- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-29
- Bylos Nr.
- T-XX-55-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Marčiulionis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Alytaus regioninė televizija“
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Alytaus regioninė televizija“ skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai dėl konkurso (kainų apklausos) rezultatų pripažinimo neteisėtais rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) pripažinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr.DV-361 sudarytos pirkimų komisijos kainų apklausos būdu vykdytą televizijos laidų sukūrimo, parengimo transliuoti ir transliavimo regiono eteryje pirkimą, įvykusį 2008 m. balandžio 22 d., neteisėtu ir panaikinti jo rezultatus; 2) įpareigoti atsakovą pašalinti padarytus teisės pažeidimus ir organizuoti naują konkursą dėl televizijos laidų sukūrimo, parengimo transliuoti ir transliavimo regiono eteryje pirkimo, pakviečiant jame dalyvauti ir viešąją įstaigą „Alytaus regioninė televizija“.
Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 1999 metų bendradarbiavo su Alytaus miesto savivaldybe ir pagal atitinkamas sutartis savo televizijos eteryje už tam tikrą užmokestį transliuodavo laidas apie savivaldybės veiklą. 2008 m. sausio 31 d. baigėsi paskutinės tarp pareiškėjo ir Alytaus miesto savivaldybės sudarytos sutarties terminas ir nauja sutartis nebebuvo sudaryta, o 2008 m. gegužės 22 d. pareiškėjos sužinojo, jog Alytaus miesto savivaldybė kainų apklausos būdu įvykdė konkursą televizijos laidų apie savivaldybės veiklą parengimo ir transliavimo paslaugoms pirkti, kurį laimėjo Kauno regioninė televizija „Pūkas“. Pareiškėjas apie šį vykdytą konkursą nieko nežinojo. Alytaus miesto savivaldybė pareiškėjui paaiškino, kad ji neprivalė kviesti pareiškėjo dalyvauti konkurse, nes buvo vykdomas ne atviras konkursas, o kainų apklausa ir šioje apklausoje pasiūlymus galėjo pateikti ne bet kuris subjektas. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės veiksmai, nepakviečiant pareiškėjo dalyvauti konkurse, ir vykdyto konkurso rezultatai negali būti pripažinti teisėtais, nes savivaldybė neturėjo teisės nepakvieti dalyvauti konkurse ir pareiškėjo, kurio pasiūlyme paslaugų kaina būtų buvusi nurodyta žymiai mažesnė nei įvykusio konkurso laimėtojo nurodyta jo teikiamų paslaugų kaina. Alytaus miesto savivaldybė šiuo atveju nesilaikė Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr.1264 patvirtinto Radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo 7 ir 52 punkto nuostatų, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnio 3 punkte numatyto valstybės ir savivaldybių turto racionalaus tvarkymo principo bei pačios Alytaus miesto savivaldybės nustatytose vykdytos kainų apklausos sąlygose numatytų principų.
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju keliamas ginčas nėra susijęs su Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta viešojo administravimo veikla. Savivaldybė, atlikdama pareiškėjo skunde nurodytus veiksmus, vykdė ne valdžios funkcijas, bet ūkinę veiklą (siekė pirkti paslaugas), o tarp pareiškėjo ir savivaldybės susiklostę teisiniai santykiai yra civilinio pobūdžio. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, kad keliamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę - komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybė atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta byloje J. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės ginčija savivaldybės veiksmus, atliktus ne viešojo administravimo srityje, o veikiant civilinių turtinių santykių srityje. Pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su savivaldybės vykdytomis paslaugų pirkimo procedūromis, kurios iš esmės buvo vykdomos tam tikro civilinio pobūdžio konkurso (kainų apklausos) būdu. Savivaldybės organizuoto paslaugų pirkimo (paslaugų teikėjų siūlomų kainų apklausos) tikslas buvo sudaryti civilinę sutartį dėl paslaugų savivaldybei teikimo.
Paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, jog ginčas tarp pareiškėjo ir savivaldybės nagrinėjamu atveju kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl jis turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Alytaus regioninė televizija“ skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai dėl konkurso (kainų apklausos) rezultatų pripažinimo neteisėtais perduoti Kauno apygardos teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo