Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-01-17 · Civilinė byla Nr. e2-27-407/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-17
Bylos Nr.
e2-27-407/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00531-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Suinteresuotas asmuo
D. V.
Advokatai
Justas Čobotas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-27-407/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00531-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. V. ir jo atstovui advokatui Justui Čobotui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontempus“ nemokumo administratorės Jurgitos Šileikienės prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo D. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kontempus“ (toliau – ir Bendrovė) nemokumo administratorė Jurgita Šileikienė pateikė teismui prašymą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu ir atsakingu asmeniu pripažinti D. V.

Šalies argumentai

2. Prašyme nurodė, kad paskutinis Bendrovės vadovas D. V. neperdavė dalies dokumentų nemokumo administratorei. Iš jo pateiktos 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties ir 2020 m. gruodžio 31 d. priedo prie paskolos sutarties nustatyta, jog Bendrovė suteikė D. V. 580 000 Eur paskolą, kurios grąžinimo terminas – 2027 m. vasario 1 d. Šis sandoris Bendrovei ekonomiškai nenaudingas. Bendrovės veikla buvo renginių organizavimas, todėl Bendrovė neprivalėjo sudaryti paskolos sutarties. Paskolintos sumos būtų užtekę atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais. Be to, šiuo sandoriu pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas, nes suteikdama paskolą Bendrovė turėjo neįvykdytų mokestinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi administratorės prašymą patenkino – pripažino BUAB „Kontempus“ bankrotą tyčiniu dėl buvusio Bendrovės vadovo D. V. veiksmų; pripažino neviešomis D. V. atsiliepimo ir bylos medžiagos dalis, susijusias su jo privačiu gyvenimu ir (duomenys neskelbtini).

4. Teismas nustatė, kad pagal 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį Bendrovė suteikė D. V. 85 000 Eur paskolą, kurią jis įsipareigojo grąžinti iki 2027 m. vasario 1 d., kartu sumokėdamas ir 2,65 proc. metines palūkanas. 2020 m. gruodžio 31 d. priedu prie paskolos sutarties Bendrovė ir D. V. susitarė, kad paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma (85 000 Eur) didinama 495 000 Eur suma. Iš byloje pateiktų Bendrovės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. matyti, kad nurodytu laikotarpiu Bendrovė pervedė D. V. paskolos sutartyje ir jos priede nurodytas sumas, t. y. iš viso 580 000 Eur.

5. D. V. neperdavus teismui ir (ar) administratorei BUAB „Kontempus“ apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti aplinkybes, susijusias su Bendrovės finansine padėtimi 2019, 2020, 2021 metais, nėra galimybių, remiantis tokiais duomenimis nustatyti, kokia buvo Bendrovės finansinė padėtis sudarant sandorius (2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį ir 2020 m. gruodžio 31 d. priedą prie paskolos sutarties), kuriuos administratorė nurodė kaip nuostolingus BUAB „Kontempus“. Kadangi D. V., kaip buvęs BUAB „Kontempus“ vadovas, turėjo pareigą pateikti administratorei ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui Bendrovės apskaitos dokumentus, tačiau tokios pareigos neįvykdė ir neįrodė, kad to neatliko dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, teismas D. V. atžvilgiu taikė contra spoliatorem (prieš pažeidėją) taisyklę. Vadovaudamasis šia taisykle, teismas pripažino, kad D. V. neįrodė, jog sudarant sandorius (2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį ir 2020 m. gruodžio 31 d. priedą prie paskolos sutarties), Bendrovės finansinė padėtis buvo tokia, kad ji leido Bendrovei nepatiriant didelės nemokumo rizikos suteikti 580 000 Eur dydžio paskolą D. V., nustatant, kad paskola turi būti grąžinta po daugiau nei atitinkamai 8-ių ir 7-ių metų nuo tokių sandorių sudarymo (2027 m. vasario 1 d.). Teismo vertinimu, netaikius nurodytos taisyklės, susidarytų ydinga situacija, kai bankroto procese savo pareigų (pvz., perduoti įmonės finansinius dokumentus) nevykdanti šalis dėl tokio neveikimo gautų naudos. Tai neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) reikalavimų, pažeistų bendruosius teisės (protingumo, teisingumo, sąžiningumo) principus.

