Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, vertėjaujant Violetai Marčiulionienei, dalyvaujant pareiškėjai I. P., jos atstovui advokatui Albertui Bandžiui, atsakovo atstovei Neringai Jucevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovei Irinai Lemeševai, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Liemonta ir Ko“ atstovui Artūrui Žvirbliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir UAB „Liemonta ir Ko“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja skundu prašo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2006-12-19 sprendimą Nr.N1086 ir VSDFV 2007-08-06 sprendimą Nr. (ll.l)-I-5084 bei pripažinti 2006-03-29 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas J. P. draudiminiu įvykiu ir įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti I. P. 108 400 Lt vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.

Skunde (b. l. 3-6) nurodo ir teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas paaiškino, kad pareiškėjos vyras J. P., dirbdamas UAB „Liemonta ir Ko" vairuotoju - ekspeditoriumi, įmonės direktoriaus 2006-03-21 įsakymu vyko į komandiruotę maršrutu Lenkija - Rusija - Suomija- Lietuva. Komandiruotės metu, važiuojant Rusijos teritorija, krovinį, o tuo pačiu ir automobilį bei vairuotoją lydėjo darbdavio susitarimo pagrindu samdytos saugos firmos „Įstatymas Ltd.“ darbuotojas A. Š., kuris jam priskirtu tarnybiniu šaunamuoju ginklu panaudodamas smurtą mirtinai sužalojo J. P.. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2006-03-29 Rusijoje, Novgorodo srities Valdajaus rajono Jaželbicy kaimo kavinėje, kur jie buvo sustoję poilsiui. 2006-12-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus sprendimu Nr. N1086, buvo atsisakyta pripažinti draudiminiu įvykiu 2006-03-29 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas J. P.. Šį sprendimą patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2007-08-06 raštu Nr. (ll.l)-I-5084. Nesutinka su minėtais sprendimais, mano, kad jie yra nepagrįsti. Nurodo, kad J. P. nuo darbo sutarties sudarymo buvo draudžiamas socialiniu draudimu ir tai darė jo darbdavys -UAB "Liemonta" ir Ko. Teigia, kad nelaimingas atsitikimas įvyko tarnybinės komandiruotės metu, vykdant jam darbo sutartyje sulygtą darbą (vairuotojas-ekspeditorius), už kurį jam buvo mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. Nurodo, kad LR darbo kodekso 143 str., reglamentuojantis darbo laiko struktūrą numato, jog į darbo laiką įeina visas tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Visi nelaimingi atsitikimai darbe su asmenimis, nurodytais LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 str. 1 d. privalomai tiriami Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų pagrindu. Minėti nuostatai numato, jog ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ir nustačius jo ryšį su darbu yra surašomas N-I formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Nelaimingas atsitikimas pripažįstamas įvykęs darbe, jei jis įvyksta darbuotojui dirbant darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio pavestą, arba su darbdaviui atstovaujančio asmens žinia atliekamą darbą ar atliekant viešo administravimo funkcijas. Taip pat, nelaimingais atsitikimais darbe pripažįstami ir tie atvejai, kai nelaimingi atsitikimai įvyksta asmens pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu darbo vietoje, o taip pat ir tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbuotojui esant komandiruotėje vykdant darbdavio užduotį. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto aplinkybės ir motyvai nebuvo susijęs su darbu. Mano, jog atsakovų VSDFV Vilniaus skyriaus bei VSDFV atsisakymas pripažinti įvykį draudiminiu yra neteisingas ir turėtų būti panaikintas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui (b. l. 64-67) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad 2006-12-19 sprendimu Nr. N1086 nepripažino nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas J. P. draudiminiu įvykiu, nes nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo metu, o prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto aplinkybės ir motyvai nebuvo susiję su darbu. LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų. Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius, spręsdamas klausimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, išnagrinėjo nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kitą nelaimingo atsitikimo darbe medžiagą taip pat 2006-10-06 Novgorodo srities Valdai rajono teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-92. Buvo padaryta išvada kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo mirtinai sužalotas J. P., įvyko laisvu nuo darbo metu, jam sustojus pailsėti. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 10.3. punkte nustatyta, kad nelaimingi atsitikimai darbe pripažįstami draudiminiais įvykiais tada, kai jie įvyko kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos metu, taip pat esant komandiruotėje - kelyje iš užduoties vykdymo vietos į poilsio (nakvynės) vietą ir iš jos. Mano, kad asmenys komandiruotės metu yra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų darbe tik tada, kai atlieka darbines užduotis. Laisvu nuo užduoties vykdymo laiku komandiruotėje esantys asmenys nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu nėra draudžiami. Kadangi J. P. buvo mirtinai sužeistas laisvu nuo darbo metu, t.y. tada, kai buvo sustojęs pailsėti, nėra pagrindo, teigti, kad J. P. žuvo vykdydamas savo darbines funkcijas, už kurias mokamas darbo užmokestis. 2006-10-06 Novgorodo srities Vaidai rajono teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-92 buvo nustatyta, kad smurtas prieš J. P. buvo panaudotas alkoholinių gėrimų išgėrinėjimo metu, atsiradus priešiškiems asmeniniams santykiams tarp A. V. Š. ir J. P.. Todėl smurto panaudoto prieš J. P. motyvai nesusiję su darbu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 118-119) ir teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsakovo poziciją. Paaiškino, kad draudimas galioja tik atliekant darbdavio pavestą darbą ir pakeliui į poilsio vietą, o poilsio laiku draudimas negalioja.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Liemonta ir Ko“ su pareiškėjos skundu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepime (b. l. 137-138) ir teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad J. P. UAB " Liemonta ir Ko“ pradėjo dirbti nuo 2004-05-31. Jį įdarbinus buvo informuotas VSDFV Vilniaus skyrius apie darbo sutarties sudarymą ir nuo J. P. mokėtino darbo užmokesčio buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tarnybinė komandiruotės, į kurią išsiuntė UAB " Liemonta ir Ko“ metu, važiuojant Rusijos teritorija jis buvo mirtinai sužalotas. Tai įvykdė krovinį, o tuo pačiu ir automobilį bei vairuotoją lydėjęs ir saugojęs apsaugos firmos darbuotojas A. Š., kuris jam priskirtu tarnybiniu šaunamuoju ginklu mirtinai sužalojo J. P.. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 143 str. reglamentuoja darbo laiko struktūra ir numato, jog į darbo laiką įeina visas tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Mano, kad toks įstatymų leidėjo darbo laiko reglamentavimas leidžia teigti, jog visas komandiruotėje praleistas laikas turi būti vertinamas darbo laiku, todėl nelaimingas atsitikimas su J. P. turėtų būti pripažintas draudiminiu įvykiu, o jo artimiesiems išmokėta vienkartinė išmoka apdraustajam mirus. Paaiškina, kad vairuotojas atsako už krovinį ir jo pristatymą, neturi galimybės pasitraukti ir palikti krovinį, miega ir ilsisi darbo vietoje, o pavalgyti gali tik maršruto pakelės kavinėse.

