Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-17 · Administracinė byla Nr. A-146-226-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-17
Bylos Nr.
A-146-226-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Antanas Ablingis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
L. S.
Trečiasis asmuo
M. A., G. G., S. K., G. S., G. G. Lavrinovič, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Arūnas Kučinskas
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-226/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant pareiškėjai L. S.,pareiškėjos atstovui advokatui Arūnui Kučinskui,tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. A., G. G., S. K., G. S.,G. G. Lavrinovič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų G. G., S. K. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, M. A., G. G., S. K., G. S. dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L. S. pareiškimu (T 1, b. l. 3-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus terminus prašymui, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisės atkūrimo į senelio J. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, buvusią pagal to meto administracinį teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja paaiškino, kad ji yra 1998 m. gegužės 23 d. mirusios savo motinos J. T. dukra ir jos įstatyminė įpėdinė. Teigė, kad po savo motinos mirties ji pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį tapo pretendente atkurti nuosavybės teises į savo motinai tenkančią J. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalį, tačiau dėl svarbių priežasčių yra praleidusi terminą prašymui ir dokumentams paduoti, todėl prašė šiuos terminus atnaujinti.

Paaiškino, kad J. T. tėvai (pareiškėjos seneliai) buvo J. ir A. A.. Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į 1975 metais mirusio J. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) kreipėsi A. A. (J. A. sutuoktinė, pareiškėjos močiutė ) ir žemės savininko vaikai M. A., G. G., S. K., G. S.. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. vasario 15 d. ir 2005 m. kovo 9 d. sprendimais J. A. sutuoktinei ir vaikams atkūrė nuosavybės teises į 1,0925 ha ir 0,9913 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad šiais sprendimais nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į visą J. A. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. birželio 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr.2-3936-656/2008) patenkino jos ir kitų pretendentų (M. A., G. G., S. K., G. S.) prašymus ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., miręs 1975 m., iki 1940 m. liepos 1 d. nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė 6 dešimtines žemės, buvusias tuometinės (duomenys neskelbtini). Šis teismo sprendimas buvo priimtas ir įsiteisėjo pasibaigus įstatymu nustatytam prašymo ir dokumentų padavimo terminui. Teigė apie visą J. A. nuosavybės teise valdytą žemę sužinojusi iš civilinėje byloje pateikto teismui Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000 m. spalio 5 d. pažymėjimo Nr.5-1967-A.

Pareiškėja taip pat paaiškino, kad jos motina prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo nebuvo pateikusi. Ji labai sunkiai sirgo, nuo 1993 metų iki savo mirties beveik nevaikščiojo, buvo neįgali. Pareiškėja teigė keletą metų viena slaugiusi onkologine liga sirgusią savo motiną iki jos mirties. Be to, 1997 metų spalio 24 d. nutraukė santuoką su buvusiu sutuoktiniu ir tuo pačiu metu viena turėjo rūpintis dar ir trim mažamečiais vaikais (gim. 1987, 1989 ir 1991 m.). Pažymėjo, kad ji tik 2005 metais sužinojo, kad ji, kaip vaikaitė, taip pat gali pretenduoti į savo senelio žemę.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė bylą spręsti atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir susiklosčiusią teismų praktiką ( b. l. 172-173).

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti G. G., S. K. ir G. S. prašė L. S. prašymą atmesti. Atsiliepime (b.l. 174-175) teigė, kad pareiškėjos motina mirė 1998 m. gegužės 23 d., todėl pareiškėja turėjo laiko paduoti prašymą iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.). Be to, teigė, kad toks prašymas galėjo būti paduotas ir iki pareiškėjos motinos mirties.

Tretysis suinteresuotas asmuo M. A. teismo posėdyje prašė pareiškėjos prašymą patenkinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą patenkino.

