- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- T-1022-1013/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52807-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, D. D. gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi VšĮ „Šeškinės poliklinika“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi pripažino, kad D. D. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamu, ir taikė jo atžvilgiu priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas pratęstas. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagal gyvenamąją vietą – VŠĮ „Šeškinės poliklinika“ Psichikos sveikatos centre.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. rugsėjo 13 d. gautas VšĮ „Šeškinės poliklinika“ teikimas dėl D. D. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pratęsimo.
Teismo posėdžio metu VšĮ „Šeškinės poliklinika“ atstovė prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad D. D. buvo priverstinai gydytas Rokiškyje, o dabar pusę metų yra gydomas VšĮ „Šeškinės poliklinika“. Pažymėjo, kad D. D. vykdo visus nurodymus, lankosi medicinos įstaigoje sąžiningai, geria vaistus, bet jis yra ligonis, todėl jam gydymas turi būti pratęstas.
Teismo posėdžio metu D. D. gynėja nurodė, kad nors D. D. kruopščiai vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus, šiuo metu jam ligos paūmėjimo nėra, bet gydymas, atsižvelgiant į sveikatos būklę, turėtų būti pratęstas.
Teismo posėdžio metu prokuroras teikimą prašė tenkinti, nurodė, kad sutinka su VšĮ „Šeškinės poliklinika“ atstove, kad D. D. reikalingas gydymas, todėl siūlė tenkinti prašymą ir pratęsti gydymą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str. 6 d.).
Iš VšĮ „Šeškinės poliklinika“ pateiktos komisijos išvados apie asmens sveikatos būklę bei gydytojos psichiatrės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad D. D. yra nustatyta paranoidinė šizofrenija. D. D. psichikos liga susirgo 1996 m. Per pastarąjį priverstinį ambulatorinį stebėjimo laikotarpį jis reguliariai lankėsi pas gydytoją psichiatrą bei socialinį darbuotoją, vartojo paskirtus vaistus. D. D. yra orientuotas, pakankamai tvarkingas, kalba garsiai, mąstymo tempas kiek pagreitėjęs, rezonuojantis, bendravime stokoja distancijos, emocijos pakilios, nepakankamai adekvačios, dirglokos, gydymui motyvuotas, Psichikos sveikatos centre lankosi reguliariai. Taigi atsižvelgus į tai, kad D. D. būklė yra stabili, skirti jam stacionarinį gydymą nereikalinga, tačiau ambulatorinis gydymas, įvertinus D. D. būklę, išlieka būtinas.
Duomenų visuma apie D. D. psichinę būseną ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad dabartinė D. D. sveikatos būklė reikalauja tolimesnio priverstinio gydymo, jis nėra pasveikęs, jo sveikatos būklė nepasikeitė, jo pavojingumas neišnykęs, pagrindų nutraukti jam taikytą priverčiamąją medicininę priemonę ar ją keisti kita nenustatyta. Taigi tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis D. D. yra būtinas, todėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstinas. Atsižvelgiant į tai, kad BPK 405 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, teismas sprendžia, kad D. D. priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęstina šešiems mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Teikimą tenkinti.
D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsti 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.