Faktinės aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad J. P., dirbdamas UAB „Liemonta ir Ko" vairuotoju - ekspeditoriumi, įmonės direktoriaus 2006-03-21 įsakymu Nr. 474 vyko į komandiruotę maršrutu Lenkija - Rusija - Suomija – Lietuva (b. l. 84). 2006-03-28 apie 21 val. jis važiavo autotrasa "Rossija" Novgorodo srities Valdai rajono teritorijoje, Jaželbicy k. rajone. Kaip lydintis krovinio apsaugininkas su juo kartu važiavo A.V. Š., dirbantis UAB "Zakon LTD", Maskvos m., konvojavimo skyriaus B apsaugininku. Apie 20:15 val. ekipažas sustojo pailsėti automobilių stovėjimo aikštelėje (b. l. 100). Apie 22 valandą J. P. ir A.V. Š. įėjo į kavinę "Alionuška", esančią automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje. Vakarienės metu A. V. Š. vartojo alkoholinius gėrimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. buvo blaivus (b. l. 101, 111). Apie 0:30 val. A. V. Š. savo turimu tarnybiniu pistoletu iššovė į J. P.. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kavinės darbuotojų ir lankytojų akivaizdoje, sukeldamas grėsmę kavinės patalpose esančių žmonių saugumui, šaudė į kavinės sieną ir lubas, spardė kojomis ir smūgiavo rankomis į įvairias ant grindų gulinčio J. P. kūno vietas. Po šių nusikaltimų įvykdymo A. V. Š. nusikaltimo vietoje sulaikė milicijos darbuotojai. 2006-03-29 10:00 val. J. P. mirė Vaidai ligoninės reanimacijos skyriuje (b. l. 107-114).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus sprendimu Nr. N1086, buvo atsisakyta pripažinti draudiminiu įvykiu 2006-03-29 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas J. P.. Šį sprendimą patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2007-08-06 raštu Nr. (ll.l)-I-5084.

Atsisakymas pripažinti įvykį draudiminiu motyvuojamas tuo, kad: 1) nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo metu; 2) prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto aplinkybės ir motyvai nebuvo susiję su darbu.

Skundas tenkintinas.

LR darbo kodekso 143 str., reglamentuojantis darbo laiko struktūrą numato, jog į darbo laiką įeina visas tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas.

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (1999-12-23 Nr. VIII-1509) (toliau - Įstatymas) nustato nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio draudimo santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius įvykius.

Įstatymo 6 str. numatyta, kad draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka Įstatymo 6 straipsnyje (draudiminiai įvykiai) nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šešių sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose. Šeštoji sąlyga, kuria ginčijamu atveju ir rėmėsi viešojo administravimo subjektas, kada nelaimingas atsitikimas darbe nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, susijusi su aplinkybėmis, kuomet prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti 2004-09-02 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1118 (toliau - Nuostatai) nustato lengvų, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų darbe, sukėlusių darbuotojo mirtį ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų ir pareiškimų, susijusių su nelaimingų atsitikimų darbe tyrimu, nagrinėjimo tvarką. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.748, 7 punktas, numato, kad ištyrus (pagal sąryšį su darbu) nelaimingi atsitikimai darbe priskiriami prie susijusių su darbu nelaimingų atsitikimų ir nesusijusių su darbu nelaimingų atsitikimų. Pirmuoju atveju surašomas N-1 formos aktas.

Tuo atveju, kai yra surašomas N-1 formos aktas, pagal Nuostatų 8.1 punktą nelaimingas atsitikimas pripažįstamas įvykęs darbe, jei jis įvyksta darbuotojui dirbant darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio pavestą arba su darbdaviui atstovaujančio asmens ar jo įgalioto asmens žinia atliekamą darbą arba atliekant viešo administravimo funkcijas. Taip pat nelaimingais atsitikimais darbe pripažįstami ir tie atvejai, kai nelaimingi atsitikimai įvyksta asmens pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu darbo vietoje (Nuostatų 9.6. p.), o taip pat ir tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbuotojui esant komandiruotėje vykdant darbdavio užduotį (Nuostatų 10.1.1. p.).

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Išmokų nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr.309, 13.6 punktas nustato, kad smurto aplinkybės ir motyvai nustatomi remiantis teisėsaugos institucijų arba nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvadomis.

Išmokų nuostatų 24 punktas nustato, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2), taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai. Dokumentų sąrašas nėra baigtinis, 24.13. punkte nurodyta, kad gali būti vertinami ir kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

Išmokų nuostatų 22 punktas numato, kad nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe patvirtinimo aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. Kilus neaiškumui ar esant būtinybei gali būti pareikalauta papildomų dokumentų.