Teismas nustatė, kad pagal Atkūrimo įstatymą piliečiai prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d., tačiau pareiškėja iki šių terminų pabaigos prašymo ir dokumentų Vilniaus apskrities viršininko administracijai nepateikė. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad pareiškėjos motina ilgą laiką sunkiai sirgo ir ja rūpinosi pareiškėja. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo nustatė, kad šioje byloje viena iš byloje dalyvavusių šalių buvo L. S.. Taigi šis sprendimas yra priimtas ir jos atžvilgiu. Tretieji asmenys šio sprendimo neskundė. Todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja buvo visiškai nerūpestinga ir nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenustato kokios priežastys gali būti pripažintos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas vertino, kad aplinkybės, jog pareiškėja ilgą laikė slaugė sunkiai sergančią motiną, kad neseniai sužinojo apie savo senelio turėtą žemę, kad dalyvavo teismo procese nustatant juridinę reikšmę turintį faktą apie jos senelio turėtą žemę, pripažintinos svarbia terminų praleidimo priežastimi. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija ir M. A. dėl terminų atnaujinimo neprieštarauja. Tretieji suinteresuoti G. G., S. K. ir G. S. dėl terminų atnaujinimo prieštarauja, tačiau rimtų priežasčių ir argumentų nenurodo.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas L. S. prašymą dėl terminų atnaujinimo patenkino.

III.

Tretieji suinteresuoti G. G., S. K. ir G. S. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą (b.l. 205-206), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos L. S. pareiškimą atmesti.

Atsiliepimas

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo pačiu pagrindiniu argumentu, kuris buvo nurodytas atsiliepime į pareiškėjos prašymą, pateiktame pirmosios instancijos teismui, t.y. kad pareiškėja po motinos mirties 1998 metais turėjo pakankamai laiko paduoti prašymą iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.). Pažymėjo, kad pati pareiškėja nesirgo. Teismas nesiaiškino priežasčių kodėl pareiškėja po motinos mirties negynė savo teisių. Pasak apeliantų, pareiškėja nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu, nes A. A. (pareiškėjos močiutė) 2005 metais jai padovanojo žemės sklypą. Nesutinka, kad pareiškėja sužinojo apie senelio žemę tik iš civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas terminus atnaujino nepagrįstai. Be to, apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jų teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, nors teismo posėdyje buvo pateikti įrodymai apie advokato užimtumą kitoje byloje.

Pareiškėja L. S. pateikė atsiliepimą (b.l. 209-211), kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pareiškėja akcentuoja, kad ji tik 2005 metų balandžio mėnesį, t.y. po to, kai močiutė jai padovanojo dalį žemės sklypo, sužinojo, jog būdama vaikaitė ji ir pati turi teisę atkurti nuosavybę į savo senelio žemę. Apie tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 15 d. ir 2005 m. kovo 9 d. sprendimais jos giminėms yra atkurtos nuosavybė teisės į J. A. žemę ji sužinojo pasibaigus prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminui. Pabrėžia, kad apie galimybę atkurti nuosavybės teises į likusią senelio žemės dalį (į kurią nuosavybės teisės neatkurtos 2005 m. sprendimais) ji sužinojo tik įsiteisėjus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimui (civilinė byla Nr.2-3936-656/2008). Mano, kad teismas jos nurodytas priežastis svarbiomis terminų praleidimo priežastimis pripažino pagrįstai.

Pareiškėja pažymėjo, kad ji pretenduoja tik į tą savo senelio žemės dalį, į kurią nuosavybės teisių atkūrimas galimas remiantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr.2-3936-656/2008) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Į tą žemę, į kurią nuosavybės teisės atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims 2005 metais priimtais sprendimais, nepretenduoja.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas joms neleido pasinaudoti advokato paslaugomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantai buvo iš anksto informuoti apie teismo posėdžio laiką, tačiau atstovavimo sutartį su advokate sudarė likus vienai dienai iki teismo posėdžio iš anksto žinodamos, jog advokatė teismo posėdyje nedalyvaus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal Atkūrimo įstatymą piliečiai prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Tiek galiojusio iki Atkūrimo įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino (2001 m. gruodžio 31 d.), tiek šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr.IX-1759 redakcija) 1 dalies 1 punkte įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, laikantis aptariamo straipsnio 2-4 punktuose nustatyto eiliškumo, t.y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomi iš eilės ir tik nustačius, kad nėra aplinkybių taikyti iš eilės pirmesnius punktus. Mirusio savininko mirusiojo vaiko vaikų teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą numatyta 1992 m. sausio 14 d. įstatymu Nr.I-2200 (įsigaliojo nuo 1992 m. sausio 17 d.) pakeitus Atstatymo įstatymo 2 straipsnį, t.y. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Kadangi žemės savininko J. A., mirusio 1975 metais, dukra J. T. (pareiškėjos motina) mirė 1998 m.gegužės 23 d., pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą pareiškėja teisę atkurti nuosavybės teisę savininko išlikusio nekilnojamojo turto atitinkamą dalį įgijo po savo motinos mirties. Prašymo iki įstatymu nustatyto termino nepateikė.

Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad 1991 m. balandžio 12 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į J. A. žemę (duomenys neskelbtini) (6,555 ha) pateikė savininko sutuoktinė A. A. ir vaikai M. A., G. G., S. K. ir G. S. Nuosavybę pagrindžiančiu dokumentu nurodė 2000 m. spalio 5 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimą Nr.T-1967-A.Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. vasario 15 d. ir 2005 m. kovo 9 d. sprendimais šiems pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise du žemės sklypus: 1,0925 ha žemės sklypą Nr. 764 (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 1996 m. priskirtoje Vilniaus miestui, ir 0,9913 ha žemės sklypą Nr.763 (duomenys neskelbtini) teritorijoje,1996 m. priskirtoje Vilniaus miestui. Šiais sprendimais remiantis nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu - 2000 m. spalio 5 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimu Nr.T-1967-A, nuosavybės teisės buvo atkurtos į iš viso į 2,0838 ha.

Apeliacinio skundo argumentai dėl 2005 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutarties, kuria pareiškėjos L. S. senelė A. A. (2006 m.gegužės 3 d. mirė) padovanojo pareiškėjai pirmiau minėtais sprendimais grąžintos nuosavybės savąją dalį (1982/9913 dalį 0,9913 ha žemės sklypo ir 2185/10925 dalį 1,0925 ha žemės sklypo), galimos įtakos pareiškėjos elgesiui apsisprendžiant ar kreiptis dėl nuosavybės teisės atkūrimo į J. A. žemę įrodymais nepagrįsti ir nėra reikšmingi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl terminų atnaujinimo yra reikšmingas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsiteisėjęs 2008 m. birželio 5 d. sprendimas (civilinė byla Nr.2-3936-656/2008), kuriuo pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas apeliantų skundžiamą 2009 m. vasario 17 d. sprendimą.

