Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbęs (duomenys neskelbtini), medkirčio padėjėju, teistas 2020 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS

A. M. 2021 m. birželio 13 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val., name esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V. T. metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau kaip 2 smūgius kumščiais į galvą, bei ne mažiau kaip 10 smūgius rankomis ir kojomis į krūtinės ląstą, rankas, juosmenį, kojas, bei tyčia, ne mažiau du kartus kastuvėliu sudavė per pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, rankose, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairėje juosmens srityje su minkštųjų audinių kraujosruva, odos nubrozdinimus kairiame žaste, kairėje blauzdoje, dešinio XI šonkaulio tiesioginį lūžį, galvos sumušimą, pasireiškusi odos nubrozdinimais kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, muštine žaizda viršutinėje lūpoje, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje, minkštųjų audinių kraujosruva apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, daugiaskeveldriniu nosikaulių lūžiu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, ko pasekoje, dėl galvos sumušimo, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, V. T. įvykio vietoje mirė ir taip tyčia jį nužudė. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

8. Ant M. B. marškinių (5 mėg.), G. B. liemenės (7 mėg.), G. B. sportinio bliuzono (8 mėg.), metalinio kastuvėlio (11 mėg.), nuoplovoje nuo A. M. dešinės kojos (22 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1419/2021(01) nurodoma, kad A. M. nustatyta: odos nubrozdinimai dilbiuose ir poodinė kraujosruva kakle. Poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu ar daiktais, odos nubrozdinimai padaryti kietu, riboto paviršiaus daiktu ar įrankio galu. Odos nubrozdinimai padaryti 3-6 parų laikotarpyje. Poodinė kraujosruva kakle padaryta 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Odos nubrozdinimai padaryti 3-6 parų laikotarpyje. Poodinė kraujosruva kakle padaryta 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai, visumoje ir kiekvienas jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamose vietose. Savigynos klausimai, nesant pateiktoms išsamioms situacinėms aplinkybėms, nėra teismo medicinos eksperto kompetencija. Poodinė kraujosruva kakle padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimai dilbiuose padaryti daugkartinai traumuojant dilbius. Nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavusių požymių, kurie leistų pasisakyti apie žalojančio įrankio ar įrankių skaičių, jų formą ar dydį. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamose vietose. (2 t., b. l. 152).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. M. kaltė padarant jam inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatyta, kad V. T. mirė būtent nuo galvos sumušimo. Šią aplinkybę patvirtino teisme apklaustas specialistas K. Zinkevič, tai patvirtina ir specialisto išvada Nr. M 673/2021(01), kurioje užfiksuota, kad į tai nurodo: odos nubrozdinimai kaktoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje, minkštųjų audinių kraujosruva apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, daugiaskeveldrinis nosikaulių lūžis su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalo. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimas, galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju (1 t., b. l. 103-111). Be kita ko, tai, kad po A. M. suduotų smūgių V. T. iš burnos ir nosies bėgo kraujas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats A. M., šią aplinkybę nurodė ir liudytojas G. B., todėl teismas šiais parodymais vadovaujasi.

Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, jog visi minėti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių. Kaltinime inkriminuotas smūgių skaičius, t.y. 2 smūgiai kumščiu į galvą, gyvybiškai svarbią vietą, ne mažiau kaip 10 smūgius rankomis ir kojomis į krūtinės ląstą, rankas, juosmenį, kojas, bei ne mažiau du kartai kastuvėliu per pilvą, ir kaltinimas, kad būtent A. M. tyčia nužudė V. T., įrodytas iš dalies paties A. M. parodymais, kuris pripažino sudavęs du smūgius į galvą V. T. bei spyręs du kartus, liudytojo G. B. ir liudytojo M. B. buvusių įvykio vietoje ir tiesiogiai mačiusių įvykio aplinkybes parodymais, kurie patvirtino vykusio konflikto tarp A. M. ir V. T. faktą bei tai, kad būtent A. M. sudavė smūgius į galvą bei kitas kūno vietas V. T., liudytojo A. M. parodymais, kuris patvirtino, kad po išgertuvių kitos dienos rytą V. T. buvo rastas negyvas (duomenys neskelbtini). Taip pat nukentėjusiųjų D. J. ir E. S. parodymais, kurios paaiškino, kokiomis aplinkybėmis bendravo su V. T., bei specialisto išvada, patvirtinančia V. T. padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, pobūdį, mirties priežastį. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir daiktai bei jų apžiūros duomenys.

Nors kaltinamasis A. M. teisme nurodė, kad jis būdamas pas B. alkoholio negėrė, nedalyvavo išgertuvėse ir apie pusę šešių vakaro išėjo namo, tačiau tokie kaltinamojo parodymai paneigti G. B. ir M. B. parodymais bei jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M. atėjo apie 16 val., o apie 19-20 val. kai G. B. ėjo miegoti, A. M. dar buvo. M. B. taip pat nurodė, kad A. M. su V. T. konfliktavo apie 15-16 val., o išėjo A. vakare, tačiau tikslaus laiko nurodyti negalėjo. Pats A. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atėjo pas B. apie 15 val., atėjo blaivus, atėjęs negėrė degtinės, apie 20 val. dar konfliktavo su V. T., o į namus parėjo apie 20,45 val. Aplinkybę, kad apie 20 val. jis dar konfliktavo su V. T. ir nebuvo išėjęs namo, kaltinamasis nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b .l. 110-128). Minėti duomenys pakankami išvadai, kad kaltinamasis jo nurodomu laiku, t.y. pusę šešių nebuvo išėjęs, jis dar ir 20 val. buvo pas B. namuose. Teismas vadovaujasi šioje dalyje A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie atitinka liudytojų parodymus. Tai, kad A. M. ėjo pirkti degtinės į parduotuvę, vartojo alkoholį nuosekliai nurodė liudytojai G. B. ir M. B., teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Kaltinamojo A. M. parodymus, kad jis alkoholio nevartojo, kad nuo jo veiksmų - suduotų smūgių - V. T. mirti negalėjo, teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekį išvengti atsakomybės. Jie paneigti aukščiau aptartais jo kaltės įrodymais.

Pasisakant dėl teisinio bylos faktinių aplinkybių vertinimo, pažymėtina, jog kaltinamojo gynėjo įsitikinimu, A. M. negalėjo numatyti, kad jo suduoti smūgiai taps V. T. mirties priežastimi, jo veika padaryta dėl neatsargumo, todėl A. M. veiką reikia kvalifikuoti ne kaip tyčinį nužudymą, o kaip neatsargų gyvybės atėmimą pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

Teismas su tokia gynybos pozicija nesutinka, nes byloje surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo A. M. veikos ir nukentėjusiojo mirties, taip pat tai, kad A. M. psichinis santykis su nusikalstama veika ir jos padariniais buvo tyčinis.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. Nagrinėjamoje byloje pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, specialisto išvadą nekyla abejonių dėl to, kad būtent kaltinamojo A. M. suduoti smūgiai V. T. į galvą ir buvo ne tik būtina pastarojo mirties kilimo sąlyga, bet ir esminis susiklosčiusio priežastingumo elementas, lėmęs nukentėjusiojo mirtį netrukus po suduoto smūgio (teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad po patirto sužalojimo V. T. galėjo nuo kelių iki keliasdešimties minučių atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl smegenų pabrinkimo, jei nebuvo praradęs sąmonės iš karto po patirtų sužalojimų (1 t., b. l 103-111). Taigi, nukentėjusiojo mirtis šioje situacijoje buvo dėsningas, o ne atsitiktinis, suduotų smūgių į galvą rezultatas.

Teismas sutinka su gynybos pozicija, jog byloje nenustatytas kaltinamojo išankstinis tikslas nužudyti asmenį, tačiau toks požymis nėra būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis ir paprastai gali rodyti tiesioginę tyčią bei turėti įtakos skiriant bausmę. Byloje neįrodinėta ir nenustatyta, jog kaltinamasis siekė nukentėjusiojo mirties ir norėjo jį nužudyti, tačiau pagal BK 129 straipsnio 1 dalį asmuo atsako ir tuo atveju, kai veikia netiesiogine tyčia.

Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016; 2K-7-74-778/2019).

Būtent tokią kaltinamojo tyčią teismas nustatė atsižvelgdamas į nustatytų smurtinių veiksmų priežastį, kiekį, jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusiojo padėtį smurtinių veiksmų metu ir kt. Tai, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlę smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, rodo, kad kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį. Kaltinamasis A. M. nurodė, kad prieš suduodant smūgius jis atsistojo, byloje nustatyta, kad smūgių sudavimo metu nukentėjusysis sėdėjo, smūgius A. M. sudavė į veidą, jų neskaičiavo, ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 110-112) nurodė, kad mušė 10 minučių, apklausiamas teisme šios dalies parodymų netvirtino, vis tik intensyvų smurtą tvirtina liudytojai G. B. ir M. B., kas teismui neabejotinai rodo kaltinamojo veikimą tyčia, turint omenyje ir kaltinamojo nurodytą suduotų smūgių menkavertę priežastį (V. T. pasakė sėdėdamas, kad jį nužudys, tačiau jokių veiksmų neatliko).

