Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus atstovėms V. M. ir R. G., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. nutarimo administracinėje byloje Nr. SAVAD-13N-44434766-15, panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-04 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas V. K. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. nutarimo administracinėje byloje Nr. SAVAD-13N-44434766-15, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu V. K. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 172 str. 1 d. ir nubaustas 144 eurų bauda. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirtą nuobaudą nesutinka, nes jis, užsiimdamas taksi veikla keleivius automobiliu “Dacia Lodgy”, (duomenys neskelbtini), vežiojo sudarius su M. M. jungrinės veikos sutartį, šis automobilis buvo nuomuojamas pareiškėjo bei M. M., nors Vilniaus meisto savivaldybės leidimą dirbti taksi veiklą išdavė tik M. M. vardu. Tačiau V. K. manymu, šiai veiklai užsiimti pakanka ir vieno išduoto aukščiau minėto leidimo, todėl V. K. manymu, protokolas surašytas nepagrįstai ir turi būti panaikinas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyrius atsiliepime nurodė, kad surinkta medžiaga patvirtina, kad automobilio “Dacia Lodgy”, (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. K. 2015-10-16 apie 21.40 val. Kelių transporto kodekso, patvirtinto 1996-11-19 kodeksu Nr. 1-1628, 18 str. 12 d. reikalavimų nesilaikė. Pareiškėjas automobilį vairavo neturint Vilniaus miesto savivaldybės išduoto leidimo. Transporto paslaugos yra padidintos rizikos ir griežtesnės atsakomybės veikla, todėl yra išsamiai reglamentuota specialiais teisės aktais. Kelių transporto kodeksas ir Susisiekimo ministerijos taisyklės nustato pareiga laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų. Kiekvienai vežimo rūšiai įstatymai numato papildomų reikalavimų. Konkrečiai teikti taksi paslaugas vežėjas privalo turėti išduotą leidimą. Institucijos numonė, pareiškėjo skundė išdėstyti teiginiai nėra pagrindas atliesti jį nuo atsakomybės ir laikytini siekimu išvengti administracinės atsakomybės.

V. K. skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. galima, kai asmuo, užsiimantis komercine ar ūkine veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tai veiklai nustatytos tvarkos. Tai bendro pobūdžio blanketinė teisės norma, reiškianti, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą, turi būti nurodyta konkreti teisės norma, kurios reikalavimus savo veiksmais tas asmuo pažeidė. Komisijos nutarimu konstatuota, kad P. D. pažeidė Lietuvos Respublikos KTK 18 str. 12 p., kuriame nurodyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.

V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pradėjo dirbti teikdamas taksi paslaugas, jis su pažįstamu M. M.surado įmonę, kurioje jie kartu išnuomavo automobilį bei sudarę jungtinės veiklos sutartį, teikė taksi paslaugas. Pasak pareiškėjo, jis skambino į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI), ir teiravosi, ar galima teikti taksi paslaugas išnuomavus dviem asmenims transporto priemonę, turint tik vieną leidimą, išduotą vieno vairuotojo vardu. Telefonu jam paaiškino ir informavo, jog tokia galimybė yra – vienu automobiliu dirbti dviem vairuotojams. Pasak V. K., jis taksi veiklą vykdo legaliai, visi mokesčiai mokami, pats taksi automobilis yra tinkamai apipavidalintas bei turi visus būtinus rekvizitus – taksofoną, plafoną, raciją ir kt. Mano, kad teisėtas pagrindas tęsti taksi veiklą yra, nes automobiliui išduotas leidimas, nors ir tik M. M. vardu.

Tačiau tokie V. K. teiginiai nepaneigia pažeidimo. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad 2015-10-16 jis teikė taksi paslaugas neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai. Šis pažeidimas yra užfiksuotas surašytame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams protokole V. K. atžvilgiu (b. l. 8-11).

