Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-26 · Civilinė byla Nr. 2S-569-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-26
Bylos Nr.
2S-569-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Ieškovas
V. Ž., D. V.
Atsakovas
AB Parex bankui
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-569-115/2010

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas Procesinio sprendimo kategorijos:

106.8.1;122.4.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) V. Ž. ir D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-18551-432/2009 pagal ieškovų V. Ž. ir D. V. ieškinį atsakovui AB Parex bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai V. Ž. ir D. V. ieškiniu prašė pripažinti ieškovų ir atsakovo 2006-08-01 sudarytos kredito sutarties Nr. BKS/608 nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą vykdyti šią sutartį (b.l.1-6).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakyti priimti ieškovų ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, pareikštą atsakovui AB Parex bankui ir grąžino ieškovams (b.l.30).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai nenurodė ieškinio sumos, nors jų pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio. Teismas sprendė, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pagal rūšinio teismingumo taisykles. Teismas nutartį motyvavo tuo, jog dėl atsakovo vienašališko kredito sutarties nutraukimo ieškovams atsirado prievolė sumokėti pagal sutartį likusias mokėti sumas, priešingu atveju ieškovai netektų atitinkamos vertės turto, kurio hipoteka buvo užtikrintas ieškovų prievolės įvykdymas. Teismas sprendė, jog ieškovų ieškinio suma susieta su sandorio, kurio nutraukimą ieškovai prašo pripažinti neteisėtu, suma; ieškinio dalykas yra: negrąžintas kreditas- 250.638 EUR, nesumokėtos palūkanos- 8.110,93 Lt, nesumokėti delspinigiai- 7.019,73 Lt. Šios sumos–iš viso 917.647,34 Lt (265.769,04 EUR) – sudaro ieškinio sumą. Teismas vadovavosi CPK 27 str. 1 p. ir nurodė, jog šio ieškinio priėmimo klausimą turėtų spręsti Vilniaus apygardos teismas. Teismas pažymėjo, jog nors ieškinyje nurodyta, kad ieškovai prideda žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, tačiau šis dokumentas teismui nebuvo pateiktas.

Apeliantai (ieškovai) V. Ž. ir D. V. pateikė atskirąjį skundą (b.l.36-37), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, nurodydamas, jog minėti reikalavimai yra turinio pobūdžio, kurių suma atitinka suteikto kredito sumą. Ieškovai neginčija savo įsiskolinimo atsakovui, ieškovai savo veiksmais nesiekia kaip nors modifikuoti tarp jų ir atsakovo susiklosčiusį teisinį santykį tokiu būdu, kad pasikeistų šalių prievolių apimtis, nesiekiama nei padidinti, nei sumažinti įsiskolinimo. Įsiskolinimas bankui yra atsiradęs pagal 2006-08-01 Kredito sutartį Nr. BKS/608, jis ieškovų pripažįstamas ir neginčijamas. Ieškinio dalykas yra 2006-08-01 Kredito sutarties Nr. BKS/608 nutraukimo neteisėtumas. Apeliantų teigimu, tiek sutarties nutraukimas, tiek šio sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu, niekaip nepakeis tarp šalių egzistuojančių prievolių turtinės apimties, nepadidins ir nesumažins turtinių reikalavimų dydžio. Apeliantai teigia nereikalaujantys iš atsakovo jokio nuostolių atlyginimo. Ieškinys yra dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais. Patenkinus ieškinį būtų konstatuota, jog atsakovo veiksmai yra neteisėti. Jokių turtinio pobūdžio pareigų toks teismo sprendimas atsakovui nesukurtų, todėl teismo argumentai, jog ieškinį dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais, reikėtų įkainoti priklausomai nuo bendros ieškovų skolos atsakovui pagal 2006-08-01 Kredito sutartį Nr. BKS/608, yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, paremti prielaidomis. Kadangi teismas klydo ir neteisingai aiškino ieškinio dalyką, nepagrįstai ieškovų pareikštą ieškinį įvertino kaip turtinio pobūdžio reikalavimą, todėl teismo argumentai, jog ieškinys neteismingas apylinkės teismui dėl neva per didelės ieškinio sumos vertintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Apeliantų (ieškovų) V. Ž. ir D. V. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai ieškiniu prašė pripažinti ieškovų ir atsakovo 2006-08-01 sudarytos kredito sutarties Nr. BKS/608 nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą vykdyti šią sutartį. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti šį ieškinį, kaip turtinį, kurio suma viršija 100.000 Lt ir pagal CPK 27 str. 1 p. teismingą Vilniaus apygardos teismui.

Šalies argumentai

Apeliantai atskirajame skunde teigia, jog tiek sutarties nutraukimas, tiek šio sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu, niekaip nepakeis tarp šalių egzistuojančių prievolių turtinės apimties, nepadidins ir nesumažins turtinių reikalavimų dydžio, ieškiniu nereikalaujama iš atsakovo jokio nuostolių atlyginimo, ieškinys yra dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais; patenkinus ieškinį būtų konstatuota, jog atsakovo veiksmai yra neteisėti ir turtinio pobūdžio pareigų toks teismo sprendimas atsakovui nesukurtų.

Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl to, ar ieškinio reikalavimas yra turtinis ar ne.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog žyminis mokestis pagal nustatymo būdą gali būti proporcinis ir paprastas. Proporcinis žyminis mokestis yra taikomas esant turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine ieškinio sumos išraiška. Paprastas žyminis mokestis išreiškiamas tikslia suma ir ji nepriklauso nuo ginčo dalyko vertės.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (LAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, bylos Nr.3K-3-381/2008). Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju ginčas yra dėl turto – atsakovo ieškovams suteikto kredito likučio su palūkanomis ir delspinigiais grąžinimo, nes, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl atsakovo vienašališko kredito sutarties nutraukimo ieškovams atsirado prievolė sumokėti pagal sutartį likusias mokėti sumas, priešingu atveju ieškovai netektų atitinkamos vertės turto, kurio hipoteka buvo užtikrintas ieškovų prievolės įvykdymas. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas šio ginčo atveju vienai ar kitai šaliai sukurs turtines pasekmes, kurios apibrėžtos ieškinio reikalavimais, t.y. 917.647,34 Lt negrąžinto kredito su palūkanomis ir delspinigiais suma. Dėl šios priežasties ieškinys turi būti įkainotas pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p. Kadangi negrąžinto kredito suma viršija vieną šimtą tūkstančių litų šis turtinis ginčas turi būti sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme (CPK 27 str. 1 p.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareikštą reikalavimą byloje turtiniu ir įkainotinu, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, ieškinio sumos apskaičiavimą bei teismingumo taisyklių taikymą. Apeliantų (ieškovų) V. Ž. ir D. V. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apeliantų (ieškovų) V. Ž. ir D. V. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-18551-432/2009 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų (ieškovų) V. Ž. ir D. V. valstybei po lygiai 6,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. po 3,47 Lt iš kiekvieno apelianto.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjos Tatjana ŽukauskienėVirginija Volskienė