Išanalizavus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad apdraustajam dirbant tarnybinių komandiruočių laiku visas darbdavio nustatytas komandiruotės laikas yra apskaitomas kaip darbo laikas. Kartu įstatymų leidėjas numato tris sąlygas, kurių buvimas yra pagrindas pripažinti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims įvykusius nelaimingus atsitikimus draudiminiais įvykiais (Įstatymo 6 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis J. P. su UAB "Liemonta" ir Ko 2004-05-31 sudarytos darbo sutarties Nr. 19 pagrindu, dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi ir vykdydamas darbines funkcijas nuo 2006-03-21 iki 04-05, buvo komandiruotas pervežti buitinės technikos krovinį maršrutu Lenkija-Rusija-Suomija-Lietuva (b. l. 84). Pagal susitarimą su J. P. darbdaviu UAB „Liemonta ir Ko.“ krovinį lydėti ir vykdyti apsaugą komandiruotės metu buvo paskirtas apsaugos darbuotojas A. V. Š. (b. l. 131). Taigi, vairuotojas J. P. kartu su krovinį lydinčiu apsaugos darbuotoju A. V. Š. abu sudarė šios kelionės ekipažą. J. P. darbo funkcijos apėmė krovinio ekspedijavimą ir automobilio vairavimą, o apsaugos darbuotojo A. V. Š. - ekipažo, transporto priemonės ir krovinio saugumo užtikrinimą. Komandiruotės metu, vykstant per Rusijos federacijos teritoriją, J. P. buvo mirtinai sužalotas krovinį lydinčio apsaugos darbuotojo. Atsakovas teigia, kad tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas nukentėjusysis neatlikinėjo darbdavio pavestų užduočių, o ilsėjosi, todėl negalima laikyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie 20:15 val. ekipažas sustojo pailsėti automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje. Kelionės tachogramos (b. l. 98-100) patvirtina, kad šis sustojimas nebuvo neplanuotas nukrypimas nuo maršruto ir buvo būtinas tam, kad automobilio vairuotojas ir kitas ekipažo narys galėtų pailsėti prieš tęsdami kelionę. Tokį sustojimą suponuoja ir tolimųjų reisų vairuotojų, ekspedijuojančių krovinius tarptautiniais maršrutais, darbo pobūdis – jų vairavimo grafikas negali būti nepertraukiamas ir jame turi būti numatomos pertraukos pailsėti (pavalgyti, išsimiegoti ir t.t.), kurios yra būtinos tam, kad būtų galima užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Darbuotojo teisė saugiai dirbti yra numatyta LR Darbo kodekso 260 str. ir plačiau reglamentuota Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (2003-07-01 Nr. IX-1672). Šalių parodymais ir bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad kavinė, kurioje vakarieniavo J. P. su krovinį komandiruotės metu lydėjusiu apsaugos darbuotoju, buvo automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje ekipažas pastatė automobilį, teritorijoje. Tam, kad būtų užtikrintas krovinio saugumas, ekipažas kiek įmanoma pagal aplinkybes neatsitraukdami nuo krovinio pasirinko poilsio ir sustojimo vietą. Teismo manymu, būtino sustojimo pailsėti ir pavalgyti metu ekipažo nariai (vairuotojas ir apsaugos darbuotojas) nenustojo vykdyti jiems pavestų darbinių užduočių, nes jų stovėjimo vieta buvo pasirinkta taip, kad reikalui esant jie galėtų tęsti vairavimą ar užtikrinti krovinio apsaugą. Bylos duomenys patvirtina (b. l. 107-114), kad vakarienės metu tik vienas iš ekipažo narių - A. V. Š. - vartojo alkoholinius gėrimus, kas galimai įtakojo jo veiksmus užpuolant ir mirtinai sužalojant kitą ekipažo narį – vairuotoją J. P.. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį 1 p. numatytų išimtinių aplinkybių (apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų), leidžiančių traktuoti nelaimingą atsitikimą kaip nedraudiminį įvykį, nenustatyta. Priešingai, iš aukščiau aptartų faktinių bylos duomenų matyti, kad nelaimingas atsitikimas tenkina visas tris Įstatymo 6 str. numatytas sąlygas, kurių buvimas yra pagrindas pripažinti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims įvykusius nelaimingus atsitikimus draudiminiais įvykiais: 1) darbuotojas dirbo draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku, komandiruotės metu; 2) dirbo darbo sutartyje sulygtą darbą, atlikdamas draudėjo pavestas užduotis ir su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai; 3) dirbo darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio buvo mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, atsakovas sprendimą priėmė įvertinęs Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kitą nelaimingo atsitikimo darbe medžiagą taip pat 2006-10-06 Novgorodo srities Valdai rajono teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-92. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisija smurto aplinkybes pripažino susijusiomis su darbu, surašydama atitinkamos formos aktą (forma N-1). Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.748, 7 punktas, numato, kad ištyrus (pagal sąryšį su darbu) nelaimingi atsitikimai darbe priskiriami prie susijusių su darbu nelaimingų atsitikimų ir nesusijusių su darbu nelaimingų atsitikimų. Nustačius, kad nelaimingas atsitikimas susijęs su darbu, surašomas N-1 formos aktas. 2006-10-06 Novgorodo srities Vaidai rajono teismo nuosprendyje nurodoma, kad smurtas prieš J. P. buvo panaudotas alkoholinių gėrimų išgėrinėjimo metu, atsiradus priešiškiems santykiams tarp A. V. Š. ir J. P. (b. l. 107-114). Sistemiškai įvertinus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 22, 24 p. reikalavimus prieinama išvados, kad atsakovas, spręsdamas, ar nelaimingas atsitikimas pripažintinas draudiminiu įvykiu, turi vertinti ne tik nuosprendyje pateiktas aplinkybes, bet ir visas svarbias faktines aplinkybes ir įrodymus, tarp jų ir nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad J. P. būtų nustojęs vykdyti jam pavestas darbines užduotis, t.y. kaip pavyzdžiui, nukrypęs nuo kelionės maršruto, tvarkęs asmeninius reikalus, nesusijusius su darbo funkcijom, palikęs transporto priemonę ir krovinį be priežiūros, nuvykęs į kavinę, girtavęs ar bendravęs su trečiaisiais asmenimis, konfliktavęs. Byloje esančių aplinkybių visuma teismo manymu, leidžia vertinti, kad aplinkybės, kurioms esant įvyko nelaimingas atsitikimas buvo susijusios su asmens atliekamu darbu: kaltininkas buvo ne trečiasis asmuo, o ekipažo narys, darbuotojas atsakingas už ekipažo ir krovinio apsaugą; nelaimingas atsitikimas įvyko ekipažui sustojus pailsėti neatsitraukiant nuo krovinio ir nepažeidžiant kelionės maršruto; įvykio metu asmuo, kuris buvo paskirtas ekipažo ir krovinio apsaugai, ne tik nesiėmė veiksmų, skirtų apsaugai, tačiau – priešingai, pats atliko veiksmus, sukėlusius kito darbuotojo mirtį. Kad nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų pripažintas draudiminiu įvykiu pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punktą, draudėjas turi būti aktyvus ir įrodyti, kad prieš apdraustąjį panaudoto smurto aplinkybės ir motyvai nebuvo susiję su darbu. Teismas, vadovaudamasis išnagrinėtų įstatymo nuostatų visuma ir atsižvelgdamas į LR Darbo kodekse numatytą darbo laiko darbuotojui esant komandiruotėje reguliavimą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju darbuotojas (vairuotojas - ekspeditorius) pagal specifines darbo sąlygas būdamas atsakingas už krovinio pristatymą bei jo apsaugą, tinkamai vykdydamas savo pareigas, neturi galimybių pasirinkti poilsio būdo, kurį galėtų pasirinkti kitos profesijos asmenys (miega automobilyje įrengtose miegojimo vietose, valgo ir ilsisi automobilių stovėjimo ir poilsio vietose). Taigi, jo poilsio vieta pagal faktines aplinkybes sutampa su darbo vieta. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad nelaimingas atsitikimas darbe turi būti pripažintas draudiminiu.