Teismo įsitikinimu, visos bylos aplinkybės patvirtina, kad A. M. suduodamas smūgius neblaiviam V. T. į gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, spardydamas jį, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir grėsmę sveikatai ar gyvybei, bet buvo abejingas padariniams, kurie gali kilti. A. M. buvo nesvarbu kokie padariniai, gyvybės atėmimas ar tam tikri sveikatos sutrikdymai bus padaryti. Taigi iš bylos aplinkybių teismas nustatė, kad A. M. nužudė V. T. veikdamas netiesiogine tyčia ir privalo atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. asmens nužudymą. Atsižvelgiant į tai, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

III. CIVILINIO IEŠKINIO, SKIRTINOS BAUMĖS IR KITI KLAUSIMAI

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2180 Eur dydžio patirtos turtinės žalos ir 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos (1 t., b. l. 165-170). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos, susiję su laidotuvėmis, o neturtinę – brolio netektis.

Teisme nukentėjusioji paaiškino, kad gavo apie 300 Eur dydžio laidojimo išmoką, tačiau ši suma nėra išminuota iš turtinės žalos. 1 430 Eur kainavo laidojimo paslaugos, pateikė tai patvirtinančius duomenis, kitos sumos dalies čekiais negalėjo patvirtinti, tačiau nurodė, kad 200 Eur sumokėjo už salę, 100 Eur kunigui už mišias, 60 Eur kainavo duobkasių paslaugos, taip pat buvo kitų smulkių išlaidų. Neturtinę žalą sudaro artimo žmogaus praradimas, nužudytasis buvo vienintelis brolis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 700 Eur dydžio patirtos turtinės žalos ir 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos (1 t., b. l. 178-179). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos patirtos dėl tėvo laidojimo, o neturtinę – tėvo netektis. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad iš turtinės žalos reikėtų minusuoti 200 eurų, nes tokio dydžio kompensaciją gavo iš darbovietės. Taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius išlaidas dėl vaikino 53 eurai, žvakės 3,47 eurai, paaiškino, kad kitų čekių neišsaugojo ir dar nurodė, kad 30 eurų kainavo žvakės, 30 eurų kapo sutvarkymas, 40 eurų jos darbo diena.

Dėl turtinės žalos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju, dėl V. T. mirties yra kaltas A. M.. Tiek nukentėjusioji D. J., tiek nukentėjusioji E. S. nurodė, jog dalies kvitų, patvirtinančių kiekvienos jų turėtas išlaidas, susijusias su V. T. laidotuvėmis, neišsaugojo, todėl kiekvienos jų prašoma priteisti patirtos turtinės žalos suma grindžiama atitinkamai D. J. ir E. S. parodymais, kad dėl laidotuvių patyrė turtinę žalą.

D. J. parodė, kad 2180 Eur turtinė žala atsirado dėl laidojimo išlaidų ir šiuos duomenis iš dalies patvirtina rašytiniai bylos duomenys (1 t., b. l. 165-170). Be kita ko, ji nurodė, kad 200 Eur sumokėjo už salę, 100 Eur kunigui už mišias, 60 Eur kainavo duobkasių paslaugos, taip pat buvo kitų smulkių išlaidų. Prašė 300 Eur dydžio laidomojo išmoką minusuoti iš turtinės žalos sumos.

E. S. parodė, kad 700 eurų turtinė žala susidarė, nes vainikas kainavo apie 53 Eur, žvakės 30 Eur, 3.47 Eur taip pat suma už žvakes, žmogaus, kuris tvarkė kapą, paslaugos kainavo 30 Eur ir 40 Eur už nedarbo dieną. Iš turtinės žalos reikia minusuoti 200 eurų, nes tokio dydžio kompensaciją gavo iš darbovietės, tad lieka 500 eurų turtinė žala.

Kiekvienos iš nukentėjusiųjų prašoma priteisti suma turtinei žalai atlyginti nėra per didelė. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis, nurodyta laidojimo suma neviršija įprastų laidojimo išlaidų, yra protinga ir adekvati. Tokiu būdu, teismas vertina, kad turtinės žalos padarymo faktas yra įrodytas aptartais įrodymais. Turtinė žala padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsako kaltas asmuo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis), todėl turtinės žalos sumos išieškotinos iš A. M..

Apklausiama teismo posėdyje nukentėjusioji D. J. nurodė, kad ji gavo 300 Eur dydžio laidojimo pašalpą, todėl priteistina suma turtinei žalai atlyginti mažintina iki 1880 (2180-300) Eur. Apklausiama teismo posėdyje nukentėjusioji E. S. nurodė, kad ji gavo 200 Eur dydžio kompensaciją, todėl priteistina suma turtinei žalai atlyginti mažintina iki 500( 700-200) Eur.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusioji D. J. prašo priteisti 15 000 Eur. Nurodė, kad dėl brolio mirties išgyvena, nužudytasis buvo vienintelis brolis, ji prarado artimą žmogų.

Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusioji E. S. prašo priteisti 10 000 Eur. Nurodė, kad dėl tėvo mirties patyrė išgyvenimus, įvykis turėjo įtakos jos sveikatai, negali susikaupti, kamuoja nemiga, tačiau pas gydytojus dėl to nesikreipė.

Teismo vertinimu, A. M. kaltė dėl nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos taip pat yra įrodyta.

Nukentėjusioji E. S. yra nužudytojo V. T. dukra, o nukentėjusioji D. J. sesuo. Šiuo atveju tyčiniais A. M. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – dėl tokių nusikalstamų jos veiksmų nukentėjusioji E. S. neteko tėvo, o nukentėjusioji D. J. brolio. Tokia smurtinė mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą nukentėjusiosioms, neigiamai paveikė jų gyvenimą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos priteisimas skirtas bent iš dalies materialiai kompensuoti nukentėjusiojo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kompensuoti nematerialias vertybes.

Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – tyčinė smurtinė nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, dėl ko nukentėjusiosioms neabejotinai kilo dvasinių išgyvenimų. Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį. Nustatyta, kad A. M. yra darbingas, dirbo UAB “Stebulė”, duomenų apie jo pajamas, turimą turtą nėra, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo turtinė padėtis yra gera. Teismų praktikoje vienas iš pagrindinių kriterijų, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nužudytojo asmens artimiesiems giminaičiams, yra jų santykių stiprumas.Vertinant nustatytų aplinkybių pusiausvyrą, teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad dukra (E. S.) ir tėvas (V. T.) bendravo neintensyviai, kaip nurodė pati E. S. ji su tėvu bendraudavo telefonu, į tai, kad teismui nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad E. S. būtent dėl šio įvykio patirtų išgyvenimų teko kreiptis pas medikus, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-318/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-513-697/2015, 2K-44-648/2016, 2K-9-697/2017), sprendžia, kad reikalaujamos neturtinės žalos suma yra mažinama iki 5 000 eurų.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad D. J. su broliu (V. T.) taip pat nebendravo labai neintensyviai, kaip pati nurodė susiskambindavo kartą per savaitę, nesant duomenų, kad dėl išgyvenimų jai būtų tekę kreiptis į medikus, atsižvelgiant į praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad reikalaujamos neturtinės žalos suma yra mažinama iki 3 000 eurų.

Dėl skirtinos bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamoko asmenybę.

A. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis neneigia sudavęs 4 smūgius V. T..

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kadangi liudytojų G. B. ir M. B. parodymais nustatyta, kad prieš veikos padarymą kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasekoje konfliktavo ir sudavė smūgius, ir, teismo vertinimu, tai rodo ryšį tarp alkoholio vartojimo ir kaltinamojo veiksmų. Nors byloje nėra tiksliai nustatytas A. M. girtumo laipsnis įvykio metu, iš liudytojų G. B., M. B. parodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad veikos padarymo metu A. M. buvo neblaivus ir būtent jo neblaivumas buvo viena iš nusikaltimo priežasčių.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė, todėl A. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Skirdamas bausmę A. M. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padaryta viena labai sunki nusikalstama veika žmogaus gyvybei, padaryto nusikaltimo pasekmės yra negrįžtamos ir nepataisomos. Nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia ir yra baigta. Kartu, parenkant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis iki 2021 m. birželio 2 d. dirbo, padarytos žalos neatlygino. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jis baustas administracine tvarka.

Teismas įvertina ir tai, kad pagal teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 78 TPK-171/2021, A. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b. l. 194-199).

Teismo vertinimu, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio nuostatas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas mano, kad A. M. skirtina bausmė artimesnė BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui.

