- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 1S-424-53/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvyra Ona Kvaraciejūtė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Kategorijos
teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejos D. P. skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. gegužes 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejos skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurores 2010-04-29 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
2010 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas pareiškejos D. P. skundas, kuriuo prašoma pradeti ikiteismini tyrima policijos pareigunu atžvilgiu pagal požymius nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsni (piktnaudžiavimas), 148 straipsni (žmogaus veiksmu laisves varžymas), 294 straipsni (savavaldžiavimas) ir 167 straipsni (neteisetas informacijos apie privatu asmens gyvenima rinkimas).
Šalies argumentai
Pareiškeja savo prašyma motyvavo tuo, kad 2010 m. balandžio 7 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigunai neteisetai sustabde jos vairuojama automobili „Ford Fiesta", valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuriame kartu su pareiškeja važiavo ir jos dukte J. P. . Paeme pareiškejos asmens ir automobilio dokumentus, policijos pareigunai daugiau nei pusvalandi ju negražino, taip be jokio teiseto pagrindo neleisdami pareiškejai vykti toliau ir tuo suvaržydami pareiškejos veiksmu laisve. Veliau, privažiavus kitam policijos automobiliui, iš jo išlipo policijos tyrejas G. B. , kuris priejes prie pareiškejos automobilio pareikalavo, kad pareiškejos dukra J. P. eitu kartu su juo i policijos automobili. Kadangi jokio teiseto pagrindo dukrai eiti i policijos automobili nebuvo, J. P. atsisake tai daryti. Tada G. B. pradejo J. P. nerišliai aiškinti, kad jai reikia surašyti nauja administracinio teises pažeidimo protokola del autoivykio, kuris buvo ivykes daugiau nei prieš metus laiko. Taciau del to autoivykio administracinio teises pažeidimo protokolas jau buvo surašytas ir J. P. pasirašytas, todel tyrejas G. B. apie pusvalandi aiškino apie policininku galimybe panaudoti prievarta, ir surašes J. P. vardu nauja administracinio teises pažeidimo protokola, ji numete I pareiškejos automobili, pareiškes, kad administracines bylos nagrinejimas vyks ta pacia diena, 14 valanda, pasitrauke, leisdamas pareiškejai vykti toliau. Pareiškeja teigia, kad tokie policijos pareigunu veiksmai leidžia daryti išvada, kad pareiškejos automobilis buvo stabdomas neatsitiktinai, o siekiant priversti J. P. vykti i policijos komisariata, o ta aplinkybe, kad buvo stabdomas ne J. P. vairuojamas automobilis, o pareiškejos automobilis, leidžia pagristai manyti, kad policijos pareigunai neteisetai rinko informacija apie pareiškejos D. P. privatu gyvenima. Be to, pareiškeja teigia, kad del policijos pareigunu piktnaudžiavimo, savavaldžiavimo ir neteiseto duomenu apie privatu gyvenima rinkimo, buvo neteisetai apribota pareiškejos asmenine laisve ir tuo jai padaryta didele žala, taip pat ji patyre dvasine trauma bei šoka, todel pareiškeja mano, kad tokie policijos pareigunu veiksmai žemina visos policijos varda.
2010-04-29 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurore nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, motyvuojant tuo, kad D. P. pareiškimo nagrinejimo metu negauta duomenu, jog padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 148 str., 167 str., 228 str., 294str., todel prokurore konstatavo, kad baudžiamasis procesas pagal D. P. pareiškima negali buti pradetas, kadangi nepadarytos veikos, turincios nusikaltimu požymiu.
Pareiškeja ši prokurores nutarima istatymo nustatyta tvarka apskunde ikiteisminio tyrimo teisejui.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas 2010-05-25 nutartimi atmete pareiškejo skunda del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2010-04-29 nutarimo panaikinimo. Teismas, ivertines bylos medžiaga, priejo išvados, kad Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurores 2010-04-29 priimtas nutarimas nepradeti baudžiamojo proceso yra pagristas ir teisetas, o pareiškejos skunde del prokurores nutarimo išdestyti reikalavimai atmestini kaip nepagristi.
