Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-08-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-224-898/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-03
Bylos Nr.
AN2-224-898/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00539-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. K.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Saulius Zakarevičius, Saulius Zaka
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-224-898/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00539-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.16; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovo advokato Sauliaus Zakarevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria netenkintas V. K. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 9 d. nutarimas, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 40 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4932-2022 V. K. buvo nubaustas pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. vasario 4 d., 00.00 val. Šalčininkų r., Šalčininkų m., Vilniaus g. 51 vairavo automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įrengtais saugos diržais jų neprisisegęs.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2022 m. kovo 9 d. Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. apskundė apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi V. K. skundas buvo netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas, ištaisant nutarimo aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, vietoje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo laiko: „00.00 val.“ nurodant administracinio nusižengimo padarymo laiką: „10.17 val.“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. K. kaltė, padarius ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra pagrįsta byloje surinktais duomenimis, o V. K. iškelta gynybinė versija, jog jis yra nepagrįstai persekiojamas policijos pareigūnų dėl jo vykdomos žurnalisto veiklos, byloje nepasitvirtino.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovas advokatas S. Zakarevičius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. K. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje aplinkybės ištirtos neišsamiai, o įrodymų šaltinis abejotinas ir nepakankamas. Skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje pateikiamas bendro pobūdžio vertinimas, akcentuojami pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Pažymima, jog liudytojo P. Z. parodymai, kad V. K. vairuojamą automobilį stebėjo 5-10 sekundžių, kelia abejonių, kadangi stebint apie 50 km/h greičiu važiuojantį automobilį iš šono, toks stebėjimo laikas nerealus – per ilgas. Ginčijama, ar liudytojai per trumpą laiko tarpą galėjo pastebėti pažeidimą, juolab, buvo stebimi ne išskirtinai matomi įvykiai, o sunkiai pastebimi – saugos diržo padėtis, stebint objektą keletą sekundžių iš šono.

Šalies argumentai

3.2. Skunde pažymima, kad, teisme tiriant policijos įstaigos pateiktą vaizdo registratoriaus iš policijos automobilio įrašą, garso įraše girdimas liudytojos S. K. balsas ir žodžiai „(duomenys neskelbtini) be diržo“. Įvertinus tai, jog liudytojai V. K. vairuojamą automobilį stebėjo iš šono, abejojama, jog liudytoja realiai matė automobilio valstybinio numerio ženklo raides „(duomenys neskelbtini)“. Nors liudytoja teisme tvirtino, jog ji turėjo omenyje valstybinio numerio ženklo raides, tačiau, atsižvelgus į V. K. pateiktus duomenis apie galimą jo nepagrįstą persekiojimą, skunde kvestionuojamas šios liudytojos parodymų patikimumas.

3.3. Įrodymų patikimumas kvestionuojamas ir tuo pagrindu, kad administracinis nusižengimas nebuvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo priemonėmis. Nurodoma, kad byloje esantis ir teisme ištirtas vaizdo registratoriaus įrašas yra nekokybiškas – nesimato ne tik, ar vairuotojas prisisegęs saugos diržu, bet nesimato ir vairuotojo, o kuomet automobilis „Škoda“ atsidūrė tinkamoje stebėjimui pozicijoje, įrašas nuo to momento sugadintas dėl galimai sąmoningo jo pažeidimo.

3.4. Skunde nurodoma, jog pareigūnams neatlikus pareigos užtikrinti įrangos veikimą, objektyviomis priemonėmis nebuvo užfiksuotas galimas administracinis nusižengimas. Pažymima, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 įsakymo NR. 5-V-963 (2020 m. įsakymo Nr. 5-V-963 redakcija) „Dėl vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose“ 14, 15 punktus pareigūnas, pradėdamas pamainą ar vykdamas atlikti tarnybinės užduoties, jeigu tarnybą ar tarnybinę užduotį jam paskirta vykdyti su transporto priemone, kurioje yra įrengtos vaizdo stebėjimo priemonės, privalo patikrinti, ar vaizdo stebėjimo priemonė yra techniškai tvarkinga ir paruošta naudoti, o nustatęs vaizdo stebėjimo priemonių gedimų, apie tai privalo informuoti vaizdo stebėjimo priemonių prižiūrėtoją, ir, jeigu operatyviai pašalinti gedimų nėra galimybių, tiesioginį vadovą ir operatyvaus valdymo padalinio pareigūną dėl tarnybinės transporto priemonės pakeitimo.

3.5. Pabrėžiama, jog vaizdo ir garso įraše girdimas ir prieštaringas liudytojos S. K. pokalbis apie viršininko nurodymą bausti dėl administracinių nusižengimų, be to, įvertinus V. K. išsakytą viešą neigiamą policijos komisariato darbo įvertinimą, abejotinus liudytojų parodymus, nekokybišką vaizdo įrašą, liudytojos S. K. fiksuotų pokalbių turinį, teigiama, kad tikėtinas pareigūnų šališkumas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime pažymima, kad policijos pareigūnai neturėjo tikslo nuo apelianto nuslėpti policijos tarnybinio automobilio priekinės kameros vaizdo įrašo. Nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neadministruoja vaizdo įrašų iš policijos tarnybinių automobilių. Be to, institucijos pareigūnai ėmėsi veiksmų, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų valdybos Informacinių technologijų administravimo skyrius pateiktų policijos tarnybinio automobilio priekinės kameros 2022 m. vasario 4 d. vaizdo įrašą ir tik dėl techninių kliūčių, nepriklausančių nuo policijos pareigūnų, pateiktas vaizdo įrašas yra nekokybiškas.

4.2. Institucijos atstovo vertinimu, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą. Atsiliepime nurodoma, jog teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė pareiškėją ir liudytojus, tinkamai įvertino ir policijos pareigūnų parodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

4.3. Atsiliepime pabrėžiama, kad apeliantas nepateikė duomenų, jog policijos pareigūnai turėjo tikslą apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar buvo suinteresuoti bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą byloje esančių įrodymų pakankamumo bei patikimumo aspektais, iškeldamas prielaidą dėl galimo policijos pareigūnų šališkumo.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje išdėstytos išvados dėl administracinio nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nutartyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, motyvai, kuriais remiantis atmesti apelianto skundo argumentai, o teismo išvados grindžiamos byloje esančių įrodymų visuma, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių.

7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, nustatė, jog V. K. 2022 m. vasario 4 d., 10.17 val., vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais ir jų nebuvo prisisegęs, nors pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalėjo tai padaryti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šias nagrinėjimo įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs byloje surinktus įrodymus, objektyviai atspindinčius nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Nors V. K. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino viso proceso metu, teigdamas, jog transporto priemonę vairavo prisisegęs saugos diržą, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją paneigia teismo posėdyje kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymai bei šių patikimumą patvirtinantys rašytiniai įrodymai – ankstesni pastarųjų tarnybiniai pranešimai taip pat šiuos įrodymus papildo byloje esančio vaizdo įrašo fragmentai.

8. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, apklausti policijos pareigūnai S. K., P. Z., S. B. nuosekliai teigė, jog prie Architektų ir Vilniaus gatvių sankryžos pastebėjo Vilniaus gatve važiuojantį automobilį „Škoda“, kurio vairuotojas nesegėjo saugos diržo, nei vienam iš aptartų liudytojų abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo nekilo. Liudytojai taip pat pabrėžė, jog jiems privažiavus arčiau, vairuotojas juos pastebėjo, dėl ko bandė užsisegti diržą, tačiau to nepavyko padaryti, taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, policijos pareigūnai negalėjo suklysti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo aplinkybių. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina ir tai, jog, remiantis pastarųjų liudytojų parodymais matomumas ir oro sąlygos buvo geri, o, įvertinus tai, jog nusižengimas buvo užfiksuotas miesto teritorijoje, kur automobilių judėjimo greitis nėra didelis, byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, galėjusių apsunkinti nagrinėjamo pažeidimo aplinkybių nustatymo galimybes.

9. Byloje esančiame vaizdo įraše – tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo stebėjimo priemone užfiksuotos aplinkybės iš esmės taip pat patvirtina aptartus įvykio liudytojų parodymus. Analizuojant šio byloje esančio įrodymo leistinumą sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pateiktas vaizdo įrašas nėra kokybiškas – vaizdo įrašo fragmentas su trukdžiais, neleidžiančiais stebėti esminių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, tačiau įvertinus tai, jog įraše girdimas vientisas garso įrašas – pareigūnų pokalbiai, atspindintys bylai reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog vaizdo įrašas buvo sąmoningai sugadintas. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais dėl pareigos užtikrinti įrangos veikimą neatlikimo, kadangi nagrinėjamu atveju įrangos veikimas buvo užtikrintas, tačiau dėl techninių kliūčių nebuvo tinkamai užfiksuotas galimo administracinio nusižengimo vaizdas. Iš aptarto seka, jog byloje esantis vaizdo ir garso įrašas nėra vieninteliu ir savarankišku įrodymu šaltiniu, pakankamu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei įrodyti, tačiau kartu su kitais įrodymais vertintinas kaip patvirtinantis administracinio nusižengimo faktą.

10. Paminėtame byloje esančiame įraše girdimas liudytojos S. K. balsas, kuomet pastaroji nurodo KET pažeidimo faktą, kalbėdama rusiškai, neidentifikuodama administracinį nusižengimą padariusio asmens. Liudytoja sėdėjo keleivio vietoje, priekyje, t. y., betarpiškai stebėjo V. K. vairuojamą transporto priemonę, informuodama kartu vykstančius policijos pareigūnus, kurie patvirtino nusižengimo faktą, dėl ko paminėta transporto priemonė buvo sustabdyta. Skunde pažymima, kad garso įraše girdimas liudytojos S. K. balsas ir žodžiai: „(duomenys neskelbtini) be diržo“, tačiau įraše visų pirma užfiksuotas pažeidimo faktas, t. y. policijos pareigūnė nurodė, jog transporto priemonė yra vairuojama neprisisegus saugos diržo, po ko seka skunde pabrėžiamos frazės, kurios užfiksuotos V. K. vairuojamai transporto priemonei lenkiant policijos pareigūnų transporto priemonę, dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais, jog ši matė transporto priemonės „Škoda Superb“, valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog įraše girdimos minėtos liudytojos išsakytos frazės, susijusios su „viršininko nurodymu nubausti (duomenys neskelbtini)“, ir jas vertina kaip pareigūnės darbo profesionalumo trūkumą. Tačiau apylinkės teismas tinkamai nustatė, jog administracinis nusižengimas buvo nustatytas atsitiktinai, t. y., policijos pareigūnams įvažiavus į Vilniaus – Architektų gatvių sankryžą, nėra duomenų, jog V. K. buvo provokuojamas pažeisti KET, kitų objektyvių duomenų, jog kuris nors iš pareigūnų būtų buvęs suinteresuotas bylos baigtimi, turėtų asmeninį nusistatymą ar veiktų priešingai V. K. interesams, byloje nenustatyta: nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą, o skiriant administracinę nuobaudą nebuvo pažeistos ANK 34 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, kaltininkui paskiriant įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį, atsižvelgiant į tai, kad V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta.

11. Taigi, apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, faktines administracinio nusižengimo aplinkybes nustatė remdamasis leistinų tiesioginių ir išvestinių įrodymų visuma, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti. Skundžiama nutartimi buvo įvertintos visos teisingam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių nei dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto, nei dėl V. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje, su šio teismo išvadomis nesutikti nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovo advokato Sauliaus Zakarevičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurgita Kolyčienė