A. M. yra teistas 2020 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, jis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bendrinama dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Dėl kardomosios priemonės

Šioje byloje kaltinamajam A. M. paskirta karomoji priemonė – kardomasis kalinimas suėmimas. Jis buvo laikinai sulaikytas 2021 m. birželio 14 d. Šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta reali ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo, o šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo, ir galimai bėgs (slėpsis), yra pagrįsta. A. M. anksčiau jau teistas 1 kartą, nėra susaistytas stipriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, todėl šiuo aspektu rizika, kad jis bėgs (slėpsis) išties didelė. A. M. pripažintas kaltu už vieno nusikaltimo padarymą, kuris priskiriamas labai sunkių kategorijai. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir eliminuoti galimą pasislėpimo nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo riziką kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendiui įsiteisėjus, panaikinama (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 6 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma yra 637,21 Eur už A. M. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ( 3 t., b. l. 109-110).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2021 m. lapkričio 5 d. pripažino gynėjo dalyvavimą bylos nagrinėjimo metu būtinu, kadangi be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebus reikiamai ginami. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius A. M. parinko gynėją advokatą Mykolą Girdiušą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi paskirtas A. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas (3 t., b. l. 88).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas aplinkybes, susijusias su A. M. turtine padėtimi, kuri nėra gera, į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas, sprendžia, kad būtų netikslinga iš A. M. priteisti išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, užtikrinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K- 322/2014). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reikalavimas pripažinti antrinės teisinės pagalbos išlaidas procesinėmis ir jas priteisti iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą, šios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsniu ir 108 straipsnio 1 dalimi.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1., b. l. 153-159):

metalinis kastuvėlis (paketas), šviesios spalvos paklodė, šviesios spalvos užvalkalas, Nuoplova (Nr. 1) paimta nuo raudonos spalvos dėmės tarp veidrodžio ir lovos, nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės (Nr. 8) tarp pečiaus ir spintos ant grindų, M. B. kūno tyrimo metu paimti rankų pirštų panagiu tūrinys, G. B. kūno tyrimo metu paimti rankų pirštų panagių tūrinys, A. M. kūno tyrimo metu paimti rankų pirštų panagių tūrinys bei nuoplovos nuo kojų, tyrimui paimti M. B., G. B., A. M. seilių lyginamieji pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.

G. B. drabužiai: sportinės kelnės, sportinis megztinis PUMA, liemenė "Warror", grąžintini G. B..

M. B. drabužiai: mėlyni marškinėliai, baltai mėlynos spalvos, languoti, marškiniai ilgomis rankovėmis, pilkos spalvos kojinės, juodos spalvos sportinės kelnės su baltos spalvos juosta ant kelnių, grąžintini M. B..

A. M. drabužiai: mėlynos spalvos sportbačiai ,,Adidas", raudonos spalvos striukė su užrašu "BEST", vyriški šortai ,,Street Beatz, pilkos spalvos, berankoviai marškinėliai ,,PUMA", grąžintini A. M. ar jo nurodytam asmeniui, o nesant prašymo sunaikinti kaip menkaverčius.

V. T. kelnės su diržu, berankoviai marškinėliai, kojinės, apatiniai 2021-08-04 ir 2021-09-27 Vilniaus apskrities VPK KPSNTV 2-jo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. G. nutarimais perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimt) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtąją bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. M. nustatyti laisvės atėmimą dešimt metų šešiems mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 14 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. birželio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 14d.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios D. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, o dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir priteisti nukentėjusiajai D. J. iš kaltinamojo A. M. 1880 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų ) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios E. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, o dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir priteisti nukentėjusiajai E. S. iš kaltinamojo A. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurių suma sudaro 637,21 Eur iš A. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

-metalinį kastuvėlį (paketą), šviesios spalvos paklodę, šviesios spalvos užvalkalą, nuoplovą (Nr. 1) paimtą nuo raudonos spalvos dėmės tarp veidrodžio ir lovos, nuoplovą nuo raudonos spalvos dėmės (Nr. 8) tarp pečiaus ir spintos ant grindų, M. B. kūno tyrimo metu paimtą rankų pirštų panagiu tūrinį, G. B. kūno tyrimo metu paimtą rankų pirštų panagių turinį, A. M. kūno tyrimo metu paimtą rankų pirštų panagių turinį bei nuoplovas nuo kojų, tyrimui paimtus M. B., G. B., A. M. seilių lyginamuosius pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka;

-G. B. drabužius: sportines kelnes, sportinį megztinį PUMA, liemenę "Warror", grąžinti G. B.;

-M. B. drabužius: mėlynus marškinėlius, baltai mėlynos spalvos languotus marškinius ilgomis rankovėmis, pilkos spalvos kojines, juodos spalvos sportines kelnes su baltos spalvos juosta, grąžinti M. B.;

- A. M. drabužius: mėlynos spalvos sportbačius ,,Adidas", raudonos spalvos striukę su užrašu "BEST", vyriškus šortus ,,Street Beatz, pilkos spalvos, berankovius marškinėlius ,,PUMA", grąžinti A. M. ar jo nurodytam asmeniui, o nesant prašymo sunaikinti kaip menkaverčius;

-V. T. kelnes su diržu, berankovius marškinėlius, kojines, apatinius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.