Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. L. 2013 m. sausio 29 d., apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės bare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, metaline baro kėde sudavė mažiausiai vieną smūgį į galvą nukentėjusiajam V. R. po ko V. R. krito ir galva atsitrenkė į grindis, ir taip jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos smegenų traumine liga, ūmaus periodo, sunkios formos, dešinės pusės kaktikaulio ir momenkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t. y. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d..

Kaltinamasis A. L. kaltu iš esmės neprisipažino, pripažindamas tik tai, jog konfliktas tarp jo ir V. R. buvo, ir jiems besistumdant, jų rankose laikoma kėdė galėjo atsitrenkti į V. R. galvos sritį. Tą dieną jis užėjo į maisto prekių parduotuvėje esantį barą, kuriame jau buvo R. ir A. R., kurie gėrė vyną plastmasinėje taroje. Jis nusipirko alaus bokalą ir atsisėdo prie jų. Ant stalo stovėjo dar du pilni vyno buteliai. R. ant jo užpyko, kad Antanas davė jam vieną, antrą stikliuką ir per stalą bandė jam trenkti, bet nepasiekė. Paskui, R. apėjęs aplink stalą du kartus jam trenkė per pakaušį plastmasiniu buteliu. Jam atsistojus nuo stalo, R. už kėdės dviejų kojų laikė, o jis už kitų dviejų kėdės kojų paėmė ir patraukė į save, o R. į save. Truktelėjo smarkiau ir ranka į krūtinę jį pastūmė, o šis sėsdamas nukrito. R. krisdamas į lūpą lyg įsikando, nes buvo matyti kraujo. Atėjus pardavėjai Laimai nuvedė jį su pardavėja į stotį, pasodino, o jis grįžo atgal. Matė, kaip R. ne per perėją, o įstrižai nuėjo į gretimą parduotuvę „S.“ iš kurios, greitai, nepraėjus nei 5 minutėms, išėjo. Išėjęs krito, tačiau ten buvo didelės tujos ir nebuvo gerai matyti. Jis nuėjo jo pakelti. R. gulėjo nuvirtęs ant pilvo, šiukšliadėžė buvo nuversta. Jį pakėlęs nuvedė pas „Šachtiorą“, kuris priėmė Rėklaitį išsimiegoti.

Papildomai nurodė, kad R. su buteliu jam pataikė persisvėręs per stalą, o po to aplink stalą apėjo ir nuo kito stalo pasiėmė, ir pakėlė kėdę. A. R. pasakė, kad trenks. Tada jis atsisuko ir atsistojo. Paėmė už kėdės dviejų kojų ir laikė. Jis truktelėjo, pasakė, kad atiduotų kėdę. R. neatidavė, o į save patraukė. Tada jis dar kartą stipriau truktelėjo ir R. išslydo iš rankų kėdė ir jis ranka jį stumtelėjo. Tada R. prie kito stalo kampo nukrito. Krito ne visu ūgiu, bet kaip sėsdamas. Krisdamas turbūt įsikando į lūpą, nes buvo matyti raudona. Kėde į galvą jam jis nepataikė, nes ji pas jį rankose liko. Kėdę padėjo šone. R. krito sėsdamas, galva į grindis neatsitrenkė. Lauke nukrito priekiu. Jis jį per pažastis paėmęs pakėlė ir nuvedė pas „Šachtiorą“. Kai vedė R. jis buvo sąmoningas, kalbėjo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus (2 tomas 1 b. l., 4-5 b. l., 7-16 b. l., 22-23 b. l.), parodė, kad po tiek laiko dabar jis gerai neatsimena. Kai po trijų dienų atvažiavo tyrėja ir reikėjo viską pasakoti tada gerai atsiminė viską ir tyrėja viską užrašė, kad su Antanu kalbėjo ir R. visaip išvadino. Tyrėja užrašė taip, kaip jis sakė. R., kai sėsdamas krito, tai atsigulė ant grindų. Su Antanu apie žaginimą, kad jis (L.) savo tetą išprievartavo kalbėjo ir jis gal kažką kalbėjo. Pardavėjos girdėjo, nes pradėjo juoktis. Parodymuose teisingai užrašyta, bet jis jam kėde netrenkė, o kai stumdėsi gal ir atsitrenkė. Pardavėjos nematė, bet viską matė A. R.. Ra. melagingai pasakė, jog jis trenkė kėde. Jis nežino ar Ra. ant jo pyktį laiko.

Nukentėjusioji O. S. Rė. parodė, kad datos neatsimena, apie pusę 9 val., jos vyras, būdamas blaivus ir sveikas, išėjo į krautuvę. Plaučių, širdies ligomis nesirgo. Kitą dieną jį sumušta galva parvežė žentas. Kai parvežė sumušimo žymės matėsi, bet kurioje vietoje ji neatsimena. Su vyru nieko nešnekėjo, jis nieko nepasakojo. Po įvykio vyras nebuvo sąmoningas. Su juo į ligoninę važiavo dukra. Su gydytojais ji (nukentėjusioji) nekalbėjo. Iš ligoninės vyras nebuvo grįžęs, visą laiką gydėsi. Kaip jis buvo grįžęs namo iš ligoninės, ji neatsimena. Dėl vyro mirties patyrė žalą, pritrūko ir pinigų, ir visko. Vyrą laidojo dukra. Patyrė baisius išgyvenimus po vyro mirties.