6. Be to, teismas iš BUAB „Kontempus“ 2018 m. finansinės atskaitomybės duomenų nustatė, kad Bendrovės turtas 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 876 Eur, turtiniai įsipareigojimai – 506 Eur, Bendrovė dirbo nuostolingai. Dėl to, teismo vertinimu, praėjus atitinkamai vieneriems ir dvejiems metams (paskolos sutartis sudaryta 2019 m. gruodžio 31 d., priedas prie paskolos sutarties sudarytas 2020 m. gruodžio 31 d.) po tokios finansinės padėties užfiksavimo, 580 000 Eur dydžio paskolos suteikimas D. V. lėmė reikšmingo dydžio Bendrovės turto perleidimą. Suteiktos paskolos dydis beveik 3 kartus viršija ir BUAB „Kontempus“ bankroto byloje teismo patvirtinto stambiausios Bendrovės kreditorės – VMI – finansinio reikalavimo dydį – 199 363 Eur.

Šalies argumentai

7. D. V. nurodė, kad pinigus iš savo vadovaujamos Bendrovės (t. y. veikdamas interesų konflikto sąlygomis) paskolino sau, nes juos ketino išleisti (duomenys neskelbtini). Toks D. V. nurodytas paskolos tikslas, anot teismo, buvo akivaizdžiai nesuderinamas su Bendrovės interesais, sudarant paskolos sandorius vadovas Bendrovės atžvilgiu veikė nesąžiningai, nerūpestingai ir nekvalifikuotai, išimtinai savo asmeniniais interesais, be kita ko, viršydamas ir protingą komercinę riziką. Teismas pažymėjo ir tai, kad D. V. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, kad jam (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo vertinimu, vien sąlygos dėl palūkanų mokėjimo paskolos sutartyje įtvirtinimas savaime nedaro tokios sutarties ekonomiškai naudinga paskolos davėjui. Tokios sutarties ekonominis naudingumas vertintinas atsižvelgiant ir į kitas sutarties sąlygas, apibūdinančias paskolos tikslą, paskolos dydį, paskolos grąžinimo terminą ir kt. Taip pat atsižvelgtina ir į tokios paskolos sudarymo aplinkybes, pagrįsto poreikio tokią paskolą sudaryti (ne)egzistavimą, į paskolą gavusio asmens galimybes paskolą grąžinti, paskolos davėjo turtinę padėtį ir kitas apsisprendimui sudaryti tokio pobūdžio sandorį reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartimi nebuvo nustatytas paskolos sumos grąžinimas dalimis periodinėmis įmokomis. Be to, paskolos sutartyje ir jos priede nustatytas sąlyginai ilgas paskolos grąžinimo terminas, įvertinus paskolintos sumos dydį (580 000 Eur), sudarė situaciją, kai Bendrovė tokios didelės piniginių lėšų sumos negalės naudoti savo veikloje net 8 metus (pvz. atsiskaitant su kreditoriais, įsigyjant Bendrovės veiklai reikalingų prekių, paslaugų ir pan.). Nėra ir duomenų apie tai, kad prieš sudarant paskolos sutartį D. V. faktiniais duomenimis būtų pagrindęs aplinkybes, jog suteiktą paskolą galės grąžinti, po 8 metų nuo paskolos sutarties sudarymo turės sukaupęs visą grąžintiną paskolos sumą (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartyje nėra įtvirtintas ir joks D. V. prievolių, kylančių iš paskolos sutarties, užtikrinimo būdas, bent iš dalies galintis apsaugoti Bendrovės interesus atgauti visą paskolintą sumą ir sudarantis pagrindą tikėtis, kad D. V. nevykdant savo įsipareigojimų, galės būtų pasinaudota prievolės įvykdymo užtikrinimu. Priešingai, paskolos sutartimi apsunkintos Bendrovės galimybės naudotis visais teisėtais paskolos sumos išieškojimo iš D. V. būdais. Paskolos sutarties ir jos priedo 2.3 punktuose sulygta, kad D. V. paskolos davėjai UAB „Kontempus“ atsako tik savo asmeniniu turtu, tokiu būdu apribojant Bendrovės galimybes siekti prievolės įvykdymo iš D. V. turto, kuris, pvz. jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėja įrodė, jog UAB „Kontempus“, atstovaujama vadovo D. V., sudarė Bendrovei nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingi sandorius – 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį ir 2020 m. gruodžio 31 d. priedą prie paskolos sutarties. Šios aplinkybės patvirtina D. V. įgyvendinus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

10. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 53 straipsnio 1 dalį, kad pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas; pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, teismas sutiko su D. V. teiginiu, jog Bendrovė pelno mokestį už 2020 metus VMI turėjo sumokėti iki 2021 m. birželio 15 d. Vis dėlto, anot teismo, vien tai, kad paskolų suteikimo metu nebuvo suėjęs terminas mokestinėms prievolėms įvykdyti, neleidžia daryti išvados, jog tokių sandorių sudarymo metu nebuvo pažeisti kreditorės VMI interesai.

11. Teismo vertinimu, D. V., veikdamas kaip atsakingas ir rūpestingas Bendrovės vadovas, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, Bendrovei vadovaujantis nuo pat įsiteigimo dienos (nuo 2016 metų), priimdamas sprendimą sudaryti sandorius, kurių pagrindu Bendrovė perleidžia itin ženklaus dydžio pinigines lėšas (580 000 Eur), jas paskolindama 7-ių ir 8-ių metų laikotarpiui, turėjo ir galėjo atsižvelgti į būsimų, sąlyginai greitu metu (atitinkamai po 1,5 metų nuo paskolos sutarties sudarymo ir po 6 mėnesių nuo priedo prie paskolos sutarties sudarymo) Bendrovei kilsiančių periodinių mokestinių prievolių apimtį, į VMI teisėtą interesą gauti iš UAB „Kontempus“ privalomus mokėti mokesčius už 2020 metus bei turėjo ir galėjo įvertinti UAB „Kontempus“ galimybes mokestines prievoles įvykdyti Bendrovei netekus 580 000 Eur piniginių lėšų sumos. Tokių aplinkybių D. V. neįvertinus (ar įvertinus, tačiau į jas neatsižvelgus) ir sudarius aptartus paskolos sandorius, dėl kurių Bendrovė neteko 580 000 Eur sumos, iš kurios galėjo būti visa apimtimi įvykdytos nurodytos mokestinės prievolės VMI naudai, buvo pažeisti VMI interesai.

12. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko kitus veiksmus ar atsirado kitos, nuo Bendrovės nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių žymiai sumažėjo Bendrovės turimas turtas ir dėl to Bendrovė tapo finansiškai nepajėgi įvykdyti mokestines prievoles VMI (sumokėti pelno mokestį už 2020 metus, pelno mokesčio avansą už 2021 metus, pridėtinės vertės mokestį už 2020 m. kovo, gruodžio mėnesius) (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad esmine Bendrovės finansinės padėties reikšmingo pablogėjimo priežastimi, lėmusia finansinių galimybių atsiskaityti su VMI išnykimą, taigi ir Bendrovės nemokumą, buvo būtent 580 000 Eur paskolos suteikimas D. V.

13. Teismo vertinimu, D. V. vien deklaratyviai nurodė, kad dėl COVID-19 pandemijos poveikio Bendrovė negavo papildomų projektų ir neuždirbo pelno 2021 metais, kas lėmė Bendrovės negalėjimą įvykdyti einamųjų mokėjimų ir nemokumą bei bankrotą, tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, taigi savo teiginių neįrodė (CPK 178 straipsnis.). Be to, teismas pažymėjo, kad sudarant 2020 m. gruodžio 31 d. priedą prie paskolos sutarties, kuria Bendrovė paskolino D. V. papildomai 495 000 Eur sumą, pasauliniu mastu jau beveik vienerius metus buvo paskelbta COVID-19 pandemija (Pasaulio sveikatos organizacija 2020 m. kovo 11 d. paskelbė COVID-19 pasauline pandemija) ir galiojo atitinkami įmonių ir fizinių asmenų veiklos apribojimai.