Liudytojas G. L. paaiškino, kad dirba Vilniaus m. savivaldybės saugaus miesto departamento Administracinės veiklos poskyrio vedėjo pareigose. Nurodė, kad komisija, prieš priimdama sprendimą V. K. atžvilgiu įvertino visus tyrimo medžiagoje esančius duomenis bei priėjo vieningos išvados, jog jis padarė galiojančio norminio akto pažeidimą, nes teikė taksi paslaugas be leidimo, naudojosi kitam asmeniui išduotu leidimu, o jie (vairuotojai) yra skirtingi vežėjai. Pasak liudytojo, jungtinės veiklos sutarties sudarymas nesudaro pagrindo teikti taksi paslaugas be išduoto leidimo. Kiekvienas vežėjas turi turėti atitinkamos formos išduotą leidimą savo vardu.

Liudytojas S. Š. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. Nurodė, kad jis, kaip įmonės vadovas ne kartą raštu kreipėsi į VMI su prašymu duoti atsakymą, ar du asmenys, kurie nuomoja automobilį, sudarę jungtinės veiklos sutartį, gali teikti taksi paslaugas, turint tik vieną išduotą leidimą vienam vežėjui. Jis patvirtino, kad 2015-08-21 su vežėju V. K. buvo sudaryta taksi dispečerinės paslaugų teikimo sutartis Nr. LTP (b.l. 21-25). Liudytojo manymu, V. K. tinkamai vykdo taksi paslaugas naudodamas veikloje kito asmens vardu išduotu leidimu. Jam nesuprantama, kodėl miesto savivaldybė neišduoda aukščiau minėto leidimo iš karto dviem asmenims (vežėjams).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus įgaliota atstovė V. M. paaiškino, kad V. K. teikė taksi paslaugas, neturėdamas leidimo, tuo pagrindu jam buvo surašytas protokolas, jam inkriminuotą normą yra balnkėtinė, ji nukreipia į kitus teisės aktus, kur reglamentuojama, jog taksi veikla teikiama turint tai veiklai leidimą, šiuo atveju V. K. teikė paslaugas su M. M. išduotu leidimu, kuris buvo išsiėmęs leidimą kaip fizinis asmuo. Jungtinės veiklos sutartis nesuteikia teisės naudotis kitam vežėjui suteiktu leidimu.

Teismo vertinimu V. K., pradėdamas darbinę veiklą, kaip atsakingas ir sąmoningas pilietis privalėjo pasidomėti įstatymų keliamais reikalavimais pradedant vykdyti tokio pobūdžio darbinę veiklą, o ne imtis aktyvių veiksmų tik tada, kai paaiškėjo jo nelegali veikla. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str., įtvirtintas visuotinai pripažįstamas teisės principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, leidžiantis asmenį patraukti atsakomybėn ir už tokį teisei priešingą veikimą ar neveikimą, kurio pasekmės tokiam asmeniui nėra žinomos. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, numatydamas atsakomybę už tam tikrus pažeidimus, įstatymu iš anksto informuoja asmenis apie galimas tokio pažeidimo pasekmes, todėl vien tik asmens nežinojimas apie galimas jo veiksmais sukeltas pasekmes negali būti laikomu pakankamu pagrindu atleisti asmenį nuo atsakomybės. Pažymėtina, kad sutinkamai su LR susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 bei 5 punktų reikalavimuose, reglamentuota, jog leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymo ir leidimo galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje bus vežami keleiviai taksi, Taip pat, minėtų taisyklių 12 punkas numato, kad leidimas negali būti perduotas kitam vežėjui.

LR ATPK 172 str. 1 d. numatytas komercinės ar ūkinės veikos tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ne tik tyčia, bet ir dėl nerūpestingumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-1605-04 ir kt.). Todėl V. K. argumentai, jog jis pažeidimą padarė dėl nežinojimo ir dėl jo manymu galiojančiuose norminiuose aktuose esančių normų neaiškumo, neatleidžia jo nuo atsakomybė ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip dėl nerūpestingumo padarytas LR ATPK 172 str. 1 d. pažeidimas.

Skundžiamame nutarime V. K. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. nutarimu administracinėje byloje Nr. SAVAD-13N-44434766-15, priimtą sprendimą pažeidėją nubausti 144 eurų bauda, naikinti nėra pagrindo ir V. K. skundas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, netenkinti.

Administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 172 str. 1 d., paskirtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. nutarimu administracinėje byloje Nr. SAVAD-13N-44434766-15, 2015-11-25 nutarimu, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.