Pagarsinus nukentėjusiosos ikiteisminio tyrimo metu 2014-04-18 duotus parodymus, ji patvirtino, jog šiuose parodymuose viską nurodė teisingai. Savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo palaiko.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. St. Rė. buvo parodžiusi, kad jos vyras V. R. 2013 m. sausio pabaigoje, galėjo būti 29 d., iš ryto išėjo į miestelį ir visą dieną bei naktį negrįžo. Ji nežinojo kur šis yra, jo neieškojo, nes pagalvojo, kad gal užgėrė ir ryte grįš. Rytojaus dieną žentas parsivežė vyrą iš miestelio, sakė, kad apylinkės įgaliotinis jį išsikvietė paimti iš kažkokio buto. Kai jį parvežė namo, tai jos nebuvo ir ji nematė, kaip vyras tada atrodė. Kai parėjo namo, vyras miegojo. Jis ištisai miegojo ir per naktį, ir kitą dieną. Dukra pradėjo įtarti, jog kažkas su tėvu negerai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir išvežė į ligoninę. Paskui jį be sąmonės, išvežė į Kauno klinikas, kur buvo gydomas kurį laiką. Po šito vyras jau sąmonės nebeatgavo. Buvo gydomas ligoninėse, paskui dukra kelis mėnesius slaugė namuose. Vėl gulėjo ligoninėje ir 2014 m. sausio 7 d. ligoninėje mirė. Iki minimo įvykio vyras buvo sveikas, nesiskundė. Dėl ko viskas atsitiko su jos vyru nežino, bet miestelio žmonės kalbėjo, kad jos vyrą išvakarėse, kai šis negrįžo namo, sumušė (duomenys neskelbtini) gyventojas L. (t. 1, b.l. 65-66).

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad įvykio pradžia buvo sausio 29 d., o tėvas grįžo kitos dienos rytą, kai ji buvo išvažiavusi į darbą. Jai paskambino vyras, kad jos tėvą pasiėmė iš kažkokių namų ir parvežė namo. Kaip vyras jį vežė namo, tėvas atsisėdo į mašiną ir nepratarė nei žodžio. Iki jos vyro mašinos tėvas iš to namo kur jį pasiėmė, atėjo pats savomis kojomis ir grįžęs į namus iškart nuėjo miegoti. Miegojo iki vakaro, prasiblaivė ir vėl nuėjo miegoti. Tėvas vakare buvo atsikėlęs, bet nekalbėjo, buvo vangus, bet kruvinas nebuvo, jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Kitą rytą išvažiavo į darbą, tačiau suprato, kad tėvui yra negerai ir grįžusi namo iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri tėvą išvežė į ligoninę. Kai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tėvo kairėje smilkinio dalyje matėsi nedidelė kraujosruva. Nemanė, kad tėvas buvo blaivus, todėl taip ir nepuolė jo iš karto apžiūrėti. Galvojo, kad gal tėvas yra apsinuodijęs, tačiau specialistai iškart suprato ir įtarė galvos traumą. Jam buvo lūžusi kaukolė ir išsiliejęs kraujas. Iš Alytaus ligoninės jį pervežė į Kauno klinikas, kuriose tėvas buvo gydomas mėnesį. Tėvo fizinė ir psichinė būklė buvo kritinė. Jam atsirado pragulos, plaučių uždegimas, bronchitas, buvo labai sunkus ligonis. Kai jis atsibudo iš komos, jis jau buvo nebetoks, buvo praradęs protą, nieko nepažino, neprisiminė, nieko nepasakojo, nejudėjo, net savų žmonių nepažindavo. Pervežus į Kauno Marių ligoninę, tėvas ten buvo gydomas tris mėnesius, jį truputį pastatė ant kojų, tačiau jo psichinė būklė buvo bloga. Po to, nuo birželio buvo parsivežusi tėvą namo ir namie slaugė 4 mėn.. Kaip namie buvo, tai tėvas negalėjo valgyti, į tualetą savarankiškai nueiti. Spalį išvežė į slaugą, tačiau ten jam nebuvo tinkamų sąlygų, todėl jis vėl buvo pervežtas į Kauno Marių ligoninę, kur ir mirė. T. M. ligoninėje pradėjo truputį vaikščioti, tačiau buvo pagrinde su ratukais vežiojamas. Būdavo tėvas pažįsta juos, o po to net ją seserim pavadindavo, jo sveikata vis prastėjo. Iki įvykio buvo visiškai sveikas. Civilinį ieškinį palaiko, nes teko tėvą laidoti, gydymo išlaidos nekalbant apie moralinę žalą, kaip slaugant tokį ligonį. Visko negali pagrįsti dokumentais, tai prašo tiek kiek gali pagrįsti. Savaime suprantama, kad giesmininkams, kunigui, duobkasiams yra atsiskaityta grynais ir jie jokių čekių neduoda. Duobkasiams neoficialiai mokėjo 500 Lt. Laidotuvės kainavo virš 4000 Lt. Laidojimo pašalpą gavo, tačiau viską susumavus į bendrą sumą, sudėjus visas sumas už karstą, rūbus, gėles, bažnyčią, giesmininkus, duobės iškasimą, gedulingus pietus, ši laidojimo suma gavosi virš 4000 Lt, todėl gauta laidojimo pašalpa buvo tik dalis visos laidojimo sumos. Neturtinę žalą vertina 30 tūkst. litų. Su tėvu artimai bendraudavo ir po įvykio, ir anksčiau. Buvo tikrai labai artimi, gyveno viename name. Dirba pedagoginį darbą, jį reikėjo derinti su tėvo priežiūra, kentėjo jos vaikų, vyro, šeimos laikas. Kaltinamasis jų neatsiprašė.

Nukentėjusysis K. R. parodė, kad jam apie patį įvykį nežinoma. Tėvą pamatė tik klinikose, jis buvo komoje, matėsi ant galvos mėlynės.Tėvas su juo nieko nešnekėjo. Po to, su tėvu pasimatė tik namuose, kaip jau buvo parvežtas sesers. Jo būklė buvo prasta, tėvas nebuvo sąmoningas, darydavo visokius dalykus, kaip nesąmoningas žmogus, pats neapsitarnaudavo, nepavalgydavo, nepažinojo, jo ir anūkų. Tėvas vaikščiodavo sunkiai, kartais geriau, kartais blogiau. Buvo sunkus ligonis, juo rūpinosi sesuo. Kai tėvas buvo namuose atvažiuodavo jo apsilankyti dažniau, į mėnesį porą kartų. Marių ligoninėje nebuvo. Turtinės žalos nepatyrė. Patyrė moralinę žalą. Moralinė žala, tai visi išgyvenimai. Netektys visada sukelia išgyvenimus. Su tėvu ryšiai buvo normalūs, su juo bendraudavo gana dažnai. Marių ligoninėje tėvo nelankė, nes jį lankydavo sesuo.

Liudytojas A. R. parodė, kad jau 2 metai praėjo, todėl jis visko gerai neatsimena. Tuo metu, jis su R. gėrė vyną parduotuvėje, o L. atėjo prie jų ir atsisėdo. Dviese su R. buvo išgėrę 2 butelius, 16-18 laipsnių stiprumo vyno. Kai L. atėjo gėrė kartu vyną, tuos pačius 2 butelius vyno. Įvykio metu nebuvo labai apsvaigęs, kas vyksta suprato. R. nebuvo labai girtas. Kaltinamasis su žuvusiuoju R. susiginčijo ir susimušė. Jie susipyko dėl tetos. R. pasakė, kad L. tetą išprievartavo, dėl šito žodžio jie susiginčijo. Kaltinamasis trenkė R. su geležine kėde vieną kartą į galvą, šis parkrito ant grindų. Jis kaltinamajam nesakė, kad R. gali jam kirsti kėde. Jis tiksliai neprisimena, bet kaltinamasis sudavė vieną kartą kėde. R. L. nesudavė. Sužalojimo žymių nematė. Vėliau kaltinamasis išvedė R. pas kaimyną ir paguldė pas draugą Bronių. Kai jis nuėjo pas Bronių, R. buvo paguldytas lovoje, gulėjo kitame kambaryje. Pas B. R. nevaikščiojo, gulėjo lovoje.

Pagarsinus liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b.l. 17) nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad vieną kartą trenkė. Ikiteisminio tyrimo teisėjui sakė ne visai tiesą, pamelavo vieną žodį. Sudavė ne du kartus, o vieną. R. trenkė stovinčiam.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. R. buvo parodęs, kad L. pasiėmęs kėdę, trenkė R. 2 kartus. R. sėdėjo ant kėdės, nuo smūgių nukrito ant žemės. L. kėdę buvo paėmęs už atlošo. Nematė, kad R. iš galvos būtų bėgęs kraujas (t. 1, b. l. 17).

Akistatos su įtariamuoju A. L. metu liudytojas A. R. patvirtino savo parodymus, kad A. L. tikrai vieną kartą kirto kėde V. R., ir kiek miglotai atsimena, kad kirto ir dar kartą (t. 1, b. l. 20- 21).

Parodymų patikrinimo vietoje 2014-04-08 metu liudytojas A. R. vietoje parodė, kurioje vietoje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) sėdėjo ir gėrė alkoholį su V. R.. Parodė kaip L. metaline kėde 2 sykius sudavė V. R. per galvą, o šis, po antro smūgio nukrito ant grindų aukštielninkas ( t. 1, b. l. 18- 19).