14. Teismas pripažino, kad D. V., sudarydamas Bendrovei nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus sandorius (2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį ir 2020 m. gruodžio 31 d. priedą prie paskolos sutarties), tyčia, sąmoningai privedė UAB „Kontempus“ prie bankroto, kadangi šių Bendrovei akivaizdžiai nenaudingų sandorių nesudarius ir Bendrovei nepraradus 580 000 Eur piniginių lėšų, Bendrovė būtų moki ir finansiškai pajėgi patenkinti VMI 198 538,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjos nurodytų kitų tyčinio bankroto pagrindų, teismas nurodė, kad paskolos sandorių sudarymo metu nebuvo suėjęs terminas atsiskaityti su VMI, todėl nėra pagrindo pripažinti D. V. atlikus atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, pažeidimą. BUAB „Kontempus“ nemokumo administratorė nurodė, kad D. V. neperdavė jai Bendrovės dokumentų, tačiau nenurodė, kokių konkrečiai Bendrovės apskaitos dokumentų trūksta, kokia jų reikšmė, nustatant Bendrovės nemokumo priežastis, jos turto ir įsipareigojimų struktūrą, kitas esminės reikšmės bankroto procesui turinčias aplinkybes. Pasak teismo, vien deklaratyvus administratorės teiginys, kad Bendrovės dokumentų neperdavimas visa apimtimi savaime patvirtina Bendrovės privedimą prie bankroto tyčia, negali būti laikomas šias aplinkybes pagrindžiančiu (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti D. V. veiksmuose buvus JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16. Suinteresuotas asmuo D. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratorės prašymo dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti; priimti naujus rašytinius įrodymus (D. V. 2022 m. rugpjūčio 2 d. el. laišką nemokumo administratorei su priedais, duomenis apie Bendrovės akcininkus); bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik 2018 m. (sudarytais 2018 m. gruodžio 31 d. datai) Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais. D. V. 2022 m. rugpjūčio 2 d. nemokumo administratorei pateikė Bendrovės 2019 ir 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus (sudaryti 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. datoms) – pelno (nuostolių) ataskaitas, balansus ir aiškinamuosius raštus. Iš šių dokumentų galima objektyviai nustatyti, kokia buvo UAB „Kontempus“ padėtis 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. paskolos sutarties ir jos priedo sudarymo datomis.

16.2. Teismo išvada dėl pagrindo taikyti contra spoliatorem taisyklę suinteresuotam asmeniui buvo siurprizinė. Nemokumo administratorė neprašė taikyti contra spoliatorem taisyklės, nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, jog neva neįmanoma nustatyti, kokia buvo Bendrovės finansinė padėtis sudarant sandorius (2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį ir 2020 m. gruodžio 31 d. priedą prie paskolos sutarties). Teismas nurodė, kad D. V. teismui nepateikė „įmonės apskaitos dokumentų“, tačiau nedetalizavo, kokių konkrečiai įrodymų (turimų dokumentų) D. V. nepateikė. D. V. nemokumo administratorei yra pateikęs visus turimus dokumentus. Dalis finansinių ataskaitų nemokumo administratorei yra nepateikta tik todėl, kad jos objektyviai neegzistuoja ir D. V. jų neturi. Neigiamų procesinių pasekmių taikymas (contra spoliatorem taisyklės) negalimas už neįmanomų reikalavimų neįvykdymą.

Šalies argumentai

16.3. Pirmosios instancijos teismas dėl nepagrįstai pritaikytos contra spoliatorem taisyklės ir neišsamaus įrodymų vertinimo ignoravo faktą, kad 2020 m. UAB „Kontempus“ uždirbo 725 888 Eur grynojo pelno. Nors 2019 m. Bendrovė dar veikė nuostolingai, tačiau jau 2019 metais buvo aišku, kad pasirašyta pelninga sutartis per 2020 metus Bendrovei atneš mažiausiai 850 000 Eur pelno, todėl 85 000 Eur paskola (sudaranti apie 10 proc. planuojamo gauti pelno) vieninteliam Bendrovės akcininkui D. V. nebuvo didelė ir (ar) kelianti finansinę naštą. Bendrovei per 2020 m. gavus 725 888 Eur grynojo pelno, vienintelis akcininkas D. V. turėjo teisę į šio pelno gavimą (išsimokėjimą) dividendų forma. Bendrovės vadovas D. V. planavo, kad jam kaip Bendrovės vieninteliam akcininkui 2021 m. pavasarį Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl Bendrovės pelno paskirstymo ir dividendų skyrimo akcininkui D. V., Bendrovės prievolė dėl dividendų išmokėjimo bus didesnė negu jo prievolė grąžinti skolą. Pasirašydamas paskolos sutartį D. V. sąžiningai laikėsi pozicijos, kad jis kaip vienintelis akcininkas turės teisę išsimokėti dividendų forma Bendrovės uždirbtą pelną, tačiau padarė klaidą ir neįsivertino, kad dalis pinigų turi būti palikta Bendrovėje pelno mokesčio sumokėjimui. Sumokėjus skolą VMI, D. V. įsipareigojimas Bendrovei bus 553 721,50 Eur, kurį atitiks tokio paties dydžio Bendrovės įsipareigojimas D. V., kuris atsiras likviduojant Bendrovę.

16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad D. V. buvo vienintelis Bendrovės akcininkas ir 2021 m. pavasarį ketino gauti iš Bendrovės 725 888 Eur dividendų. Suteikdamas paskolą sau, D. V. vertino, kad tokiu būdu teisėtai ir sąžiningai veikia Bendrovės ir jos akcininko (kuriuo jis buvo) interesais. Bendrovės steigimas ir jos veikla nėra savitikslis procesas, jo tikslas – akcininkų interesų tenkinimas. Veikimas akcininkų interesais nėra veikimas prieš Bendrovės interesus, o juo labiau – tyčinio Bendrovės bankroto požymis. Skundžiamoje nutartyje D. V. veiksmai nevertinti kaip akcininko veiksmai. UAB „Kontempus“ verslo modelis buvo paremtas cikliniais projektais, kurie vykdomi kas 5–6 metus, priklausomai nuo rotuojamų renginių dažnumo. Tai atsispindi ir Bendrovės finansiniuose rodikliuose, eilę nepelningų metų keičia pelningi projektai. Netinkamas situacijos suvokimas, per daug optimistinis scenarijus planuojant būsimus projektus bei klaidos prognozuojant Bendrovės finansinius srautus iš D. V. pusės galėtų būti vertinami kaip vadovavimo Bendrovei klaidos, tačiau ne kaip tyčinis siekimas sukelti Bendrovės nemokumą ir bankrotą. D. V. planavo panaudoti Bendrovės lėšas dividendų išmokėjimui ir kaip akcininkas sprendė, kad šios lėšos Bendrovės veikloje nėra būtinos.

Šalies argumentai

16.5. Teismas nepagrįstai vertino, kad paskolos sutarties sudarymas neva sukėlė jos negrąžinimo riziką. 580 000 Eur paskolos suteikimas sau suvokiant, kad planuojama nedelsiant išsimokėti 725 888 Eur 2020 m. uždirbtą pelną dividendų forma, rodo, kad paskola neturėjo atsiskaitymo rizikos iš D. V. pusės.

16.6. Faktinė D. V. skola Bendrovei sudaro tik 133 868,50 Eur (129 339 Eur pelno mokesčio + 4 122,50 Eur delspinigiai ir 407 Eur PVM), nes gavusi likusią dalį (t. y. 553 721,50 Eur) Bendrovė ją likviduojant turės išmokėti (grąžinti atgal) D. V., kaip akcininkui. 133 868,50 Eur skola nėra reikšmingai didelė, nes nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2027 m. vasario 1 d. yra 7 metai ir 1 mėn. (t. y. 85 mėn.). Taigi D. V. turi sukaupti 1 574,92 Eur sumą kiekvieną mėnesį iki 2027 m. vasario 1 d., kad atsiskaitytų su Bendrove ta apimtimi, kiek Bendrovė yra skolinga VMI.

16.7. Priešingai negu konstatavo teismas skundžiamoje nutartyje, nėra įrodymų, kad D. V. būtų sąmoningai tyčia ir nuosekliai siekęs Bendrovės nemokumo. D. V. savo veikloje derino savo kaip akcininko, Bendrovės ir kreditorių interesus. Kadangi, D. V. vertinimu, Bendrovė paskolos sutarties sudarymo metu nebuvo nemokumo būklėje ir nemokumas negrėsė, D. V. nelaikė, kad paskolos suteikimas pažeidžia Bendrovės interesus, ir juo labiau nesiekė Bendrovės nemokumo.

