Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-19 · Civilinė byla Nr. 2S-949-159/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-19
Bylos Nr.
2S-949-159/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01417-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eugenija Morkūnienė
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
  • 99.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-949-159/2013

Teisėja Erinija Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-01417-2013-0)

Procesinio sprendimo kategorija 99.8; 93.2.6; 101; 122.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. birželio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3077-730/2013 pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamirana“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Atenergo“, ieškinį atsakovei A. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2013-02-07 padavė teismui ieškinį dėl 66 017,17 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą (b. l. 3–6).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-12 nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovės turtą (b. l. 33–34).

Atsiliepimas

Atsakovė dėl šios nutarties 2013-02-26 padavė atskirąjį skundą, taip pat pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti, bylą nutraukti, priteisti atsakovei 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovės administratorės įgaliotam asmeniui A. M. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 000 Lt baudą, 50 proc. šios baudos – 2 500 Lt – priteisiant atsakovei. Nurodė, kad ieškovė dar 2012-03-19 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su tapačiu ieškiniu, teismas iškėlė civilinę bylą Nr. 2-841-323/2013, 2013-03-27 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Byla buvo nagrinėjama, 2013-02-04 nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas, nes į posėdį neatvyko ieškovės atstovas, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Dėl 2013-02-04 teismo nutarties nedelsiant paduotas atskirasis skundas, byloje galutinis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Ieškovė yra juridinis asmuo, teikia teisines bankroto administravimo paslaugas, todėl jai taikytini aukštesni rūpestingumo reikalavimai. Civilinėje byloje Nr. 2-841-323/2013 įvyko keturi posėdžiai: 2012-05-22, 2012-09-03, 2012-11-12, 2013-02-04. Ieškovė, piktnaudžiaudama procesu, teismui neteikė dokumentų, kuriuos buvo įpareigota pateikti, ir taip tyčia vilkino procesą. Net po keturių parengiamųjų teismo posėdžių byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, nes į paskutinį posėdį neatvyko ieškovės atstovas A. M.. Ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (b. l. 38, 43–44).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-01 nutartimi tenkino atsakovės atskirąjį skundą. Panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės A. J. 66 017,17 Lt vertės turto areštą (b. l. 49–50).

Kita, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutartimi, ieškovės LUAB „Kamirana“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Atenergo“, ieškinį atsakovei A. J. dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Iš ieškovės LUAB „Kamirana“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Atenergo“, priteisė 350 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. J.. Netenkino atsakovės prašymo dėl 5 000 Lt baudos, 50 proc. šios baudos – 2 500 Lt – priteisiant atsakovei, skyrimo LUAB „Kamirana“ administratorės UAB „Atenergo“ įgaliotam asmeniui A. M. už piktnaudžiavimą procesu. Paaiškino ieškovei, kad išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Teismas, išanalizavęs nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2-841-323/2013 ieškinius, nustatė, kad jie yra praktiškai identiški. Abiejuose ieškiniuose yra tos pačios ginčo šalys, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 66 017,17 Lt žalos atlyginimą, išdėstytos tos pačios aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, civilinėje byloje Nr. 2-841-323/2013, teismo 2013-02-04 nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą neįsiteisėjusi.

Ieškovei padavus ieškinį, esant tapačiam neišnagrinėtam ieškiniui, teismas padarė išvadą, jog atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atskirojo skundo ir atsiliepimo parengimą – susidarė dėl ieškovės netinkamo elgesio, todėl ji turi pareigą šias išlaidas atsakovei atlyginti. Teismas nustatė, jog ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-841-323/2013 teismo 2013-02-04 nutartimi paliktas nenagrinėtas, o ieškinys šioje byloje gautas 2013-02-07, todėl akivaizdu, kad ieškovė žinojo, jog nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą civilinėje byloje Nr. 2-841-323/2013 yra neįsiteisėjusi ir gali būti skundžiama. Nuspręsdamas dėl išlaidų dydžio, teismas vertino ir atsakovės veiksmus, ir tai, kad ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, nes, teismo nuomone, atsakovei tuo pačiu pagrindu, t. y., jog paduotas tapatus ieškinys, nebuvo būtinumo teikti du procesinius dokumentus, t. y. atsiliepimą ir atskirąjį skundą, buvo galimybė apsiriboti prašymu palikti ieškinį nenagrinėtą.

Dėl atsakovės reikalavimo skirti baudą teismas nurodė, jog CPK 95 straipsnyje nesąžiningumas visų pirma reiškia asmens, paduodančio nepagrįstą ieškinį, suvokimą, jog ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas ir kad jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė šio suvokimo pusė, t. y. būtina nustatyti, kad ieškovas pats suvokė ar turėjo suvokti, jog ieškinys nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų. Objektyviuoju požiūriu asmuo sąžiningas ar ne, nustatoma analizuojant, ar asmuo turėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, jis nustatomas analizuojant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį, faktines bylos aplinkybes. Taigi nesąžiningumu šios normos prasme negali būti laikomas ieškinio padavimas tuo atveju, kai ieškovas tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti. Esant tokiam civilinio proceso įstatymo normos aiškinimui, teismo nuomone, atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovė pareikšdama ieškinį aiškiai suvokė, jog ieškiniu reiškiami reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovė tokių aplinkybių neįrodė, nėra pagrindo pagal CPK 95 straipsnį ieškovei skirti baudą (b. l. 51–53).