2008 m. birželio 5 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas patenkino pareiškėjų L. S. (t.y. pareiškėjos nagrinėjamoje administracinėje byloje) ir M. A., G. G., S. K., G. S. (nagrinėjamoje administracinėje byloje tretieji suinteresuoti asmenys) prašymus ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., miręs 1975 m., iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė 6 dešimtines žemės (duomenys neskelbtini).Teismas nustatė, kad 2000 m. spalio 5 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime Nr.T-1967-A buvo nepakankamai aiškiai nurodyti faktai apie J. A. turėtą žemę, todėl pareiškėjams nebuvo galimybės pilnai pasinaudoti Atkūrimo įstatymo suteikta teise atkurti nuosavybės teises į visą J. A. iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą – 6 dešimtines žemės. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Išaiškino, kad į nustatytą 6 dešimtinių žemės plotą įtrauktina žemė, į kurią nuosavybės teisės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais A. A., G. S, G. G., S. K. ir M. A. – ir viso 2,0838 ha. Be to, teismas minėtu sprendimu nusprendė, kad visi pareiškėjai, taigi ir pareiškėja L. S., dėl svarbių priežasčių praleido terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į J. A. valdytas 6 dešimtines žemės, buvusias tuometinės (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos teisių, kurias jai sukuria civilinėje byloje Nr.2-3936-656/2008 priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas, įgyvendinimas galimas tik išsprendus klausimą dėl termino atnaujinimo paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes ji nebuvo padavusi prašymo atkurti nuosavybės tesies į J. A. žemę.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Civilinėje byloje Nr.2-3936-656/2008 dalyvavo tie patys asmenys, kurie dalyvauja nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi administracinis teismas nagrinėjamoje byloje iš naujo neturėjo įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3936-656/2008. Atsižvelgiant į sprendimu minėtoje civilinėje byloje nustatytus faktus, pareiškėjos argumentas, kad ji iš šio įsiteisėjusio teismo sprendimo sužinojo, jog yra daugiau savininko J. A. žemės, negu atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims pagal 2005 metais priimtus sprendimus, ir ji pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą turi teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į atitinkamą šios žemės dalį, laikytini pagrįstais. Remdamasi teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3936-656/2008 pareiškėja prašo atnaujinti terminą paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į J. A. žemės (6 dešimtinių; žemės ploto matavimo vienetas dešimtinė atitinka 1,0925 ha) atitinkamą dalį, į kurią nuosavybės teisės dar neatkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims, t.y. pareiškėja neprašo atnaujinti terminą pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į tą savininko žemės dalį (2,0838 ha), kuri jau yra sugrąžinta natūra tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Ši pareiškėjos pozicija atitinka Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. Iš teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3936-656/2008, kurioje L. S. ir tretieji suinteresuoti asmenys buvo pareiškėjai, nustatytų faktų seka, kad tik įsiteisėjus šiam sprendimui pareiškėjai atsirado faktinis pagrindas teikti prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, nes teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas. Pareiškėja, kaip ir tretieji suinteresuoti asmenys civilinėje byloje Nr.2-3936-656/2008 siekė vieningo tikslo, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie visą J. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę tikslu atkurti nuosavybės teises į šią žemę. Šis juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas. Įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr.2-3936-656/2008 pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą dėl terminų atnaujinimo per protingą terminą.

Apeliantų argumentą, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jų teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 3 dalis nustato, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyviams ir atstovams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžio dienos. Iš byloje esančių teismo šaukimų grąžinamųjų dalių matyti, kad apie 2009 m. vasario 4 d. teismo posėdį tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. S, G. G., S. K. buvo pranešta (įteikti teismo šaukimai) 2008 m. gruodžio 27 d. - 2009 m. sausio 5 d. laikotarpiu. Kadangi tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą nagrinėjamu atveju buvo pranešta prieš mėnesį, šis laiko tarpas laikytinas pakankamu proceso šaliai apsispręsti, ar ji dalyvaus teismo posėdyje pati, ar per atstovą, o apsisprendus jį susirasti. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdžio dieną (2009 m. vasario 4 d.) tretieji suinteresuoti asmenys G. S, G. G., S. K. pateikė teismui 2009 m. vasario 3 d. atstovavimo sutartį ir tos pačios dienos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes advokatė užimta kitame teismo posėdyje (konkretūs duomenys nepateikti), t.y. atstovavimo sutartis buvo sudaryta teismo posėdžio dienos išvakarėse ir jos sudarymo metu žinant, kad atstovas į teismo posėdį neatvyks. Įvertinęs šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepatenkino. Vertinti šią konkrečią situaciją kaip procesinės teisės normų pažeidimą nėra pagrindo. Be to, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pažymėtina, kad nei su apeliaciniu skundu, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys G. S, G. G. ir S. K. nepateikė procesinio pobūdžio prašymų (dėl įrodymų prijungimo ir pan.), patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė jų teisę pateikti įrodymus ir būti išklausytais. Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu tretieji suinteresuoti asmenys išdėstė apeliaciniame skunde ir dalyvaudami apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

trečiųjų suinteresuotų G. G., S. K. ir G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius