Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-16 · Civilinė byla Nr. 2A-54-163/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-16
Bylos Nr.
2A-54-163/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05460-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
A. P.
Ieškovas
M. M.
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-54-163/2015Teisėja G. Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-05460-2014-3)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 78.2.1; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2003-06-26 sprendimu vaikui priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters M. M. P. išlaikymui po 600 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 600 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2014 m. kovo mėn., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2003 m. vaiko poreikiai pasikeitė, mergaitė yra paauglė, lanko gimnaziją, rankinio mokyklą, todėl padidėjo jos poreikiai maistui, aprangai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui ir dukros išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 1200 Lt suma. Paaiškino, kad šiuo metu niekur nedirba ir negauna pajamų, taip pat išlaiko dar vieną vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini). Nors po santuokos nutraukimo įgijo nekilnojamojo turto, tačiau turi kreditinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad atsakovas prie dukters išlaikymo ir auklėjimo praktiškai neprisideda.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003-06-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3732-18/2003 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nustatytas sąlygas dėl atsakovo A. P. teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai M. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-05-02) iš atsakovo A. P. priteisė nepilnametei dukrai 500 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukros išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo 126 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Nurodė, kad 2003-06-26 teismo sprendimu iš atsakovo priteistas dukrai išlaikymas yra nepakankamas dėl esmingai per šį laikotarpį (daugiau nei dešimt metų) pasikeitusių jos poreikių, todėl yra pagrindas nustatytą išlaikymo dydį pakeisti ir jį padidinti. Teismas, nenustatė pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo orientacinio kriterijaus, kuriuo vadovaujamasi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, kuriuo pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teismo sprendė, kad 500 Lt dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti iš dalies ir pakeisti teismo sprendimą, kuriuo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto sąlygos dėl išlaikymo dydžio, nustatyti, kad atsakovas teikia nepilnametei dukrai 300 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt bei 100 Lt draudimo įmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-05-02). Teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį. Teismo priteistas išlaikymo dydis yra neprotingas, nepagrįstai didelis, absoliučiai neproporcingas jo turtinei padėčiai ir tokio sprendimo vykdymas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, objektyviai neįmanomas. Teismas neįvertino, kad dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės pablogėjo jo galimybės susirasti darbą, o tuo labiau gerai apmokamą darbą. Teismas, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą, vadovavosi minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, nors minimalios algos kriterijus priteisiant išlaikymą yra tik orientacinis ir negali būti beatodairiškai taikomas kiekvienoje byloje.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas iš esmės nesutinka su teismo priteistu nepilnametei dukrai išlaikymo dydžiu, teigia, kad teismo priteistas išlaikymo dydis yra neprotingas, nepagrįstai didelis, absoliučiai neproporcingas jo turtinei padėčiai ir tokio priteisto išlaikymo dydžio jis negali mokėti.

CK 3.201 straipsnis reglamentuojama priteisto nepilnamečiam vaiko išlaikymo dydžio pakeitimą. Teismas turi pagrindą pakeisti priteistą išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba padidėjo vaiko poreikiai. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti sprendžiamos vaikų interesų naudai.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenimis, pagrindžiančius jo turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išaiškintina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyme nustatyta pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.). Bylos duomenimis, ieškovė šiuo metu niekur nedirba, registruota darbo biržoje, jai suteiktas bedarbio statusas, per mėnesį vidutiniškai gauna 500 Lt pajamų. Nors atsakovas taip pat registruotas darbo biržoje, tačiau yra išsiėmęs verslo liudijimą ir atlieka statybos baigimo apdailos ir valdymo darbus, taigi gauna tam tikras pajamas, tačiau įrodymų apie realiai gaunamas pajamas iš individualios veiklos bei savo turtinę padėtį nepateikė. Abi ginčo šalys turi išlaikytinių. Ieškovė taip pat turi įsipareigojimų bankui už įsigytą būstą. Teisėjų kolegija įvertinusi šalių pateiktus duomenis, pagrindžiančius jų turtinę padėtį, sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra panaši. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis registruotas darbo biržoje, kad dėl šalyje įvykusios ekonominės krizės sunku susirasti darbą, nėra pakankamas pagrindas prašyti mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo, nes tėvo, privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 str., Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ekonominės krizės sumažėjusios galimybės atsakovui rasti darbą vertintinos kaip laikinas reiškinys, be to, Lietuvoje ekonominė krizė, prasidėjusi nuo 2008 m., jau yra iš esmės pasibaigusi, atsakovo turima profesija rinkoje yra paklausi ir gerai apmokama, todėl atsakovas būdamas darbingo amžiaus turi realią galimybę susirasti darbą ir pagerinti savo finansinę padėtį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų atsakovui sunku susirasti darbą, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų bei išnaudoja visas galimybes, kad susirastų darbą ir gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, pasyviu elgesiu.

Nepagrįstas apelianto argumentas apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą, vadovavosi tik minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi. Vien ta aplinkybė, kad teismo priteisto išlaikymo dydis atitinka pusę minimalios mėnesinės algos, neįrodo, kad teismas pakeisdamas išlaikymo dydį rėmėsi tik minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris, kaip teisingai nurodo apeliantas, yra tik orientacinis kriterijus sprendžiant klausimą dėl teiktino išlaikymo dydžio vaikui nustatymo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgė į įstatyme nustatytus kriterijus, išsamiai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, pasikeitusius ir išaugusius vaiko poreikius ir jų santykį su tėvų turtine padėtimi ir teisingai vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika, kad išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, priteisė 500 Lt dydžio išlaikymą, kuris yra adekvatus išaugusiems vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, atitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, mažesnio dydžio išlaikymo priteisimas būtų nepakankamas ir neužtikrintų padidėjusių vaiko poreikių tenkinimo bei būtinų vaikui vystytis sąlygų. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Atsakovas kaip vaiko tėvas turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti bei visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti tik ieškovei, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Be to, šalių dukrai gyvenant su ieškove, jai ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas dukrai, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, o to paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alona RomanovienėKolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėErinija Kazlauskienė