Atsakovė A. J. 2013-03-14 padavė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutarties dalis, kuriomis iš ieškovės atsakovei priteista 350 Lt bylinėjimosi išlaidų bei atmestas jos prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu. Išspręsti klausimą iš esmės – iš ieškovės atsakovei priteisti 700 Lt bylinėjimosi išlaidas ir administratorės „Atenergo“ įgaliotam asmeniui A. M. skirti 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 proc. baudos priteisiant atsakovei. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei nebuvo būtinumo teikti du procesinius dokumentus, t. y. atskirąjį skundą ir atsiliepimą, yra nepagrįsta, nes abiem procesiniams dokumentams nustatyti skirtingi pateikimo terminai. Atsakovė nežinojo, kokį sprendimą priims teismas, todėl pateikė du procesinius dokumentus pagal įstatymo reikalavimus. Bankroto administratorius yra profesionalus teisininkas, sandorių ginčijimas ir ieškinių teikimas yra jo profesija, jam taikomi aukštesni reikalavimai. Ginčijamoje nutartyje teigiama apie tariamai sąžiningą administratoriaus elgesį, tačiau teismas turėjo įvertinti, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai – savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai. Neatvykimas į teismo posėdį civilinėje byloje Nr. 2-841-323/2013, teismui pripažinus administratorės įgalioto asmens dalyvavimą būtinu, ir tapataus ieškinio padavimas neįsiteisėjus teismo nutarčiai toje byloje, yra akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pavyzdys. Apeliantės manymu, ieškovė tyčia piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl jai skirtina bauda (b. l. 56).

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovės bankroto administratorės UAB „Atenergo“ įgaliotas asmuo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad vadovavosi Įmonių bankroto įstatymu bei Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksu, atlikdamas savo teises ir pareigas, nepiktnaudžiavo procesu, kadangi dėl atsakovės kaltės – jos nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – pateikė atsakovei ieškinį dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-841-323/2013 ieškinį paliko nenagrinėtą, nors ieškovas buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant arba atidėti posėdį, kadangi tuo pačiu metu vyko kitas teismo posėdis ir nebuvo galimybės dalyvauti (b. l. 59–60).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovė padavė ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės, jos prašymu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas (b. l. 33–34).

Byloje nustatyta, kad ieškovė dar 2012-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismui padavė tapatų ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ieškinys buvo priimtas 2012-03-27 (b. l. 39–42), iškelta civilinė byla Nr. 2-841-323/2013. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovės prašymu minėtoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas tuo pagrindu, kad į teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyko ieškovės atstovas – bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, kurio dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, taip pat neatvyko ir ieškovės advokatas. Teismas konstatavo, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Šią nutartį atsakovė apskundė, skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2013-04-11 nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-775-125/2013) skundą tenkino, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė (jos atstovai) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pažymėjo, kad esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas ieškovę (ar jos atstovus) galėjo nubausti už neatvykimą be svarbios priežasties į teismo posėdį.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu. Atsakovė pagrįstai pateikė du procesinius dokumentus: atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-12 nutarties, kuria jos turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir atsiliepimą į ieškinį (b. l. 38, 43–44). Vadovaujantis CPK 151 straipsniu atsakovė turėjo teisę apskųsti teismo nutartį ir pagal CPK 142 straipsnį pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, tai pirmosios instancijos teismas nurodė pranešime atsakovei (b. l. 35). Atsakovė savo teisėmis sąžiningai ir pagrįstai pasinaudojo. Abu atsakovės pateikti procesiniai dokumentai yra savarankiški, jų pateikimui nustatyti skirtingi terminai bei pasekmės, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu teiginiu, kad minėti procesiniai dokumentai paduoti tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl tapataus ieškinio. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad ieškovei pateikus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismui jas taikius, tebegaliojo analogiškos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės anksčiau iškeltoje byloje.