Šalies argumentai
Skunde pareiškeja D. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010-05-25 nutarti ir pradeti ikiteismini tyrima del neteisetu policijos pareigunu veiksmu. Pareiškejos isitikinimu, skundžiama nutartis yra neteiseta, nepagrista, todel naikintina. Nutartyje išdestyta nuomone del LR BK 167 str. formaliosios sudeties nebuvimo yra teisiškai nepagrista. Nurodo, kad fizinio asmens privataus gyvenimo pažeidimu laikomi atvejai, kai be asmens sutikimo ir nesant istatyminio pagrindo isibraunama i sriti, i kuria isikišti pašaliniams draudžiama, arba pažeidžiamos istatymais leidžiamos isikišimo salygos ar ribos. Nustatant, ar pažeistas fizinio asmens gyvenimo privatumas, neturi esmines reikšmes, ar žinios yra viešuose registruose. Svarbu yra nustatyti, ar teiseti subjektai ir ar teisetu budu gavo žinias, o taip pat ar teisetai jas naudojo. Todel skundžiamos nutarties teiginys, kad vieši duomenys (esantys viešuose registruose) negali buti LR BK 167 str. numatytos nusikalstamos veikos dalyku, yra teisiškai nepagristas. Pareiškeja skunde pateikia ištrauka iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracineje byloje Nr. A10-140/2007, kuria, pasak D. P. , LVAT dar 2007 metais uždraude policijai, tiriant KET pažeidima, sudaryti pažeidejo geneologini medi ir rinkti asmens duomenis, nesusijusius su KET pažeidimu. Prokurores nutarime nurodoma, kad D. P. namu adresas policijos pareigunams buvo žinomas kaip J. P. gyvenamosios vietos adresas. Tai, anot pareiškejos, rodo, kad policijos pareigunai neteisetai sudare geneologini medi ir neteisetai rinko informacija apie jos privatu gyvenima ir tuo budu padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 167 str.
Pareiškejos isitikinimu, teismo išvados, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 148 str., kad nera šios nusikalstamos veikos sudeties objektyviuju požymiu, yra nepagristi. Nurodo, kad sustabde jos automobili, patikrine dokumentus ir atsižvelgiant i tai, kad pareiškeja niekuo nebuvo kaltinama, niekuo neitariama ir niekur nekvieciama, policijos pareigunai privalejo nedelsiant dokumentus gražinti pareiškejai ir netrukdyti važiuoti. Tuo tarpu, vietoje teiseto elgesio, policijos pareigunai negražino pareiškejai dokumentu, laike isitvere i automobilio dureles, ilgiau nei valanda neleido pareiškejai važiuoti automobiliu. Tokie policijos pareigunu veiksmai, pasak D. P. , yra neteiseti.
Taip pat pareiškeja nurodo, kad teismo teiginys, kad KET pažeidusi jos dukte J. P. neva venge atvykti i Keliu policijos nuovada, yra niekuo nepagristas, nes byloje nera ne vieno tinkamai iteikto šaukimo, kuri J. P. butu ignoravusi. Be to, jos dalyvavimas administracines teises pažeidimo bylos svarstyme yra neprivalomas. Todel ji ivykio metu neprivalejo eiti i policijos automobili, kaip teigiama skundžiamoje nutartyje – protokolo surašymui.
Šios aplinkybes, pasak pareiškeja, rodo, kad policijos pareigunu veiksmai pareiškejos atžvilgiu (reikalavimai dukters atžvilgiu) ne tik nebuvo butini, bet priešingai – akivaizdžiai viršijo ju igaliojimus nustatytus teises aktuose, todel policijos pareigunu veiksmuose yra požymiu nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str., nes jie piktnaudžiavo tarnybine padetimi bei viršijo igaliojimus.
Del šiu aplinkybiu pareiškeja isitikinusi, kad turi buti panaikinta ikiteisminio tyrimo teisejo nutartis ir pradetas ikiteisminis tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejo D. P. skundas netenkintinas.
Pagal LR BK 168 str. 1 d., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, o reikiamais atvejais – ir ju patikslinima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes.
Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.
