Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-02-19 · Administracinė byla Nr. I1-2150-257/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
I1-2150-257/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03486-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2150-257/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03486-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 19 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjo A. D. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 72). Skunde (b. l. 2–27) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 16 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo laikomasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-09 įsakymo Nr. V-172 „Dėl būtiniausių prekių ir reikmenų kainų kontrolės“, nes kainos būdavo didesnės, nei nustatyta minėtame įsakyme. Be to, perkant Šiaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvėje limonadą ir kitus gaiviuosius gėrimus, sumokėdavo už tarą privalomą depozitą, o depozito susigrąžinti neturėjo galimybės. Dėl didesnių nei numatyta kainų ir nesudarytos galimybės susigrąžinti depozitą jis patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Dėl to jis labai išgyveno, depresavo, nes jo artimieji sunkiai uždirba ir jam atsiunčia pinigų, o Šiaulių tardymo izoliatoriuje veikianti parduotuvė iš jo pelnydavosi, siekė nepagrįstai praturtėti. Pareiškėjo nuomone, Šiaulių tardymo izoliatorius veikė nepateisinamai aplaidžiai, nerūpestingai, pažeidė kainų kontrolės įstatymą, todėl prašo iš atsakovės atstovo priteisti 500 Eur neturtinės, tiek turtinės žalos atlyginimo už nurodytą laikotarpį.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 72).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 66-69) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-172, 86 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (87 punktas). Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Šiomis prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Analogiška nuostata dėl kainų numatyta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 78 punkte.

Kalėjimų departamento direktorius 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtino Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles (toliau – ir Kainų kontrolės taisyklės) (1.3 p.).

Kainų kontrolės taisyklių 3 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Nuomos sutartyje taip pat privaloma numatyti sutarties nevykdymo pasekmes (netesybas už įsipareigojimų nevykdymą). Pagal 5 punktą, laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (toliau – komisija arba atsakingas asmuo). Pagal 6 punktą, parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Pagal 7 punktą, komisija arba atsakingas asmuo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatus įformina aktu. Vienas akto egzempliorius įteikiamas parduotuvės savininkui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Akto kopija pateikiama Kalėjimų departamentui. Pagal 8 punktą, nustačius, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 proc. negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, aukščiau nurodytų nuostatų ŠTI yra laikomasi, paskirtas atsakingas asmuo kas mėnesį tikrina parduodamų prekių kainas ir tai įformina aktu. Pastebėjus galimus kainų skirtumus, ŠTI raštu kreipėsi į UAB „Lobby Baltic“, taigi, aktyviai vykdė savo įsipareigojimus kontroliuojant kainas (2017-06-26 raštas Nr. 14/01-8626, 2017-06-28 raštas Nr. 14/01-8748, 2017-11-07 raštas Nr. 14/01-14505).

Šalies argumentai

Taip pat pareiškėjas savo skunde nurodo, kad apsipirkus įstaigos parduotuvėje, neįmanoma atgauti užstato už vienkartines pakuotes.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-10-02 įsakymu Nr. 1/01-287 patvirtintas vienkartinių pakuočių priėmimo iš suimtųjų (nuteistųjų) ir užstato už jas grąžinimo tvarkos aprašas, reglamentuojantis vienkartinių pakuočių priėmimo ir užstato už jas grąžinimo ŠTI laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Aprašo 9 punkte numatyta, kad suimtojo (nuteistojo) sąskaita už nupirktas prekes sumažinama pinigų suma, kurią nurodo parduotuvės darbuotojas suimtojo (nuteistojo) prašyme grąžinti vienkartines pakuotes. Duomenų, kad ši tvarka nebūtų įgyvendinama, nėra.

Nors ankstesniu laikotarpiu jokie vidiniai teisės aktai galimybės atgauti depozitą nenumatė, nurodo, kad pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais, prašymais dėl depozito užstato grąžinimo nesikreipė (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-01-13 pažyma Nr. 61-119), be to, atsakovas neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų turėjęs tokių pakuočių. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada tariamai jis pirko prekes, kurioms taikomas depozito mokestis, taip pat nepateikė įrodymų, kad apskritai tokių prekių pirko, todėl, nekonkretizavus nurodomų aplinkybių, laikytina, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad jam nesuprantama, kaip aptariamas teisinis reglamentavimas bei jo įgyvendinimas galėjo įtakoti neturtinės žalos atsiradimą ir kaip tai galėjo neigiamai emociškai paveikti pareiškėją, neaišku, kokius neigiamus potyrius tai galėjo sukelti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. D. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2020 m. sausio 2 d. nutartimi (b. l. 29-31) pareiškėjo skundą dalyje dėl kamerų ploto, ventiliacijos ir apšvietimo, temperatūros, pelėsio, grybelio bei privatumo neužtikrinimo už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 16 d. atsisakė priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6590-289/2018). Pareiškėjo skundas likusioje apimtyje, t. y. dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančios parduotuvės veikimo, nesilaikant teisės aktų nuostatų, už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 16 d. dėl neturtinės žalos atlyginimo priimtas. Nutarties dalis dėl atsisakymo priimti skundo dalį nustatyta tvarka ir terminais neapskųsta.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą pareiškėjas kildina dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančios parduotuvės veikimo, nesilaikant teisės aktų nuostatų, už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 16 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad tardymo izoliatoriaus parduotuvėje prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (87 punktas, 2016-03-29 įsakymas Nr. 1R-110, TAR 2016, Nr. 2016-06415).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Pagal minėtų taisyklių 5 punktą, laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas. Kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 punktas). Maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatas įforminamas aktu. Nustačius, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą (7–8 punktai).

Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad teisės aktų nuostatų Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra laikomasi, paskirtas atsakingas asmuo kas mėnesį tikrina parduodamų prekių kainas ir tai įformina aktu. Pastebėjus galimus kainų skirtumus, ŠTI raštu kreipiasi į UAB „Lobby Baltic“, taigi, aktyviai vykdo savo įsipareigojimus kontroliuojant kainas.

Byloje yra pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus atlikti parduotuvėje parduodamų prekių kainų patikrinimo aktai (b. l. 40-45, 47-48, 50-55, 57-62), iš kurių matyti, kad buvo laikomasi Kainų kontrolės taisyklių reikalavimų, parduodamų prekių kainos buvo tikrinamos reguliariai ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatai buvo įforminami aktais.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija sulaukusi suimtųjų ir nuteistųjų skundų dėl per didelių parduodamų produktų kainų, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui teikė raštiškus įspėjimus (2017-06-26 raštas Nr. 14/01-8626 (b. l. 46), 2017-06-28 raštas Nr. 14/01-8748 (b. l. 49), 2017-11-07 raštas Nr. 14/01-14505 (b. l. 56).

Be to, pareiškėjas teigia Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje jis negalėdavo susigrąžinti taros depozito.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-10-02 įsakymu Nr. 1/01-287 (b. l. 42) buvo patvirtintas Vienkartinių pakuočių priėmimo iš suimtųjų (nuteistųjų) ir užstato už jas grąžinimo tvarkos aprašas (b. l. 63-65), kuris reglamentuoja vienkartinių pakuočių priėmimo ir užstato už jas grąžinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems) (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3 punktas nustato, kad Šiaulių TI vienkartinės pakuotės iš suimtųjų (nuteistųjų) priimamos suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo maisto prekėmis iš parduotuvės grafike nustatytu laiku. Aprašo 4 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji), pageidaujantys grąžinti vienkartinę pakuotę, kartu su prašymu apsipirkti parduotuvėje pateikia ir prašymą grąžinti vienkartines pakuotes. Aprašo III skyrius nustato užstato už vienkartines pakuotes grąžinimo tvarką. Aprašo 9 punkte numatyta, kad suimtojo (nuteistojo) sąskaita už nupirktas prekes sumažinama pinigų suma, kurią nurodo parduotuvės darbuotojas suimtojo (nuteistojo) prašyme grąžinti vienkartines pakuotes. Teismui pateiktas nustatytas Vienkartinių pakuočių priėmimo iš suimtųjų (nuteistųjų) ir užstato už jas grąžinimo tvarkos aprašo priedas (b. l. 65).

Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais, prašymais dėl per didelių kainų, dėl depozito užstato grąžinimo nesikreipė. Atsakovas neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų turėjęs tokių pakuočių. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada ir kokių pakuočių jis turėjo, tačiau negalėjo atgauti depozito už jas.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. sausio 16 d. pažymos Nr. 69-255 (b. l. 38) matyti, kad pareiškėjas A. D. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikotarpiu nuo 2017-03-29 iki 2018-03-15. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-01-13 pažymos Nr. 61-119 (b. l. 39) matyti, kad pareiškėjas A. D. į įstaigos direktorių su skundais, prašymais laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2018-03-16 dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančios parduotuvės veikimo nesikreipė.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodytus teiginius dėl didesnių kainų Šiaulių TI parduotuvėje, įrodė, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu tinkamai vykdė Taisyklių reikalavimus dėl prekių kainų kontrolės, todėl laikytina, kad atsakovas nepažeidė Taisyklių reikalavimų užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Taigi, konstatuotina, kad atsakovas laikėsi teisės aktų reikalavimų dėl prekių kainų kontrolės bei vienkartinių pakuočių priėmimo iš suimtųjų ir užstato už jas grąžinimo tvarkos, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl aukštesnių nei numatyta kainų ir nesudarytos galimybės susigrąžinti depozitą jis patyrė ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą. Pasisakant apie galimai patirtą pareiškėjo turtinę žalą, pažymėtina, jog pareiškėjui pirmiausia atsiranda pareiga nurodyti, kokiu būdu ir kokią jis patyrė turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiškėjas nenurodo, jog jis būtų netekęs turto ar jis būtų sužalotas, kad jis būtų turėjęs papildomų išlaidų ar būtų gavęs pajamų, kas būtų įvykę, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo nurodyti atsakovės atstovų veiksmai dėl aukštesnių nei numatyta kainų ir nesudarytos galimybės susigrąžinti depozitą nėra susiję su pareiškėjo turtu, pajamomis ar nuostoliais (pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tik pirko ir turėjo depozitinių pakuočių, nekonkretizavo, kada tariamai pirko prekes, kurioms taikomas depozito mokestis, kada ir kokias prekes pirko, jo teigimu, didesne nei numatyta kaina). Teismas nenustatė jokių atsakovės atstovo pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, todėl tokio pobūdžio turtinė žala pareiškėjui negalėjo atsirasti.

Pareiškėjas turėjo pareigą pagrįsti prašomos turtinės žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė savo turto netekimo arba sužalojimo, turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių), taip pat negautų pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė turtinės žalos padarymo jam fakto ir dydžio. Juo labiau, pats pareiškėjas skunde turtinės žalos atlyginimo ir neprašo priteisti, tik nurodo, kad tokią jis patyrė.

Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas netikslingas. Konstatavus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė