Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje ištirti įrodymai

Kaltinamoji I. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažįsta pilnai. Parodė, kad priartėjus prie pėsčiųjų perėjos, pamatė per pėsčiųjų perėją žengiantį žmogų, kuris, mašinai artėjant, pradėjo bėgti jai iš kairės į dešinę. Buvo jau vakaras, ji važiavo po darbo, nei snigo, nei lijo, jau buvo tamsu. Nesakytų, kad labai gerai matė perėją, žinojo, kad ten yra perėja, bet, kad matytų iš toli – ne. Likus 4-5 metrams pamatė einantį į perėją žmogų. Pėsčioji buvo žengusi nuo salelės, jai iš kairės. Perėja nebuvo su pakylėjimu. Kelias dviejų eismo juostų. Važiavo leistinu greičiu, tikrai neviršijo 50 km/h greičio. Ji pradėjo lėtinti ir stabdyti tik tada, kai žmogų pamatė. Kai priešingos eismo juostos pusę kirto, ji nematė. Ji bandė išvengti susidūrimo, išsuko į kairę, bet ten pėsčiųjų salelė, negalėjo labai manevruoti ir išvažiavo į sankryžą, partrenkusi nukentėjusiąją dešiniuoju mašinos sparnu, o tada užsuko už sankryžos ir sustojo. Išbėgo iš mašinos, matė, kad jau kitas vyras buvo prie nukentėjusiosios, grįžo į mašiną dėl to, kad pamiršo užtraukti stabdį, užtraukė stabdį ir tada sugrįžo į įvykio vietą. Moteris gulėjo, sakė, kad jai šalta, kad skauda kelią. Jos buvo prašoma nesikelti, tuo metu buvo atvažiavęs policijos ekipažas, nukentėjusioji buvo pasodinta ant ekipažo laiptelių. Policija paėmė tyrimus dėl alkoholio. Atvažiavo greitosios pagalbos specialistai, nukentėjusiąją išvežė, dar paklausė jos (I. R.), kaip ji jaučiasi. Ji liko įvykio vietoje, kol vyko matavimai, fotografavimas, paskui su policijos ekipažu nuvažiavo į policijos komisariatą. Dar buvo nuvežta į Širvintų ligoninę kraujo priduoti dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų nustatymo. Nesupranta, kaip eismo įvykis įvyko, tiesiog nelaimingas atsitikimas. Pamatė per vėlai, kai jau žmogus buvo žengęs į pėsčiųjų perėją. Pirmą kartą nukentėjusiajai paskambino vasario mėnesį, dar kartą atsiprašė, buvo atsiprašiusi ir įvykio vietoje. Kai paskambino, pasikalbėjo apie sveikatą, pradėjo klausti, ką nukentėjusioji toliau galvoja, ši pasakė, kad pagalvos. Antrą kartą susisiekė tada, kai paskambino tyrėja ir pasakė, kad byla perduodama į teismą. Paskutinį kartą kalbėjo su nukentėjusiosios sūnumi, suprato, kad draudimas jau buvo išmokėjęs išmokas. Kalbėjo apie galimybes bylą išspręsti geruoju. Asmeninėmis lėšomis prie gydymo neprisidėjo, bet klausė, ko tikisi, atsakymą gavo, kai bylą perdavė į teismą. Atsiprašė nukentėjusiosios, jos priėjo prie bendro sprendimo, kuris tinkamas ir jai, ir nukentėjusiajai. Jos susitaikė telefonu, rašytinio dokumento iki teisiamojo posėdžio nesurašė. Pinigus gali nukentėjusiajai išmokėti nors ir teisiamojo posėdžio metu.

Nukentėjusioji L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai padaryta žala atlyginta nepilnai. Draudimas atlygino keturis tūkstančius su trupučiu eurų, sudėjo turtinę ir neturinę žalas. Ji prašo dar tūkstančio, susitarė su I. R., kad ši jai primokės. Dėl sveikatos sutrikdymo ji negali nei atsitūpti, nei atsiklaupti, jai labai sunku darbe laiptais lipti, koją mankština, bet kas bus, nežino. Raštiško susitarimo dėl žalos atlyginimo neturi. Apie žalos atlyginimo terminus nesikalbėjo. Sutinka su vieno tūkstančio eurų dydžio žalos atlyginimu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji su nukentėjusiąja sudarė rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo ir pinigų perdavimo teisiamojo posėdžio metu (b. l. 183).

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios I. R. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

III. Dėl veikos kvalifikavimo ir BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių keldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios L. V. sveikata. Kaltinamosios kaltė padarius neatsargų nusikaltimą byloje įrodyta ne tik jos prisipažinimu ir parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurių pagrindu teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Taigi, kaltinamosios nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, nagrinėjamoje byloje atsižvelgdamas į netyčinį nusikalstamos veikos pobūdį, I. R. elgesį po padarytos nusikalstamos veikos, teisiamajame posėdyje duotus parodymus, nukentėjusios poziciją dėl susitaikymo, daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamajai. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

I. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Taigi ji teismo gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jei yra kitos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamoji nuoširdžiai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, savu noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiąja. Be to, I. R. anksčiau nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, padaryta neatsargi nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti I. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiąja L. V.. Spręsdamas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas vertina ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad ji, bylos duomenimis, charakterizuojama tik teigiamai, dirba. Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas I. R., atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos neatsargų, atsitiktinį pobūdį, į tai, kad įvykio metu I. R. buvo blaivi, anksčiau nėra teista ir bausta administracine tvarka, teismo vertinimu, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – būtų pernelyg griežta nagrinėjamu atveju. Pats eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus, įvykęs procesas, suteikia pagrindą manyti, kad I. R. padarys atitinkamas išvadas dėl neatsargumo kelyje, vairuojant automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį. Taip pat, vėl gi, atsižvelgiant į I. R. asmenybę, ne tyčinį nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad I. R. savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie nukentėjusiosios patirtos žalos atlyginimo, šiuo atveju netikslinga skirti ir BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir bylą nutraukti.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį teismą.