Pagal Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-24 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ atlyginimas už atsiliepimų ir atskirųjų skundų surašymą nurodytas 8.2. ir 8.15. punktuose. Atsakovė prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir jas pagrindžiančiais įrodymais teismui pateikė raštu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (b. l. 46–48). Šios išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jų nepriteisti (CPK 98 straipsnis), nes atsakovė tas išlaidas patyrė dėl ieškovės nepagrįstų veiksmų (CPK 93 straipsnio 4 dalis), tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas nutartyje.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nutartyje nurodytais argumentais ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis klausimu. Sprendžiant klausimą dėl asmens sąžiningumo kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, vadovautis protingo asmens elgesio standartu tokiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nuomone, kad byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti, kad bankroto administratorius yra profesionalas, jam keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnis, Ūkio ministro 2011-04-29 įsakymu Nr. 4-281 patvirtintų bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių 4.3, 4.4, 5.2, 5.3, Ūkio ministro 2010-12-02 įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11 punktas). Tapatus ieškinys teismui buvo paduotas trečią dieną po to, kai anksčiau pagal ieškovės paduotą ieškinį iškeltoje byloje teismas priėmė nutartį ieškinį palikti nenagrinėtą, t. y. minėtai nutarčiai neįsiteisėjus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės skundas kitoje byloje 2013-02-12 buvo išsiųstas ieškovės advokatui, tačiau ieškovė savo naujo ieškinio neatsiėmė.

Šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala, laikytini piktnaudžiavimu. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

Šiuo metu procesas byloje pagal ieškovės pirmąjį ieškinį nėra pasibaigęs, taigi dėl ieškovės tapataus ieškinio padavimo buvo nepagrįstai sugaišinta tiek atsakovė, tiek teismas, nepagrįstai neproporcingai suvaržytos atsakovės teisės (ieškovės prašymu antrą kartą taikytos laikinosios apsaugos priemonės).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo suvokti, kad paduodama tapatų ieškinį ir prašymą atsakovės turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, elgiasi nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės procesinį veiksmą – ieškinio padavimą – įvertino siaurai, atsietai nuo konteksto (padavimo metu buvo iškelta kita byla pagal tapatų ieškinį), ir ieškovės sąžiningumą susiejo vien su ieškovės subjektyviu įsitikinimu dėl jos ieškinio materialinio teisinio pagrįstumo. Pagrindu pripažinti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį gali būti ir vien nepagrįstas procesinis veiksmas, nevertinant materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo, pavyzdžiui, procesinis dokumentas paduotas asmenų, kuriems įstatymas tokios teisės nenumato, arba asmenų neturinčių byloje materialinio teisinio suinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą aplinkybės, kad 2013-02-07 teismui padavė tapatų ieškinį, neginčija, be formalių teiginių apie bankroto administratoriaus pareigą ginti kreditorių interesus ir savo sąžiningumo deklaracijų jokių nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių nenurodė, savo veiksmų paduodant tapatų ieškinį nepaaiškino. Nurodo, kad kitoje byloje buvo pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant arba atidėti teismo posėdį, nes tuo pat metu vyko kitas teismo posėdis. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2013-04-11 nutartyje konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos atstovai dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti teismo posėdyje, kad ieškovė (jos atstovai) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pripažinus ieškovės atstovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, ieškovės atstovai be svarbių priežasčių į 2013-02-04 teismo posėdį neatvyko, nors ieškovė ir pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (ar bylą nagrinėti be jų), tačiau įrodymų apie ieškovės užimtumą kitose bylose nepateikė.

Svarbu pažymėti, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt. Duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu. Juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai. Tai yra su byla susijusios aplinkybės, nes bet kuris proceso dalyvis turi būti suinteresuotas greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu, o piktnaudžiavimas procesu pirmiausia pažeidžia kitų bylos dalyvių teisę į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).

Nutartyje minėta, kad ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis buvo konstatuotas kitoje byloje tiek pirmosios instancijos teismo 2013-02-04 nutartyje, kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, tiek šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka patikrinusio Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-11 nutartyje.

Visų nustatytų faktinių aplinkybių ir išdėstytų teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas šioje byloje konstatuoja, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui 2013-02-07 pateikdama ieškinį ir prašymą atsakovės turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai tuo pat metu pagal ieškovės tapatų ieškinį vyko kitas teismo procesas, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl yra teisinis pagrindas jai skirti baudą (CPK 95 straipsnis).

Pažymėtina, kad nors sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik už piktnaudžiavimo veiksmus, atliktus konkrečiame procese, todėl teismų konstatuoti piktnaudžiavimo veiksmai pagal ankstesnį ieškovės ieškinį iškeltoje byloje nustatant baudos dydį šioje byloje nevertintini. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir ieškovės pažeidimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas ieškovės atstovui bankroto administratorės įgaliotam asmeniui A. M. skirti 1 000 Lt baudą, 50 proc. iš šios baudos priteisiant į valstybės biudžetą, o kitą pusę – atsakovei (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, atsakovei priteisiant visas jos pirmojoje instancijoje patirtas 700 Lt bylinėjimosi išlaidas ir iš dalies tenkinant prašymą dėl baudos skyrimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės LUAB „Kamirana“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Atenegro“, priteista 350 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. J., pakeisti padidinant priteistą sumą iki 700 Lt.

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinti. Prašymą tenkinti iš dalies. LUAB „Kamirana“ administratorės UAB „Atenergo“ įgaliotam asmeniui A. M. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 1 000 Lt baudą, iš jos 500 Lt priteisti į valstybės biudžetą ir 500 Lt priteisti atsakovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Eugenija Morkūnienė