Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Virginijai Karužytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, institucijos, surašiusios protokolą, atstovui,

išnagrinėjusi V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015-01-22 neteisėtai išdavė leidimą Nr. LNS-08-150122-00049 pagal projektą „(duomenys neskelbtini) statybos projektas, Nr. 54/14, parengtą 2014“. Projekte, pateiktame „Žemės sklypo plane M 1:500“, kurį 2014-04-11 pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriaus T. Š. ir matininkas D. V., yra nurodytos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir savavališkai statomo gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (namo) kampų koordinatės LKS-94 sistemoje. V. M. pasirašė planą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo: 1. atstumas nuo vakarinės sklypo ribos (taškai 1-2) iki Pastato kampo (taškas 9) yra 589275.45-589273,24=2,21 m.; 2.atstumas nuo vakarinės sklypo ribos (taškai 1-2) iki Pastato kampo (taškas 10) yra 589275,60-589273,24=2,36 m.; 3.atstumas nuo vakarinės sklypo ribos (taškai 1-2) iki Pastato kampo (taškas 5) yra 589276,42-589273,24=3,18 m. 4. atstumas nuo vakarinės sklypo ribos (taškai 2-3) iki Pastato kampo (taškas 5) yra 6044850,03-6044846,75=3.28 m. I. P. brėžinį „Stogo planas. Pjūvis B-B, M 1:100 (žymėjimas AS-2) nustatyta: 1. atstumas nuo vakarinės Pastato išorinės atitvaros išorinio paviršiaus iki tolimiausio stogo konstrukcijos taško tarp ašių 1-2 yra 0,50 m.; 2. atstumas nuo šiaurinės Pastato išorinės atitvaros išorinio paviršiaus iki tolimiausio stogo konstrukcijos taško tarp ašių A-D yra 0,50 m.; 3. atstumas nuo vakarinės Pastato išorinės atitvaros išorinio paviršiaus iki tolimiausio įėjimo stogelio konstrukcijos taško tarp ašių 1-2 yra 1,50 m. Projekte nepateikti besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (susitarimai). Statybą leidžiantis dokumentas išduotas, pažeidžiant: Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 3 priedą (nepateiktos visų besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinių sutikimų (susitarimų) ir sutikimus dėl kito (-ų) žemės sklypo (-ų) ar teritorijas naudojimo kopijos.; STR 1.07.01:2010 11 priedą; Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „(duomenys neskelbtini)“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 8 priedo 1 punktą. Inkriminuojama Lietuvos Respublikos ATPK 189¹³ straipsnio 5 dalis.

Teismo posėdyje V. M. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo ir parodė, jog kaltinamas tuo, kad jis atliko neteisėtą nusižengimą, kurio nepadarė. Jis, neva, neteisėtai išdavė statybos leidimą. Jo tiesioginės pareigos yra išduoti statybą leidžiančius dokumentus, t.y., statybos leidimus statybai vykdyti. Šiuo atveju buvo išduotas statybos leidimas, kurį inspekcijos atstovas laiko, kad jis neteisėtai išduotas. Statybos leidimas buvo išduotas sausio 22 d., Nr. 00049, užsakovas A. B.. Statybos leidimo išdavimo tvarka yra tokia, statytojas arba jo įgaliotas asmuo pateikia prašymą išduoti statybos leidimą, dabar visi leidimai išduodami elektroniniu, nuotoliniu būdu. Pateikiamas prašymas su priedais, su projektu ir visais tinkamais dokumentais, tuos dokumentus priima savivaldybės atstovas, kuriam tai priklauso, registruoja ir išsiunčia visoms suinteresuotoms organizacijoms tikrinti tą projektą. Šiuo atveju projektas buvo išsiųstas visoms suinteresuotoms organizacijoms, kurias nustato statybos įstatymas, projektas buvo visų patikrintas, visų tikrinančių institucijų buvo pritartas, paskui buvo išduotas statybos leidimas. Patikrinimo akto 4 punktas yra melas. Yra statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento nuostatos, kad yra dokumentacijos viršenybė, statybos projektą sudaro techninės specifikacijos, aiškinamasis raštas, grafinė dalis, ekonominė dalis, išvardijo pagal viršenybę. Jei konkrečiai, statybos techninio reglamento statinio projektavimas 30 p. sako, jei projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma taip: 1. techninės specifikacijos; 2. aiškinamieji raštai; 3. brėžiniai; 4. sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Aiškinamajam rašte cituoja, pastatas, visi duomenys pateikiami gyvenamam namui, projektuojamas sklypo rytinėje dalyje, 3 m. nuo rytinėje pusėje esančio sklypo ribos ir 3.52 cm. nuo šiaurinėje pusėje esančio sklypo ribos. Brėžiniuose nurodytas linijinis atstumas 3.52 cm. ir 3 m. Koordinačių duomenys nurodyti greičiausiai anksčiau savavališkai pastatyto pastato. Tas nereiškia, kad pastatas turi būti statomas su anksčiau padarytais nukrypimais ir pažeidimais. Projektas tai nurodymas statiniui statyti, pagal kurį išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Savavališkai pastatyto pastato dalis nepatenka į statybos įstatymą jį griauti ar rekonstruoti. Rekonstruojamas ar griaunamas pastatas tik pilnai baigtas statyti. Projektuotojas davė nurodymą statyti pastatą 3 m. ir 3.52 cm. atstumu nuo sklypo ribos, ką patvirtino savo brėžinyje ir aiškinamajame rašte, tikrinančios institucijos tą matė, kodėl statybos inspekcija interpretavo kitaip, negali pasakyti.

Patikrinimo aktu nustatyta: statinio pavadinimas: vienbutis gyvenamas namas – gyvenamasis. Statytojas savivaldybės administracijai 2015-01-05 pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir ne visus privalomus pateikti dokumentus, išvardytus Statybos įstatymo (4.2) 23 straipsnio 7/8/9/10 dalyse bei Reglamento (4.7) priede. Nėra visų besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinių sutikimų (susitarimų) statyti šalia jų sklypų statinius. Prašymas su pridėtais dokumentais įregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „(duomenys neskelbtini)“. Registracijos numeris PLNS-08-15-00012, data 2015-01-08. Statytojas prie projekto, pateikto su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pridėjo visus privalomus projekto rengimo dokumentus, kuriais vadovaujantis parengtas projektas, nurodytus Statybos įstatymo (4.2) 20 straipsnio 3 dalyje ir išvardytus Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (4.6) 7.2 punkte. Projekto rengimo dokumentų sudėtis ir įforminimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Prisijungimo sąlygų išdavimo terminai atitinka Statybos įstatymo numatytus terminus. Specialiųjų reikalavimų išdavimo terminai atitinka Statybos įstatymo numatytus terminus. Statytojo pateikto projekto sudėtis neatitinka statybos techninio reglamento STR 1.05.06: 2010 „Statinio projektavimas“ (4.6) 25/29/31/32/34/35/8 priedo 2 punkte nurodytų reikalavimų. Projektą nustatyta tvarka pasirašė visi asmenys, turėję pasirašyti projektą; asmenys turėjo šią teisę. Projekto sprendiniai nepažeidžia reikalavimų. Nurodyti visi subjektai, kurie turėjo patikrinti projektą. Projektas patikrintas laikantis Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų. Patikrinimo metu padarytos išvados, jog statybos leidimas, išduotas 2015 m. sausio 22 d. Nr. LNS-08-150122-00049 pagal projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas, Nr. 54/14, parengtą 2014 m.“ išduotas neteisėtai. Nustatytų pažeidimų padarymo laikas 2015 m. gegužės 8 d. (b.l. 8-10).

Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos leidimo matyti, jog jis išduotas statyti naują statinį (gyvenamąjį) statytojui A. B. pagal projektuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registras JAR, registravimo pažymėjimas, dokumento Nr. 117319; išdavimo data 2008-01-14, galiojimo data – neterminuota, parengtą statinio projektą: vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas, Nr. 54/14, parengtas 2014 m. (b.l. 11). Yra pateiktas bendras aiškinamasis raštas bei žemės sklypo planas (b.l. 12-13).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 189¹³ straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje numatytas sąrašas dokumentų, kuriuos statytojas privalo pateikti, siekdamas gauti rašytinį pritarimą statinio projektui. Tai – prašymas; 2) statybos projektas ir kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais; 3) statybos projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma); 4) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 5) atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, kai jis privalomas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą; 6) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 7) dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos šio Įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju. To paties įstatymo straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 8 priedo 1 punkte nurodyta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ir naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai: reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą; pastatų (priestatų) atstumai iki gretimo sklypo pastatų (priestatų) turi atitikti reikalavimus, nustatytus Reglamento 2 priede. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Toks sutikimas reikalingas ir tuomet, kai pastatai sublokuojami ant sklypo ribos. Nustatant priešgaisrinius atstumus tarp pastatų, blokuojant pastatus ant sklypo ribos, turi būti vadovaujamasi Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais [6.6.3]. 3. Šiame priede reglamentuoti atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių bei inžinerinių statinių išsikišančioms konstrukcijoms. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 11 priede nurodyta, jog rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: 4. statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Šio reglamento 3 priede nurodyta prašymo išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui forma.

Iš bylos matyti, kad į bylą, dėl tų pačių aplinkybių, kaltinant V. M. 2015-01-22 pažeidimo, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 189¹³ straipsnio 5 dalį, padarymu, yra pateikti du administracinio teisės pažeidimo protokolai. Teismas nagrinėja 2015-11-12, tai yra vėliausiai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-06-18 administracinio teisės pažeidimo protokolas naikintinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-08 nutarimu, administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-9474-865/2015, kurioje V. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 189¹³ straipsnio 5 dalį, grąžino Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie A. M. trūkumų pašalinimui ir tyrimui papildyti. Teismas nurodė, kad patikrinimo akte nėra konkretizuota, kaip būtent pasireiškė V. M. inkriminuojami pažeidimai, nepateikta platesnė informacija apie statinį, patikrinimo akte nepateikti išmatavimai statinio (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu protokole jau dėstomi atstumai nuo sklypo ribų iki pastato kampų ir kt. Neaišku, kas šiuos išmatavimus atliko.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie A. M. teismui pateiktoje medžiagoje, teismas, apart nurodytų teisės aktų, kuriuos galimai pažeidė asmuo, t.y. V. M., atsakymų į pateiktus klausimus nemato.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus.

Iš bylos matyti, kad žemės sklypo plane M 1:500 parengtame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-11, kuriuo remiasi institucija surašiusi protokolą, nėra nurodyti atstumai tarp sklypo ribų ir statinio kampų. Teismas atkreipia dėmesį, kad atstumai nuo sklypo ribų iki statinio yra nurodyti sklypo dangų ir nužymėjimo plane M 1: 500 parengtame UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiame plane nurodyta, kad mažiausias atstumas nuo statinio iki sklypo ribos šiaurinėje pusėje sudaro 3,52 m., mažiausias atstumas nuo statinio iki sklypo ribos vakarinėje pusėje sudaro 3 metrai. Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto brėžinyje „Stogo planas. Pjūvis B-B, M 1: 100 (žymėjimas AS-2)“ yra nurodyti atstumai nuo pastato išorinės atitvaros išorinio paviršiaus iki tolimiausio stogo konstrukcijos taško – 0,5 m. Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-11 parengtą žemės sklypo planą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projekto brėžinį „Stogo planas. Pjūvis B-B, M 1: 100 (žymėjimas AS-2)“, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 “ (duomenys neskelbtini) ”, 8 priede nustatytų reikalavimų yra laikomasi (3,52 m. – 0,5 m.).

Teismas, atsižvelgdamas į surašytą didelės apimties administracinio teisės pažeidimo protokolą, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad V. M. savo veiksmais pažeidė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką. Taigi, pripažintina, kad byloje nenustatyti būtini V. M. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 189¹³ straipsnio 5 dalyje sudėties požymiai, t.y. asmens kaltė bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusių padarinių. Teismas negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 13, 2007 m.). Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti institucija priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir tuo pačiu įtikinamai paneigti jo keliamas versijas. Apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas ir todėl visi neaiškumai neatsitiktinai traktuojami jo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-22 nutartis byloje Nr. N62– 990/2006). Vadovaujantis teismų praktika, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (nutartys bylose Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N575-310/12).

Todėl atsižvelgiant į tai, kad kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo), teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija nėra paneigta, byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog V. M. pažeidė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai”.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 189¹³ straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 189¹³ straipsnio 5 dalį V. M. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 286-287 straipsniais, teismas, -

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. M. atžvilgiu, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.