ieškovas dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programos priemonėje „Ankstyvus pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“. Apžvelgęs minėtus faktus, straipsnio autorius išreiškė nuomonę, jog šių faktų visuma verčia suabejoti ieškovo tame pačiame straipsnyje išreikštu tvirtinimu, jog jis yra ūkininkas. Įstatyme nustatyta, kad sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį ir jo veiklą, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai, t. y. pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Atsakovo sąžiningumą įrodo faktas, jog gavus ieškovo kreipimąsi dėl informacijos paneigimo, atsakovė nedelsiant tenkino ieškovo reikalavimus. Be to, ieškovas yra viešasis asmuo, nes nuo 1990 m. iki šiol yra Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-10-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovės priteisė 5 000 Lt neturtinei žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad leidinys su ieškovą kompromituojančius straipsniu buvo išspausdintas likus 2 dienoms iki įvyksiančių rinkimų į naujos kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybą, todėl ieškovas neturėjo galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę. 2011-03-16 laikraštis „Švyturys“ išspausdino laikraščio redaktoriaus A. M. antrą straipsnį „Pseudoūkininkas ginasi grasinimais“, kuriame teigiama, kad į redakciją buvo atėjęs ieškovas, kuris patikino redaktorių, „jog laikraštyje pateikti tikrovės neatitinkantys faktai“. Nors ieškovas pareikalavo atsakovę paneigti tikrovę neatitinkančius faktus 2011-03-15, atsakovė, pažeisdama nustatytą 2 savaičių terminą, paneigimą išspausdino tik 2011-04-06. Atsakovė, ignoruodama ieškovo teises, atėmė galimybę ieškovui pateikti atsakomąją nuomonę, tai vertintina kaip piktnaudžiavimas savo teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimas, todėl yra teisinis pagrindas atsakovei taikyti teisinę atsakomybę. Teismas padarė išvadą, kad laikraštyje 2011-02-25 išspausdinto straipsnio teiginiai apie ieškovą yra žinios. Teismo nuomone, šios žinios neatitinka tikrovės, kadangi ieškovo ūkininko ūkis įregistruotas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje nuo 1998-03-17, ieškovas turi ūkininko pažymėjimą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2011-03-17 pažyma taip pat patvirtina, kad ieškovas yra ūkininkas, be to, ieškovas nuosavybės teise turi du žemės ūkio paskirties žemės sklypus, miško paskirties žemės sklypą bei žemės sklypą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ūkininkas privalo verstis žemės ūkio veikla ar miškininkyste, siekiant gauti ekonominės naudos. Ieškovo patirtą neturtinę žalą teismas įvertino 5 000 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias teisės normas, nurodytu teisės taikymo ir aiškinimo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, dėl to neatskleidė bylos esmės ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir pirmosios instancijos teisme: ieškovas įstatymų ir kitų teisės aktų prasme nelaikytinas ūkininku, todėl laikraščio straipsnyje paskelbti duomenys atitinka tikrovę; straipsnyje paskelbti duomenys laikytini autoriaus nuomone, o ne žinia, bet kokiu atveju paskelbti duomenys nelaikytini žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, teismas nepagrįstai neturtinės žalos atlyginimo sumą susiejo su atsakovės įstatinio kapitalo dydžiu, be to, atsakovė veikė sąžiningai.

Atsiliepime ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą temesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas aplinkybes ir įvertino visus įrodymus, suteikė šalims galimybę išspręsti ginčą taikiai, bet atsakovė nesutiko. Teismas vadovavosi teisingumo, sąžiningumo principais, todėl naikinti sprendimą nėra pagrindo. Ieškovo nuomone, atsakovė vietinėje spaudoje negatyviai apibūdino jo asmenį, formavo neigiamą rinkėjų nuomonę, kad ieškovas yra nesąžiningas, klaidina rinkėjus, atsakovė siekė paveikti rinkėjus, kad jie nebalsuotų už ieškovą, taip pat siekė ieškovą paveikti moraliai, kad jis atsisakytų savo principų ir nepasisakytų prieš įstatymų pažeidėjus. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo reikšminga yra tai, kad straipsnis išspausdintas rinkimų išvakarėse, pažeidžiant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytą kompromituojančios medžiagos paskelbimo tvarką bei atėmus iš ieškovo galimybę laiku pareikšti atsakomąją nuomonę. Be to, paneigimą atsakovė taip pat išspausdino pažeidusi nustatytą terminą. Ieškovas yra ūkininkas, o aplinkybė, kad jis pasitraukė iš prekinės ūkinės gamybos, nereiškia, kad ieškovas yra nesąžiningas ir klaidina rinkėjus. Atsakovės tyčią patvirtina žinių paskleidimo forma ir laikotarpis – straipsnis išspausdintas tarp dviejų politinių partijų vaizdinės rinkiminės agitacijos, be to, laikotarpiu, per kurį kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti. Teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6.250 straipsnio ir protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos duomenys (b. l. 37, 43) bei Vyriausiosios rinkimų komisijos internetinio tinklalapio duomenys patvirtina, kad ieškovas dalyvavo 2011-02-27 savivaldybių tarybų rinkimuose kaip kandidatas, šiuo metu yra Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys. Kretingos rajono laikraštyje „Švyturys“ 2011-02-25 buvo išspausdintas straipsnis „Socialdemokratas klaidina rinkėjus“, kurio įžangoje nurodyta, kad „Kandidatas į naujos kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybą socialdemokratas P. T. klaidina rinkėjus. Kaip teigė į „Švyturio“ redakciją paskambinusi Kumpikų gyventoja, kandidatas save pristato ūkininku, tačiau iš tikrųjų juo nesąs“. Toliau straipsnyje nurodyta, kad ieškovas savivaldybės rinkimuose nėra naujokas, „Viešai skelbiamame Socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus kandidatų sąraše prie jo pavardės puikuojasi įrašas „ūkininkas. Prieš dešimtmetį kandidatavęs į Seimo narius P. T. savo anketoje deklaravo, jog pagrindinė jo darbovietė yra Kretingos miškų urėdija, kurs jis dirbo eiguliu. Vėliau, 2007-aisiais, rinkimuose į savivaldybės tarybą jis nurodė esąs ūkininkas. Šiemet Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje anketoje jo pagrindinė darbovietė visai nenurodyta“. Taip pat straipsnyje nurodyta, kad ieškovas prieš dieną „Švyturiui“ patvirtino, jog įrašas agitaciniuose lapeliuose esąs teisingas – jis dabar yra ūkininkas“. Toliau straipsnyje nurodyta, kad „Tokiu jo teiginiu verčia abejoti nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos turimi duomenys. Pagal juos P. T. dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėje „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ ir iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo atitinkamą piniginę išmoką. dalyvavęs šioje priemonėje ūkininkas toliau ūkininkauti nebegali, o savo ūkį privalo perleisti kam nors kitam“ (b. l. 17).

CK 2.24 straipsnį ginamos asmens teisės apie jį paskelbus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl kiekvienu atveju būtina spręsti, ar paskleisti duomenys (žinia), ar tik pareikšta nuomonė. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas informacijos paskleidimo faktas ir tai, jog paskleista informacija yra apie ieškovą, duomenys žemina asmens garbę ir orumą, neatitinka tikrovės. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: ar teisingas pranešimas apie faktus, ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 84 dalyje yra suformuluota žinios sąvoka – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. To paties straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Turi būti nustatyta, kokie teiginiai, ieškovo požiūriu, žemina jo garbę ir orumą, taip pat reikia įvertinti, ar tai duomenys, informacija, ar tai nuomonė, kuriems netaikomas tiesos ir tikrumo kriterijus, tačiau kuriems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Ar tam tikri duomenys yra informacija, kurios tikrumą galima patikrinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus CK 2.24 straipsnio prasme, sprendžiama iš paskelbto teksto turinio, pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukcijos ir kt. Teismas turi analizuoti visą kūrinio kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus ar informaciją, o ne paskleisti duomenys.

Išanalizavusi ginčo straipsnio turinį teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo straipsnyje paskelbta ne žinia, o nuomonė. Straipsnyje nurodama, kad suabejoti ieškovo teiginiais, jog jis yra ūkininkas, paskatino viena Kumpikų gyventoja. Iš straipsnio akivaizdu, kad straipsnio autorius patikrino pateiktą informaciją, nustatė, kad ieškovas kandidatavo tiek Seimo, tiek savivaldybių tarybų rinkimuose, kokią teikdavo informaciją apie savo darbovietę kandidato anketose, kokia informacija pateikta viešai skelbiamame Socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus kandidatų sąraše, nurodė, kad kandidatuojant artimiausiuose rinkimuose ieškovo pateiktoje anketoje pagrindinė darbovietė nenurodyta, taip pat prieš rašant straipsnį ieškovo veiklos klausimu išklausė paties ieškovo poziciją ir ją nurodė straipsnyje. Straipsnyje abejojama tokia ieškovo nuomone išdėstant šioms abejonėms pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, kurių neginčija ir pats ieškovas. Straipsnio autoriaus išvada, kad ieškovas klaidina rinkėjus, padaryta tikrovę atitinkančių faktinių aplinkybių subjektyvaus įvertinimo pagrindu. Straipsnyje esant nurodyti faktiniai duomenys, kuriais remdamasis straipsnio autorius padarė savo išvadą, suteikia galimybę kiekvienam skaitytojui juos įvertinti pačiam ir padaryti savo išvadą klausimu – laikytinas ieškovas ūkininku, ar ne, klaidina ieškovas rinkėjus skelbdamasis esąs ūkininkas, ar ne. Be to, kaip minėta, straipsnyje nurodyta, kad ieškovo prašoma paneigti frazė „kandidatas save pristato ūkininku, tačiau iš tikrųjų juo nesąs“ yra į laikraščio redakcija paskambinusios Kumpikų gyventojos, t. y. ne straipsnio autoriaus, teiginys. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašomi paneigti straipsnio teiginiai nelaikytini tikrovės neatitinkančiais duomenimis, o tik nuomone.

Šnekamojoje kalboje ir konkrečiame teisės akte ta pati sąvoka gali būti suprantama skirtingai, taip pat ir skirtinguose teisės aktuose ta pati sąvoka gali turėti skirtingą turinį, priklausomai nuo to teisės akto paskirties. Todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad ieškovas nesiverčia ūkininko veikla kaip verslu, neužkerta teisės ieškovui save laikyti ir vadinti ūkininku, juo labiau, kad ieškovas turi reikiamą išsilavinimą ir atitinkamos patirties. Minėta aplinkybė būtų reikšminga, jei ieškovas ūkininkavimą būtų nurodęs kandidato anketos 16 punkte „Darbovietė (ės), pareigos“ (b. l. 38) (Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje viešai skelbiamoje ieškovo anketoje – 16 punktas „Pagrindinė darbovietė, pareigos“). Tačiau anketoje ieškovas ūkininkavimo, kaip savo darbinės veiklos, nenurodė (tai, beje, pažymėta ir laikraščio straipsnyje), teisės aktai nedraudžia ieškovui ūkininkavimo nurodyti anketos 18 punkte kaip pomėgį, ar, pavyzdžiui, pagal savo pomėgį medžioklei pasivadinti medžiotoju reklaminėje medžiagoje. Todėl negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškovas vadindamas save ūkininku klaidino rinkėjus, kaip minėta, straipsnyje išdėstytų faktinių duomenų pagrindu išvadą dėl ieškovo ūkininkavimo kiekvienas skaitytojas galėjo padaryti pats.

Iš 2011-02-25 straipsnio, o taip pat ir vėlesnio 2011-03-16 straipsnio, kur ieškovas vadinamas pseudoūkininku (pagal Tarptautinių žodžių žodyną pseudo – pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti netikrumą, tariamumą, dirbtinumą), turinio akivaizdu, kad jų autorius ieškovo teisę vadintis ūkininku klaidingai siejo su ieškovo galimybe užsiimti ūkininko veikla profesionaliai, ir būtent iš tokio ūkininko sąvokos aiškinimo padarė išvadą, jog ieškovas klaidina rinkėjus. Be to, ieškovo savęs vadinimo ūkininku galimybę klaidingai sieja su rinkimų kandidato pareiga Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje privaloma nurodyti darbinę veiklą. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pagrindą išvadai, kad straipsnio autorius sąžiningai klydo, nes kaip minėta, straipsnyje yra nurodytos faktinės aplinkybės, beje, neginčijamos ir paties ieškovo, kurios buvo pagrindu autoriaus išvadai padaryti. Ieškovo atsiliepimo argumentai dėl atsakovės nesąžiningų ketinimų, t. y. kad atsakovė nesąžiningai siekė paveikti rinkėjus, kad jie nebalsuotų už ieškovą, taip pat siekė ieškovą paveikti moraliai, kad jis atsisakytų savo principų ir nepasisakytų prieš įstatymų pažeidėjus, niekuo nepagrįsti. Straipsnio autorius nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nustatytų žurnalistams pareigų, nes straipsnyje pateiktos teisingos, tikslios ir nešališkos žinios, įvertinti ir remtasi keliais informacijos šaltiniais, patikrinti faktai, tik šie klaidingai įvertinti.

Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačiųjų asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatusis asmuo. Viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Taigi viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Šiuo atveju, sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės – koliziją, pirmenybė teiktina pastarajam. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 73 dalyje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Ginčo straipsnio išspausdinimo metu ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu, straipsnyje apie ieškovą pasisakyta kaip apie kandidatą savivaldybių tarybų rinkimuose. Taigi byloje nagrinėjamu atveju atsakovei taikytinos ir CK 2.44 str. 6 dalies nuostatos dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės.

Ieškovo argumentai dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatų dėl kompromituojančios medžiagos skelbimo tvarkos pažeidimo yra teisiškai nereikšmingi, kadangi atsakomybės už rinkimus reglamentuojančių teisės normų pažeidimus klausimai yra ne civilinės, o administracinės teisės sritis (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 207¹–207¹³ str.). Minėtų pažeidimų faktas galėtų turėti įtakos įvertinant atsakovės kaltės dėl CK 2.24 str. nuostatų pažeidimo laipsnį, tačiau byloje nagrinėjamu atveju konstatuota, jog atsakovei civilinė atsakomybė nekyla. Dėl pastarosios priežasties teisiškai nereikšminga ir aplinkybė, kad atsakovė paneigimą išspausdino praleidusi dviejų savaičių terminą.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas neteisingai įvertino, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jai iš ieškovo priteistina 150 Lt už skundą sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 71, CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo P. T. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. T. atsakovei UAB „Švyturio laikraštis“ 150 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinėje instancijoje.