Įstatymo 27 str. numato, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė laidojimo pašalpa, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši pašalpa lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. LR Vyriausybės 2006-05-31 nutarimo Nr. 512 "Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos didinimo ir einamųjų 2006 metų draudžiamųjų pajamų dydžio patvirtinimo" 2 p. buvo patvirtintos 2006 metų draudžiamosios pajamos, sudarančios 1 084 Lt, taikytinas nuo 2006-01-01 iki 2006-06-30. Todėl, nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe kurio metu mirė jos sutuoktinis J. P., turi būti pripažintas draudiminiu, pareiškėjai I. P. priklausytų 108 400 Lt vienkartinė draudimo išmoka, kurią išmokėti turėtų atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius.

Aukščiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu VSDFV Vilniaus skyriaus 2006-12-19 sprendimas Nr.N1086 bei jį patvirtinęs VSDFV 2007-08-06 sprendimas Nr. (ll.l)-I-5084 naikintini ir 2006-03-29 įvykęs nelaimingas atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintinas draudiminiu įvykiu. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigotinas išmokėti nukentėjusiojo žmonai I. P. 108 400 Lt vienkartinės draudimo išmokos (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos I. P. skundą patenkinti.

Panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2006-12-19 sprendimą Nr.N1086 bei jį patvirtinusį VSDFV 2007-08-06 sprendimą Nr. (ll.l)-I-5084 ir 2006-03-29 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti draudiminiu įvykiu. Įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti nukentėjusiojo žmonai I. P. 108 400 Lt vienkartinės draudimo išmokos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.