Prokurore ir ikiteisminio tyrimo teisejas, ivertine turimus duomenis, priejo pagristos išvados, jog nera padarytos veikos, turincios nusikaltimu, numatytu LR BK 228 str., 148 str., 167 str., požymiu, ir del to pakankamai išsamiai pasisake skundžiamuose procesiniuose dokumentuose - 2010-04-29 nutarime ir 2010-05-25 nutartyje.
Pareiškejos nurodomos aplinkybes nesuteikia pagrindo teigti, kad ivykio metu policijos pareigunai padare nusikalstamas veikas. Pareiškeja tiek pateikdama pareiškima del ikiteisminio tyrimo pradejimo, tiek skusdama procesinius veiksmus nepateike jokiu objektyviu irodymu, kad policijos pareigunai piktnaudžiavo tarnyba ar neteisetai suvarže pareiškejos veiksmu laisve, ar rinko neteiseta informacija apie privatu jos gyvenima. Pareiškejos teiginiai, kad policijos pareigunai viršijo istatymais jiems suteiktus igaliojimus, piktnaudžiavo yra niekuo nepagristi. Policijos pareigunai, sustabdydami pareiškejos automobili, patikrindami pareiškejos dokumentus, kviesdami pareiškejos dukteri J. P. eiti i policijos automobili administracinio teises pažeidimo protokolo surašymui, atliko ju kompetencijai priskirtus veiksmus, teises aktais jiems suteiktu igaliojimu neviršijo.
Ikiteisminio tyrimo teisejas padare teisinga išvada, kad iš turimos medžiagos matyti, jog policijos pareigunu veiksmuose nera butinuju nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 148 str., objektyviuju požymiu. Nera jokiu duomenu, kurie rodytu, kad policijos pareigunai ivykio metu reikalavo iš pareiškejos ar jos dukters atlikti kokius nors neteisetus veiksmus ar susilaikyti nuo teisetu veiksmu atlikimo, ar grasino jas sumušti, sužaloti, sunaikinti ar sužaloti ju turta, atskleisti jas kompromituojancias žinias ar kitaip pakenkti ju interesams. Priešingi pareiškejos aiškinimai, yra niekuo nepagristi.
Duomenu, leidžianciu teigti, kad policijos pareigunai neteisetai rinko informacija apie privatu pareiškejos gyvenima, byloje nera. Pareiškejos teiginiai, kad policijos pareigunai rinko informacija apie jos privatu gyvenima, sudarinejo jos šeimos geneologini medi, niekuo nepagristi. Jie paremti išskirtinai tik subjektyviais pareiškejos išvedžiojimais. Todel pagristai buvo konstatuota, kad policijos pareigunu veiksmuose nera nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 167 str., požymiu.
Teismas, susipažines su skundo medžiaga, sutinka su prokurores bei ikiteisminio tyrimo teisejo išvadomis, jog policijos pareigunai nagrinejamo ivykio metu nusikalstamu veiku nepadare, jie veike istatymo nustatytose ribose ir neviršijo savo igaliojimu.
Pareiškeja nei prokurorei, nei skunda nagrinejusiam ikiteisminio tyrimo teisejui, nei skusdama ikiteisminio tyrimo teisejos priimta nutarti apygardos teismui nenurode jokiu patikimu aplinkybiu, nepateike objektyviu duomenu, kuriu pagrindu butu galima itarti, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos ir tuo pagrindu pradeti ikiteismini tyrima.
Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, nagrinejantis skunda teismas daro išvada, kad pagristai atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima. Tai, kad pareiškejas nesutinka su prokurores nutarime ir teismo nutartyje nurodytais argumentais, nereiškia, kad šie procesiniai dokumentai yra neteiseti, nepagristi. Tai yra tik pacios pareiškejos subjektyvi nuomone, kuri nera paremta jokiais objektyviais irodymais. Vilniaus miesto apylinkes prokurore atsižvelge i visas svarbias bylos aplinkybes ir pagristai atsisake pradeti ikiteismini tyrima, kadangi nepadarytos veikos, turincios nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 228 str., 148 str., 167 str., požymiu.
Naikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010-05-25 nutarti, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurores 2010-04-29 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
pareiškejos D. P. skunda atmesti.
Nutartis neskundžiama.