Liudytoja N. Š. parodė, kad viskas vyko 2014 metų sausio pabaigoje. Sėdėjo ir gėrė A. R. ir L., prie jų prisėdo R.. R. pasakė L., kad tu išprievartavai savo tetą, šis kilo nuo kėdės, sako ar matei. R. atsistojo, vyno butelis buvo pilnas, užsimojo jam kirst. L. išmušė vyno butelį R. iš rankų, paskui vėl atsisėdo ir toliau baliavojo. Nesudavė buteliu, nes L. iškirto tą butelį R. iš rankų. Butelis nukrito ant žemės, bet nesudužo, nes buvo plastikinis. Liepė L. eiti namo, bet jis nepaklausė ir toliau gėrė. Konfliktas apsiramino. Vėliau, prieš 8 val., jau į darbo pabaigą, girdėjo kažkas krito. Kai išgirdo garsą, R. gulėjo ant grindų prie stalo ir kėdė gulėjo šalia, parvirtusi. Ra. sakė, kad L. kirto R. kėde, bet nesakė kur pataikė. Sužalojimų nematė. L. D. su L. jį pakėlė ir išvedė į lauką, ir pasodino ant suolelio autobusų stotį. Vėliau matė, kaip L. su R. nuėjo per kelią į kaimyno parduotuvę. Nematė kaip R. krito, tik matė kaip R. nugarą valė L., nes jie buvo abudu į „Sodžių“ ėjo. Ar jie buvo į parduotuvę užėję ar nebuvo nežino, bet matė juos ant laiptų su R.. Dėl ko nugara buvo snieguota nežino, nes nematė kaip krito ar kaip kirto. Nematė ar R. sudavė L.. Buvo girti, bet paėjo, visi trys buvo girti ir L..

Liudytoja L. D. parodė, kad ji įvykio nematė, ją pakvietė bendradarbė L. Š., kad nukritęs ant žemės žmogus. Atėjo pažiūrėti, bet pagalvojo, kad jis nuo girtumo nukrito, nes negirdėjo jokio triukšmo. Ra. sakė, kad L. nukirto su kėde, bet ji to nematė. Sužalojimų nepastebėjo, kraujo nebuvo. Ji pradėjo kelti tą žmogų, bet jis persunkus jos jėgoms, tai paprašė L., kad šis padėtų pakelti. Pakėlė jį, palydėjo į lauką, atsisėdo jis stotyje ant suoliuko. Ji grįžo į parduotuvė, o R. perėjo per kelią ir nuėjo į kitą parduotuvę. Po to, matė kaip R. išėjęs iš parduotuvės krito ant laiptų ir vėl L. jam padėjo atsistoti, nuvalė sniegą nuo jo ir jie patraukė per aikštelę toliau. R. nukritusio (prie kitos parduotuvės jau po įvykio) nematė, nes ten tujos užstoja, tik matė jau keliantis.

Liudytojas B. B. parodė, kad iš matymo pažįstamas jaunas vaikinas atvedė pas jį į namus nepažįstamą žmogų. Pasakė, kad nuvirto, sušals. Pasodino jį ant kėdės, su juo nekalbėjo ir šis jam nieko nesakė, o jaunam pasakė, kad eitų namo. Kraujo pas tą žmogų nematė. Iki to laiko nei vienas pas jį nebuvo buvęs. Vėliau atėjo A. R., su kuriuo virtuvėje išgėrinėjo. Ra. pasakojo, kad šitas žmogus pasakė jaunam apie jo tetą, apie seksą. Tada sakė, kad jaunuolis kėde užsimojo ir sudavė. Vėliau nuėjo į kambarį pažiūrėti to žmogaus, bet nerado, tačiau ryte atvažiavęs sūnus, kitame namo gale rado tą žmogų gulintį. Kada pagyvenęs žmogus atsigulė jis nematė, manė, kad išėjo namo. Po sūnaus pasakymo apie rastą gulintį žmogų nuėjo pažiūrėti. Buvo privemta lovoje. Jis lovoje gulėjo apsirengęs, buvo gyvas. Bandė pakelti, bet jis nesikėlė, vėl gulėsi.

Liudytoja E. D. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) dirba pardavėja parduotuvėje „S.“. Į jų parduotuvę prie įėjimo yra laiptukai. Laiptai neaukšti, gal nėra nei pusės metro. Į parduotuvę buvo atėjęs mirusysis ir Ra.. Mirusysis neaiškiai kažką šnekėjo, nėjo suprasti ką jis nori pasakyti, buvo nelabai orientuotas, buvo išgėręs. Jis nieko nepirko, parduotuvėje buvo labai neilgai, apie 5 minutes ir išėjo. Prie jo lūpų kraujo truputį matė, kraujas netekėjo. Nematė kaip mirusysis krito.

Liudytoja L. R. parodė, kad ji per langą matė, kaip L. parvedė R. pas kaimyną B. B.. Buvo išgėrę, ėjo iš „S.“ parduotuvės. Kaip jie buvo parduotuvėje ji nematė. L. pabuvo kokias 5 minutes ir išėjo, kada išėjo R. nematė.

Liudytojas R. B. parodė, kad grįžęs iš Alytaus (duomenys neskelbtini) pas tėvą, užėjęs į namus rado tėvą ir A. R., abu buvo neblaivūs. Nuėjęs į kambarį, pamatė, kad dešinėje pusėje viskas sujaukta, užuolaida nutraukta. Net nepamatė, kad ten guli anksčiau jam nematytas žmogus, nes jis buvo įsisukęs į drabužius ir su jo marškiniais. Jis paskambino įgaliotiniui, tą žmogų prikėlė. Šis atsisėdo, bet žiūrėjo tuščiom akim, skyrėsi nuo girto žmogaus. Per visą laiką, kol įgaliotinis atvažiavo nepasakė nei vieno žodžio. Išvedant iš kambario žmogus ėjo savo kojom. Buvo toks vaizdas, kad žmogus galvojo, jog jis pas save namie, nes kai į lauką išvedė jis brovėsi atgal, bet nei vieno žodžio nepasakė. Kraujo žymių nebuvo, tik buvo apsivėmęs, kitoje lovoje buvo prišlapinta.

Liudytojas A. T. parodė, kad 2013 m. sausio mėnesį, gavo pranešimą iš R. B., jog tėvų sodyboje yra nepažįstamas asmuo, kuris nenori išeiti. Nuvykęs nurodytu adresu namo viduje, kambaryje tarp skudurų, pastebėjo gulintį žmogų, kurį pasodino ir pažino, kad tai (duomenys neskelbtini) Alytgyventojas V. R.. Bandė kalbinti, bet šis į kalbas nereagavo, elgėsi keistai. Nieko neatsakinėjo, nesiorientavo aplinkoje. Mėlynių ar sumušimo žymių nesimatė, kvapo nesijautė. Jis jį išsivedė ir paskambino R. žentui, kuris atvažiavo ir jį išsivežė. Kai sodino jį į mašiną, lyg nieko nekalbėjo. Į automobilį R. ėjo savo kojomis, nekalbėjo ir visai nesiorientavo, tik muistėsi ir jam susidarė įpūdis, jog R. mano, kad jį norima išvesti iš savo namų.

Liudytojas G. A. parodė, kad ryte, jam grįžtant iš Alytaus paskambino įgaliotinis T. ir pasakė pasiimti uošvį. Uošvis neadekvačiai kalbėjo, suprato, kad jis girtas. Mašinoje visiškai nekalbėjo, kol į mašiną įsodino jis dar priešinosi, bet nebuvo sąmoningas. Sužalojimų nesimatė. Parvežė namo, pats sunkiai lipo, tai padėjo išlipti, priėjo uošvė ir išsivedė į kambarį, o jis išvažiavo į darbą. Grįžus vakare žmona sakė, kad uošvis lyg ir buvo atsikėlęs, bet nekalbėjo. Kitą dieną uošvį išvežė į loginonę. Kai uošvį pamatė Kauno klinikose pastebėjo mėlynę kaktos srityje ir lyg dar ant nosies. Kai jis atgavo sąmonę nepažino jų. Klinikose pragulėjo gal du ar du su puse mėnesio. Per visą šį laikotarpį nebendravo, jis jo nepažino. Prašviesėjimas gal buvo Marių ligoninėje, lyg buvo pradėjęs kažką kalbėti, bet vis tiek jo nepažino. Į Marių ligoninę perkėlė, nes uošviui buvo kažkas su protu negerai. Kai išleido iš Marių ligoninės parsivežė uošvį namo, žmonai išėjus dirbti, buvo slaugomas Alytaus Slaugos ir priežiūros skyriuje. Pablogėjus sveikatai vėl išvežė jį į Marių ligoninę. Kai jis buvo namuose, tai nebuvo sąmoningas, psichika išliko sutrikusi. Valgydavo gerai, prašydavo. Kai mirė skrodimas nebuvo atliekamas. Jis paklausė daktarės ar reikia skrodimo, gydytoja pasakė, kad nebūtina, mirties priežastis aiški. Po įvykio iki mirties praėjo apie metai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 385/13 (06) nurodyta, kad V. R. galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, sunki forma, dešinės pusės kaktikaulio ir momenkaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio ir lūpų srityse padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių, ir vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama galimybė, kad visi sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti vienu metu. Atsakyti ar V. R. kritimo metu bandė koordinuoti savo judesius ar kritimo trajektoriją, kokioje padėtyje V. R. kūnas atsitrenkė į kietą paviršių, ekspertas neturi galimybės. Neatmetama galimybė, kad po padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (1 t., b. l. 85-88).

VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 86-385/13(06) nurodyta, kad atsakyti, kelių trauminių poveikių pasėkoje V. R. padaryti sužalojimai, ekspertas neturi galimybės. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai V. R. galėjo būti padaryti tiek jam griūnant ir atsitrenkiant galva į kietus paviršius, tiek ir suduodant metaline kėde. Konkrečiau nustatyti sužalojimų padarymo mechanizmą nėra galimybės, kadangi nukentėjęs V. R. teismo med. eksperto apžiūrėtas nebuvo, o pateiktoje medicininėje dokumentacijoje išoriniai sužalojimai detaliai neaprašyti. Po padarytų sužalojimų V. R. kurį laiką, t. y. kol neteko sąmonės, galėjo judėti, vaikščioti. Nustatyti laiko tarpą nuo sužalojimo padarymo iki sąmonės netekimo ekspertas neturi galimybės (t. 1, b. l. 91- 92 ).

VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 9-385/13/14( 06 ) nurodyta, kad V. R. mirtis įvyko nuo progresuojančio širdies ir plaučių nepakankamumo. Tarp V. R. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys su 2013-01-29 patirta galvos trauma (t. 1, b. l. 124).

1. V. R. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, viršutinės lūpos kairėje, pakaušio dešinės pusės sumušimas, momenkaulio ir kaktikaulio dešinėje lūžiai, pakraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje, kairėje kaktinėje - smilkininėje srityse, pakraujavimas po voratinkliniu dangalu kairėje kaktinėje - smilkininėje-momeninėje srityje, dešinėje kaktinėje - smilkininėje srityje, abiejų kaktinių ir kairės smilkininės galvos smegenų skilčių sumušimas.

2. Sužalojimai padaryti ne mažiau 4 trauminių poveikių pasėkoje: vienu trauminiu poveikiu į viršutinės lūpos kairiąją pusę, dviem trauminiais poveikiais į dešinio momens sritį bei ketvirtu trauminiu poveikiu į pakaušio dešinę pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti nutartyje nurodomu laiku, t. y. 2013-01-29.

3. V. R. konstatuoti sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, t.y.- vienu trauminiu poveikiu į viršutinės lūpos kairiąją pusę, tuo padarant poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje, kitais dviem trauminiais poveikiais į dešinio momens sritį, tuo padarant poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, momenkaulio dešinėje lūžius bei ketvirtu trauminiu poveikiu į pakaušio dešinę pusę, tuo padarant pakraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje, kairėje kaktinėje - smilkininėje srityse, pakraujavimą po voratinkliniu dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje - momeninėje srityje, dešinėje kaktinėje - smilkininėje srityje, abiejų kaktinių ir kairės smilkininės galvos smegenų skilčių sumušimus bei kaukolės skliauto (momenkaulio) lūžio išplitimą į kaktikaulio žvyną. Ketvirtu trauminiu poveikiu patirti sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir pakaušio dešine puse atsitrenkus į plokščią paviršių. Labiausiai tikėtina, kad griuvimas įvyko po patirtų pirmųjų trijų trauminių poveikių.

4. Sužalojimas dėl abiejų kaktinių ir kairės smilkininės galvos smegenų skilčių sumušimo vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2 punktą. Vertinant atskirai sužalojimus - pirmu trauminiu poveikiu padaryta poodinė kraujosruva viršutinės lūpos kairėje atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą, antruoju ir trečiuoju trauminių poveikiu patirti sužalojimai atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą ketvirtuoju trauminiu poveikiu patirti sužalojimai atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymą.

5. Po patirtų sužalojimų V. R. galėjo būti sąmoningas ir atlikti savarankiškus veiksmus, kiek tiksliai atsakyti negalima, kol įvykus galvos smegenų pabrinkimui išsivystė koma. (pagal medicininę dokumentaciją atvykus į gydymo įstaigą koma vertinta 9-10 balų iš 15).

6. V. R. patirti sužalojimai nėra kraujagyslinės demencijos priežastis. Kraujagysline demencija vadinamas galvos smegenų kraujagyslių ligų sukeltas pažinimo funkcijų sutrikimas, trikdantis kasdienę veiklą. Apie anksčiau buvusius šios ligos požymius yra duomenų siuntime iš Lazdijų savivaldybės PSPC Marių ligoninei bei VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr.2013/585. Kraujagyslinės demencijos rizikos veiksniai yra šie: amžius, arterinė hipertenzija, nedidelis išsilavinimas, išeminė širdies liga, prieširdžiu virpėjimas, cukrinis diabetas, rūkymas, hipercholesterolemija, nutukimas, depresija. Daugelis šių rizikos veiksnių yra nustatyti ir V. R..

7. V. R. patirti sužalojimai pablogino jau buvusią kraujagyslinę demenciją, tačiau tiesioginio priežastinio ryšio tarp šios diagnozės ir patirtų sužalojimų nėra.

8. V. R. mirties priežastis - nepatikslintos kilmės infekcinis procesas, komplikavęsis progresuojančiu širdies ir kvėpavimo nepakankamumu.

9. V. R. patirti sužalojimai nėra jo mirties priežastis (b. l. 136-145, t. 2)

Apklausiamas teisme ekspertas L. U. parodė, kad susipažinus su išvada, jam atrodo, kad didelio prieštaravimo nėra, tik jo manymu, kadangi buvo sunki galvos trauma, traumos pasekoje atsiradusios tolimesnės komplikacijos turėjo įtakos mirčiai. Buvo pragulos, buvo gulimas rėžimas, gal gydytoja turėjo daugiau medicininės dokumentacijos, bet tos, kurią jis turėjo jam užteko, kad galėtų patvirtinti, jog galvos trauma turėjo įtakos mirčiai. Pragulos buvo vartai infekcijai ir toliau vystėsi tolimesnis procesas. Gavosi širdies, kraujagyslių bei kvėpavimo nepakankamumas. Dėl kraujagyslinės demencijos, jo manymu čia yra susirgimas ir jokio ryšio su sužalojimu neturėjo. Tai yra tolima komplikacija, nes jis kitų duomenų neturi, iš kur galėjo atsirasti kvėpavimo veiklos sutrikimas bei išsivystė pneumonija. Su sužalojimų mechanizmu sutinka, kadangi čia buvo komisijinė ekspertizė, turėjo daugiau pateiktos dokumentacijos. Mirti žmogus nuo demencijos negalėjo, o tai gavosi tolima komplikacija, kuri jo manymu atsirado sužalojimo pasekoje. Jis nesutiktų dėl 8 išvados punkto, iš ko tas infekcinis procesas gavosi, nes pragulos buvo vartai infekcijai, o pragulos atsirado dėl sužalojimo. Mano, kad infekcinio proceso kilmė yra trauma. Infekcinis procesas galėjo prasidėti ir nuo kitų priežasčių. Negali konkrečiai pasakyti ar galima nustatyti infekcinio proceso kilmę. Negali pasakyti, kad jei nebūtų turėjęs traumos, tai nebūtų susirgęs. Buvo sunki galvos trauma, net ir anksčiau tai buvo kvalifikuojama, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, pavojingas gyvybei. Iš to ir nustatė, kad tai buvo tolima komplikacija. Nukentėjusiojo jis nematė, nei fiksavo išorinius sužalojimus, o rėmėsi tik turima dokumentacija ir akte pažymėjo, jog nėra detaliai atžymėta, todėl negali konkrečiai pasakyti ar sunki trauma galėjo būti padaryta nuo smūgio kėde. Priežiūra kažkiek turėjo įtakos, bet iki kokio lygio atsakyti negali.

Apklausiama teisme ekspertė S. B. paaiškino, kad mirties liudijime buvo nurodyta, kad miręs dėl ligos ir apibraukta. Toliau mirties liudijime yra nurodomi a, b, c, d punktai, tiesioginė mirties priežastis yra vertinama d, o paskui eina patogenezinis mechanizmas iki a punkto. Pagal mirties liudijimą, mirties priežastis yra asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos pažeidimų ir disfunkcijos. C punkte buvo įrašyta demencija, sergant kitomis ligomis klasifikuojamomis kitur, į b punktą buvo įrašyta bendras išsekimas ir, į a punktą įrašyta lėtinis progresuojantis širdies ir plaučių veiklos nepakankamumas. Nurodytos kitos svarbios patologinės būklės sąlygojusios mirtį, bet tiesiogiai nesusijusios - trečios stadijos pragulų opos, išeminė širdies liga ir lėtinis bronchitas. Pagal šį mirties liudijimą išeina, kad žmogus mirė nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, bet žmogus nuo psichinės ligos nemiršta, miršta nuo fizinės ligos arba kitaip vadinamos somatinės ligos. Kraujagyslinė demencija yra dėl ligos, būtent dėl eterosklerozinių pakitimų išsivystanti demencija. Demencijų yra daug rūšių, skiriasi pagal priežastį dėl ko ji išsivystė. Apie tai atsakė 7 punkte, kad tiesioginio priežastinio ryšio būtent su kraujagysline demencija nėra. Jam buvo nustatyta kitos rūšies demencija ir psichikos sutrikimai. Psichinė liga gali sukelti somatinę ligą, bet tada reikėtų rašyti psichinę ligą ne į d punktą, o rašyti kitos ligos ir būklės galėjusios turėti įtakos, bet tiesioginio ryšio tai neturi. Pagal paskutinę ligos istoriją, kai gydėsi Marių ligoninėje nustatė, kad yra infekcinis procesas, kadangi tiksliai statusai yra silpnai aprašyti ir nustatyti tiksliai, iš kur tas infekcinis procesas negalima, todėl ir parašė, kad nenustatytos kilmės, kas komplikavosi širdies ir kvėpavimo nepakankamumu ką ir nurodė daktarai mirties liudijime. Psichiatrai mirties liudijime negalėjo parašyti mirties priežastį trauma, nes jie negali, tokiu atveju turėjo daryti autopsiją. Iš esamos medicininės dokumentacijos aišku, kad metai laiko sutrikusi atmintis, mąstymas, orientacija. Tai galėtų būti pačios pradinės kraujagyslinės demencijos požymis. Jis išėjo iš ligoninės, yra įrašai, kad jis vaikščiojo išrašant. Ligos istorijoje nurodyta, kad išeina į koridorių, pasėdi, nueina į valgyklą, atsigula ant minkštasuolio, tai reiškiasi žmogus buvo vaikščiojantis. Jei žmogus būtų nevaikščiojantis, gulintis, vegetacinės būklės, tai ir plaučių uždegimas ir pragulos, tada gal galima būtų sieti su patirta trauma. O dabar vaikščiojo, viskas priklausė nuo jo sąmonės būklės. Kadangi jis buvo išsekęs, netekęs skysčių, spaudimas buvo žemas, buvo silpnas, todėl paskui ir gulėjo. Pagal dokumentaciją jam demencija buvo aprašoma ir anksčiau, po traumos sekęs psichikos sutrikimas tik pablogino jo esamą psichikos būklę. Jis papuldavo į ligoninę dėl pablogėjusios psichinės būklės, o pablogėjus psichinei būklei jis nevalgydavo, priešindavosi. Kadangi psichinė būklė buvo bloga jam buvo skiriami psichotropiniai vaistai, nuo kurių jis būdavo apatiškas, mieguistas. Žmogus tada guli, nieko nenori ir aišku labai svarbi yra žmogaus slauga. Kaktoje išorinių sužalojimų nebuvo. Visi intrasmegeniniai sužalojimai yra padaryti nugriuvus ir pakaušio dešine puse atsitrenkus. Prie ekspertizės akto yra pridėta kaukolės rekonstrukcinė nuotrauka, kurioje matyti lūžio linijos pagal kurias galima spręsti, kad buvo 3 kontaktai. 2 į dešinio momens sritį ir 1 į pakaušį, dėl to lūžio linija buvo išplitusi į kaktikaulį, bet ne dėl to, kad kėde uždavus, o dėl to, kad griuvus. 2 lūžiai dešiniojo momens srityje labiausiai tikėtina yra nuo to, kad buvo suduota kėde, o po to jis krito aukštielninkas ir tai buvo ketvirtas trauminis poveikis sąlygojęs sunkią galvos traumą. Veidinėje dalyje sužalojimų nebuvo, ten tik lūpos sužalojimas, kas nebūdinga nugriuvus. Galima teigti, kad R. griuvimas įvyko dėl to, kad jam buvo suduoti smūgiai. Jis krito dėl to, kad jam buvo suteiktas jėgos pagreitis ir įvykusiu griuvimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jie nusprendė, kad sužalojimai padaryti būtent tuo momentu, pagal liudytojų parodymus kur parašyta, kad kai R. nugriuvo užknarkė, tai yra vienas sunkios galvos traumos požymių. Jis neteko sąmonės ir prasidėjo lengva koma, paskui atsirado šviesus periodas ir jis atsigavo, bet tas knarkimas parodo, kad būtent tuo momentu buvo sunki galvos trauma patirta, kai jis nugriuvo aukštielninkas. Galima sakyti, kad sužalojimo mechanizmas buvo 2 smūgiai į galvą ir po to sekė griuvimas. Komisijos nuomone šis sveikatos sutrikdymas nesąlygojo mirties, nes buvo ir pagerėjimai, ne vien gulintis jis buvo. Viską susieti kategoriškai negalima. Širdies ir plaučių nepakankamumas ne psichinė liga, o somatinė. Čia yra liga ne trauma. Patvirtina, kad patirti sužalojimai, nėra jo mirties priežastis, nes pagal mirties liudijimą psichinė liga. Ne trauma, o liga yra mirties priežastis. Alkoholio po traumos jis nevartojo, alkoholio vartojimas iki traumos jo psichinei būklei turėjo įtakos. Pragulos yra blogos slaugos požymis. Tvirtina, kad tiesioginio priežastinio ryšio diagnozės tarp patirtų sužalojimų nėra. Jei nevertinti mirties liudijimo, tai parašytų, kad mirties priežastis nepatikslintas infekcinis procesas, pagal dokumentus neaišku tiksliai kur jis yra. Aišku turėjo įtakos ir pragulos. Išvada nuo to nesikeistų. Skiriant papildomą ekspertizę bus kitų specialistų kitoks vertinimas, nes kažkokių papildomų duomenų nebus. Jie jau padarė kaukolės rekonstrukciją mechanizmo paaiškinimui, trauminių poveikių išdėstymui. Dabar ekshumuoti nėra jokio tikslo, nes praėjo ilgas laikas ir jau nieko neberasi. Tiesiog būtų kita interpretacija, kitų ekspertų. Sieti kritimą lauke su patirta trauma nėra pagrindo.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti parduotuvė, kurioje yra baras. Patalpoje stovi stalai su kėdėmis (b. l. 9-11, t. 1).

2013-05-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) buvo paimta kėdė iš baro (b. l. 72-73, t.1), kurią apžiūrint nustatyta, kad kėdės rėmas yra metalinis, kėdės atlošas ir sėdimoji dalis yra juodos spalvos (b. l. 74-77, t. 1).

2013-05-14 pakvitavimas patvirtina, kad kėdė grąžinta (b. l. 78, t. 1).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinimas dalyje dėl veikos kvalifikacijos pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. nepasitvirtino, tačiau yra pagrindas kaltinamojo veiką kvalifikuoti kaip nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d..

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nors, ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad galva yra gyvybiškai svarbi kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013).