Atsiliepimas

17. Pareiškėja BUAB „Kontempus“ nemokumo administratorė Jurgita Šileikienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti D. V. atskirojo skundo. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

17.1. Bendrovės finansinių atskaitomybės dokumentų už 2019 m. ir 2020 m. byloje nebuvo pateikta, todėl teismas galėjo remtis tik 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentais. Suinteresuotam asmeniui manant, kad 2019 m. ir 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentai būtų turėję įtakos pirmos instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, jis turėjo galimybę šiuos dokumentus pateikti pirmos instancijos teismui. Be to, skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad 2019 m. ir 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas negali savaime panaikinti galimybės spręsti klausimą dėl tyčinio bankroto.

Atsiliepimas

17.2. Suinteresuotas asmuo iki šios dienos dar nėra pateikęs byloje 2019 m. ir 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie paneigtų contra spoliatorem taisyklės taikymą ir įrodytų, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo tokia, kad ji leido Bendrovei nepatiriant didelės nemokumo rizikos suteikti itin ženklaus dydžio paskolą (580 000 Eur).

17.3. 2022 m. spalio 14 d. prašyme pripažinti bankrotą tyčiniu nurodyta, kad suinteresuotas asmuo nėra perdavęs Bendrovės visų dokumentų nemokumo administratorei. Suinteresuotas asmuo perdavė tik informaciją apie UAB „Kontempus“, pavyzdžiui, kad Bendrovė neturi jokių grynųjų pinigų likučių, tačiau pačios Bendrovės kasos knygos už visą Bendrovės vadovavimo laikotarpį neperdavė.

Atsiliepimas

17.4. Suinteresuotas asmuo suprato, kad Bendrovėje turėjo būti palikta lėšų pelno mokesčio sumokėjimui, o šią aplinkybę supratęs ir siekdamas išvengti pelno mokesčio mokėjimo, paskolino sau iš Bendrovės lėšų 580 000 Eur sumą ir nepaliko pinigų Bendrovės pelno mokesčio sumokėjimui VMI. Bendrovė, suteikusi paskolą suinteresuotam asmeniui, neturės iš ko mokėti dividendų Bendrovės akcininkui.

17.5. Įmonės vadovui keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis žinojo, kad jo vadovaujamai Bendrovei reikės mokėti pelno mokestį VMI. Jei priimtas sprendimas išsimokėti sau paskolą iš Bendrovės lėšų būtų buvusi suinteresuoto asmens klaida, tai jis būtų siekęs šią klaidą ištaisyti ir grąžinti Bendrovei nors dalį paskolos. Suinteresuotas asmuo nėra grąžinęs Bendrovei nei dalies paskolos.

Atsiliepimas

17.6. Pats D. V. atsiliepime į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad visos kaip paskola gautos piniginės lėšos buvo „panaudotos“ (duomenys neskelbtini). D. V. žinojo, kad neturės galimybių grąžinti Bendrovei paskolą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas nemokumo administratorės prašymas pripažinti BUAB „Kontempus“ bankrotą tyčiniu dėl buvusio Bendrovės vadovo D. V. veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas patikrina šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas pateiktame atskirajame skunde nustatytų ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

20. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „Kontempus“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Jurgita Šileikienė, nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 7 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją nepakeistą.

21. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtintas Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtraukta VMI su 199 363 Eur dydžio reikalavimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius su 5,11 Eur dydžio reikalavimu.

22. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Bendrovę nutarta likviduoti dėl bankroto.

23. Bendrovės nemokumo administratorė 2022 m. spalio 17 d. pateikė prašymą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu, o atsakingu už tai asmeniu – buvusį vadovą D. V. Administratorė nurodė, kad buvęs BUAB „Kontempus“ vadovas D. V. veiksmus, lėmusius Bendrovės privedimą prie bankroto tyčia, atliko: 1) sudarydamas su Bendrove 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį ir 2020 m. gruodžio 31 d. priedą prie paskolos sutarties bei šio sandorio pagrindu išsimokėdamas sau 580 000 Eur paskolos sumą; 2) šiuo sandoriu pažeisdamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje; 3) sąmoningai neperduodamas Bendrovės dokumentų administratorei.

24. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administratorė prašė pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu trimis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose įtvirtintais pagrindais: 1) buvo sudarytas nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas juridiniam asmeniui sandoris (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas); 3) Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

25. Skundžiama nutartimi Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu tik JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. dėl sudaryto ekonomiškai nenaudingo Bendrovei sandorio – 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties ir 2020 m. gruodžio 31 d. priedo prie paskolos sutarties. Pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia suinteresuotas asmuo D. V., kuris laikosi pozicijos, kad Bendrovės bankrotą lėmė ne jo tyčiniai veiksmai. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu minėtu teisiniu pagrindu.

Dėl ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymo kaip pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu

26. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymas yra vienas iš požymių, į kurį teismas gali atsižvelgti priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

27. Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

28. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. sudaryta paskolos sutartimi paskolos davėja UAB „Kontempus“, atstovaujama vadovo D. V., paskolos gavėjui Bendrovės akcininkui D. V. suteikė 85 000 Eur paskolą, kurią pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 2027 m. vasario 1 d., kartu sumokėdamas ir 2,65 proc. metines palūkanas. Paskolos sutarties 1.4 punktu šalys susitarė, kad paskola pervedama dalimis iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2020 m. gruodžio 31 d. priedu prie paskolos sutarties šalys susitarė, kad paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma (85 000 Eur) didinama 495 000 Eur suma; paskola pervedama dalimis iki 2020 m. gruodžio 31 d. Iš byloje pateiktų UAB „Kontempus“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. matyti, kad nurodytu laikotarpiu iš minėtų sąskaitų UAB „Kontempus“ pervedė D. V. paskolos sutartyje ir jos priede nurodytas sumas, t. y. iš viso 580 000 Eur.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad esmine Bendrovės negalėjimo atsiskaityti su VMI, taigi ir Bendrovės nemokumo priežastimi buvo būtent 580 000 Eur paskolos suteikimas D. V. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje suinteresuotas asmuo (jo atstovas) iš esmės pripažino ir neneigė, kad suteikusi minėtą paskolą Bendrovė faktiškai tapo nemoki, nes nebeturėjo daugiau lėšų ir dėl to nebegalėjo įvykdyti savo mokestinių prievolių VMI. Atskirajame skunde teigiama, kad 2020 m. UAB „Kontempus“ uždirbo 725 888 Eur grynojo pelno. Ši aplinkybė grindžiama kartu su atskiruoju skundu pateikta Bendrovės 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita. Be to, apeliantas teismo posėdyje paaiškino, kad buvo planuojama gauti daugiau pajamų. Dėl to, anot apelianto, jis negalėjo numatyti, kad suteikus paskolą sau kaip Bendrovės akcininkui, nebeliks lėšų atsiskaityti su VMI.

31. Vertinant šiuos apelianto argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad byloje nepateikta įrodymų (pvz., sutarčių su kontrahentais), kurie patvirtintų, jog sudarant minėtą paskolos sutartį ir jos priedą buvo realus pagrindas tikėtis gauti papildomų pajamų, iš kurių Bendrovė būtų galėjusi įvykdyti savo prievoles kreditoriams, įskaitant mokestines prievoles VMI. Antra, apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados, kad byloje nėra duomenų, jog nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko kitus veiksmus ar atsirado kitos, nuo Bendrovės nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių žymiai sumažėjo jos turimas turtas ir dėl to Bendrovė tapo finansiškai nepajėgi įvykdyti mokestines prievoles VMI (sumokėti pelno mokestį už 2020 metus, pelno mokesčio avansą už 2021 metus, pridėtinės vertės mokestį už 2020 m. kovo, gruodžio mėnesius) (CPK 178 straipsnis). Kaip jau minėta, apeliantas iš esmės pripažino, kad Bendrovės nemokumas atsirado jam išsimokėjus 580 000 Eur sumą pagal paskolos sutartį ir jos priedą atitinkamu laikotarpiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo vertinti apeliacinės instancijos teisme pateiktų UAB „Kontempus“ 2019–2021 m. balansų duomenų kaip įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas, eidamas Bendrovės vadovo pareigas ir sudarydamas paskolos sutartį su savimi kaip Bendrovės akcininku, negalėjo suprasti, jog Bendrovė dėl to taps nemoki (CPK 185 straipsnis).

32. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, kaip jis pats patvirtino teismo posėdyje, Bendrovei vadovavo turėdamas ilgametės patirties versle, todėl jam turėjo būti žinoma, jog gavus pelną, Bendrovei atsiras atitinkamo dydžio mokestinė prievolė. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad D. V., veikdamas kaip atsakingas ir rūpestingas Bendrovės vadovas, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, priimdamas sprendimą sudaryti sandorius, kurių pagrindu Bendrovė iš esmės visas turimas pinigines lėšas (580 000 Eur) paskolino 7–8 metų laikotarpiui, turėjo ir galėjo atsižvelgti į būsimų, sąlyginai greitu metu (atitinkamai po 1,5 metų nuo paskolos sutarties sudarymo ir po 6 mėnesių nuo priedo prie paskolos sutarties sudarymo) Bendrovei kilsiančių periodinių mokestinių prievolių apimtį, į VMI teisėtą interesą gauti iš UAB „Kontempus“ privalomus mokėti mokesčius už 2020 metus bei turėjo ir galėjo įvertinti UAB „Kontempus“ galimybes mokestines prievoles įvykdyti Bendrovei netekus 580 000 Eur piniginių lėšų sumos. Tokių aplinkybių D. V. neįvertinus (ar įvertinus, tačiau į jas neatsižvelgus) ir sudarius aptartus paskolos sandorius, dėl kurių Bendrovė neteko 580 000 Eur sumos, iš kurios galėjo būti visa apimtimi įvykdytos nurodytos mokestinės prievolės VMI naudai, buvo pažeisti šios kreditorės interesai.

33. Apeliantas nei atskirajame skunde, nei teismo posėdyje nenurodė argumentų, kurie jo sąmoningai atliktus veiksmus, t. y. paskolos sutarties ir jos priedo sudarymo Bendrovės vardu su savimi kaip Bendrovės akcininku, leistų vertinti kitaip nei tyčinius, nulėmusius Bendrovės nemokumą ir bankroto bylos iškėlimą. Atskirajame skunde nurodomi teiginiai dėl padarytos klaidos prognozuojant Bendrovės finansinius srautus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali paneigti pakankamai akivaizdaus suvokimo, kad pasiskolinus visas Bendrovės turimas pinigines lėšas ji nebegalės įvykdyti savo mokestinių prievolių, kurių atsiradimą apeliantas kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie vykdomą(-us) sandorį(-ius) ir iš jo(-ų) ketinamą gauti pelną, galėjo ir (ar) turėjo numatyti.

34. Apeliantas teigia, kad jis planavo panaudoti Bendrovės lėšas dividendų išsimokėjimui ir kaip akcininkas sprendė, kad šios lėšos Bendrovės veikloje nėra būtinos. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes pagal ABĮ 59 straipsnio 8 dalį bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų. Apeliantui, kaip Bendrovės vadovui, tokie įstatymo reikalavimai turėjo būti žinomi (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis). Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir apelianto argumentas, kad 580 000 Eur paskola sau suteikta planuojant nedelsiant išsimokėti 725 888 Eur 2020 m. uždirbtą pelną dividendų forma, o tai, anot apelianto, rodo, kad paskola neturėjo atsiskaitymo rizikos iš jo pusės.

35. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai bei teisingai pripažino BUAB „Kontempus“ bankrotą tyčiniu dėl buvusio Bendrovės vadovo D. V. veiksmų, jam sudarius Bendrovei ekonomiškai nenaudingus paskolos sandorius ir žinant ar turint žinoti, kad šių sandorių sudarymas pažeidžia kreditorės VMI teises (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Nei pirmiau šioje nutartyje aptarti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nei jo pateikti nauji įrodymai iš esmės nepaneigia jo kaltės dėl Bendrovės nemokumo būsenos atsiradimo ir bankroto bylos iškėlimo, taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis