- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-439-524/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Algirdas Gailiūnas, Bronius Valius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. B., D. R.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas V.Alška Procesinio sprendimo kategorija 30.5, 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2007 m. birželio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas, Bronius Valius, sekretoriaujant Editai Mažrimienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui adv. Vidmantui Žylei, atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Vitalijui Galuškinui, tretiesiems asmenims A. B., D. R., išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims A. B., D. R. dėl nuosavybės teisės gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. B. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-31 įsakymo Nr. 13.6-2109 2 bei 3 punktus, priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 1-2). Nurodo, kad atsakovas 2005-05-31 priėmė įsakymą Nr. 13.6-2109, kuriuo pažeidė jo teises ir įstatymo saugomus interesus, nustatydamas bendraturčiams A. B., D. R. ir ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojamo namų valdos žemės sklypo dalis pagal jų nuosavybės teise valdomas gyvenamojo namo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 14 d. sprendimu (t. II, b.l. 33-35) ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Kūlupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkinį projektą namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), yra ne 0,6371 ha, o 0,31 ha dydžio, kaip nurodyta inventorinėje byloje. Konstatavo, kad pagal šį projektą namų valdos žemės sklypas yra mažesnis nei nurodyta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, todėl apskrities viršininkas įsakymu ir nustatė atitinkamas namų valdos dalis bendraturčiams. Esant šioms aplinkybėms apskrities viršininko įsakymas yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra ginčijamo žemės sklypo savininkas ir jo nuosavybės teisės, pažeidžiamos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t. II, b.l. 37-38) ieškovas A. B. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantas pažymi, kad teismas be pagrindo vadovavosi teisės aktais, kurie įsigaliojo tik po teisinio santykio tarp fizinio asmens, perkančio žemę, ir valstybės atsiradimo. Nurodo, kad teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu buvo sumažintos parduodamo žemės sklypo dalys. Pažymėjo, kad žemės sklypas buvo išpirktas ir inventorizuotas, tačiau atsakovas neteisėtais veiksmais ir ieškovui prieštaraujant sudarė naują žemės sklypo ribų žymėjimo aktą, kurio pagrindu ir priėmė ginčijamą įsakymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 45-46) atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendimas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, priimtas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jį naikinti. Pažymi, kad ieškovui į ginčijamą nekilnojamąjį turtą nėra atsiradusi nuosavybės teisė, kurią jis galėtų ginti teismine ar kita tvarka. Nurodo, kad greta ginčo namų valdos žemės sklypo esančios žemėnaudos yra valdomos trečiųjų asmenų nuosavybės teisėmis, todėl apelianto reikalavimas naikinti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą bet kokio teismo sprendimo atveju neturės jokių teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“, patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punktas numatė, kad kiekvieno namų valdos bendraturčio perkamo žemės sklypo dalis nustatoma visų bendraturčių rašytiniu susitarimu. Susitarimas yra reikalingas todėl, kad žemės sklypo bendro naudojimo santykiai ir naudojimosi tvarka yra keičiami į žemės nuosavybės teisinius santykius. Bendraturčiams nesusitarus, taikomas formalus kriterijus-valstybės parduodamos žemės sklypo dalys nustatomos, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog toks susitarimas nebuvo sudarytas, todėl parduodamos žemės sklypų dalys tinkamai buvo nustatytos apskrities viršininko administracijos įsakymu. Byloje skundžiamas viešojo administravimo subjekto –apskrities viršininko - priimtas individualus teisės aktas-įsakymas, kuris turėjo įtakos asmenų civilinių teisių apimčiai, nes šio akto pagrindu buvo nustatytas parduodamų žemės sklypų dydis. Klaipėdos apskrities viršininkas 2005-05-31 įsakymu (t.1, b.l.13) nustatė 0,31 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Tačiau byloje nebuvo atsižvelgta į ginčo žemės sklypo žemės naudotojų 1992-10-23 žemės naudotojų susitarimą (t.1, b.l. 8) bei į 1992-11-26 Kretingos rajono valdybos potvarkį Nr.599 v, kuriuo jau buvo patvirtinti B. A. – 2788 kv. m, B. A.-2028 kv.m., O. J. (jos teisių ir pareigų perėmėja D. R.)-2958 kv. m. sklypų dydžiai (t.1, b.l.157). Todėl įvertinus LR žemės reformos įstatymo 9 str. 4d. nuostatas bei paminėto Vyriausybės nutarimo nuostatas darytina išvada, kad dėl to paties žemės sklypo negali būti priimti du tos pačios institucijos sprendimai, nustatantys naudotojams skirtingus žemės sklypo dydžius. Todėl skundžiamas įsakymas nelaikytinas teisėtu iki nepanaikintas 1992-11-26 Kretingos rajono valdybos potvarkis Nr. 599v, nenuginčijus, jog jis neatitinka faktiškai naudojamų ir skirtų žemės sklypų dydžių. Įvertinus, jog ginčo žemės sklypai yra kaimo vietovėje, ginčo administraciniame akte turi būti nustatyta, kokio dydžio ir kur žemės sklypai buvo skirti asmeniniam ūkiui ir namų valdai. Be to, svarstytinas bendraturčių susitarimas, kuris nėra nuginčytas ir buvo iš dalies realizuotas. Paminėtas susitarimas ir 1992-11-26 Kretingos rajono valdybos potvarkis Nr.599 v sukuria šalims nuosavybės teisinius santykius į žemę, todėl ginčo administracinis aktas negali būti vertinamas kaip teisėtas. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusi Žemės reformos įstatymo 9 str. 2d. įpareigoja apskrities administraciją parduoti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų plotų ir ribų žemės sklypus, o kai žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti , parduodama atskiros sodybos žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Todėl priimant tuo pačiu klausimu antrąjį administracinio pobūdžio teisės aktą turi būti išspręsti tikslūs žemės sklypo ploto ir ribų pasikeitimo klausimai. Paminėti motyvai leidžia padaryti išvadą, kad administracinio pobūdžio teisės aktas prieštarauja Žemės reformos įstatymo 9 str.2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimui Nr. 260 “Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“, todėl šios namų valdos ploto klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo, įvertinus, kad tuo pačiu klausimu yra priimti du administracinio pobūdžio aktai, nepašalinus juose prieštaravimų.
Nepagrįsta atsakovės pozicija, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes bylos medžiaga įrodo, jog jis yra žemės naudotojas. Trečiųjų asmenų daiktinių teisių įregistravimas viešame registre nepašalina galimybės ginčyti šias teises, nes viešo įregistravimo faktas yra teisiškai reikšmingas tretiesiems asmenims, kai įrodinėjamas sandorio galiojimo faktas (CK 1.94 str.). Šiuo atveju namų valdos bendraturčiai nėra tretieji asmenys ir šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra sandorių teisėtumas. Šioje byloje spręstinas tik administracinio teisinio akto galiojimo klausimas ir restitucija nėra taikytina, nes ieškovas, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, gali užvesti kitą civilinę bylą.
Priteistina ieškovui iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 4d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Panaikinti 2005-05-31 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 13.6-2109,,Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Klaipėdos apskrities viršininko vardu, namų valdos sklypo dalių dydžių tarp bendraturčių nustatymo ir žemės sklypų dydžių pardavimo Kretingos rajone‘‘ 2 ir 3 punktus.
Priteisti A. B. iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.