Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-09-19 UAB „Motodina" pateikė UAB „VidKar“ sąskaitą faktūrą 1500 Eur sumai dėl išlaidų dėl sutarties nesilaikymo. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškoves reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovo UAB „VidKar“ naudai 1000 Eur materialinę žalą yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovė niekaip nesusijusi su tarp UAB „VidKar“ ir UAB „Motodina“ kilusiu ginču ir jokios materialines žalos UAB „VidKar“ per savo darbo laikotarpį šioje bendrovėje nėra padariusi

Ieškovo UAB „Vidkar“ atstovas direktorius V. K., atstovė advokatė V. B. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Buvo sudaryta su atsakove neterminuota darbo sutartis su bandomuoju laikotarpiu. Ir dirbo iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas nurodė, kad du paskutinius mėnesius, t.y. 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais V. K. sirgo, todėl buhalterė tuos mėnesius nedirbo. Buhalterė pervedė 1000,00 Eur UAB „Motodina“ ir padarė ieškovui žalą. Ieškovas ruošėsi pirkti mašiną. Buhalterė ruošė dokumentus Medicinos banke. I. V. K. paaiškino, kad 1000,00 Eur. pervedė buhalterė, kuri darė visus pavedimus, jis pinigų nepervedė, generatoriumi naudojosi buhalterė. Pretenziją ieškovas V. K. pasirašė, nes galvojo ir tikėjosi, kad pinigus grąžins UAB „Motodina“. Atsakovei pradėjus dirbti buvo perduoti dokumentai ir sąskaitos generatorius išeinančios iš darbo buhalterės. Žodiniu susitarimu buvo susitarę, kad ji perveda pinigus Sodrai, mokesčiams ir kitiems ieškovo UAB „VidKar“ reikalams. V. K. su buhalteriniais dokumentais elgtis nemokėjo. Mintis ieškovo pirkti automobilį buvo V. K., o patį procesą valdė buhalterė. 2016 m. rugsėjo 6 d. buhalterė pervedė pinigus, o po to parašė pretenziją, nes pinigus juk turėjo pervesti bankas, o ne ieškovas. Apie komercinį pasiūlymą ieškovui UAB „VidKar“ V. K. žinojo, o apie komercinį pasiūlymą Medicinos bankui jis-nežinojo. Už 9000,00 Eur jis mašinos pirkti nesiruošė. Buvo penki pasiūlymai, V. K. pirko kitą automobilį. Buhalterė pati užsipildė atleidimo dokumentus ir išėjo iš darbo. Ieškovas buvo sutaręs, kad atsakovė jam sumokės 1000,00 Eur iki išeis iš darbo tačiau ji to nepadarė. Ieškovas neišmokėjo išeinančiai buhalterei su darbo santykiais susijusių išmokų. Išmokų paskaičiavimo, nurodytų DGK sprendime neginčija, mano, kad išmokos paskaičiuotos teisingai. Ieškovas kalbėjo su UAB „Motodina“ kažkuriuo vadybininku ir gavo komercinį pasiūlymą į įmonės elektroninį paštą. Jį pamatė buhalterė nes ji naudojasi el. paštu. Jei kiti klaidas daro kodėl už viską turi atsakyti direktorius. Sutikimą jis davė buhalterei, tačiau ne bankui. Su UAB „Motodina“ dėl pervedimo 1000,00 Eur nesitarė. Atsakovė jam nepridavė visų dokumentų. Materialinės atsakomybės sutartis su buhaltere buvo sudaryta, tačiau jos pateikti negali. Dėl žalos atlyginimo susitarė žodžiu, kad buhalterė atlygins. Mano, kad buhalterė pažeidė savo pareigas, pervesdama 1000,00 Eur avansą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „VidKar“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė su atsakove V. R. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti vyr. buhaltere (antraeilėse pareigose). Atsakovės darbo pradžia buvo nustatyta 2015 m. rugsėjo 1 d. Nurodytas darbo užmokestis 132 eurai per mėnesį, dirbant 1 val. per savaitę ir 4 val. per mėnesį. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2018 m. rugpjūčio 20 d.(b.l.6-7). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimu dėl darbo bylos Nr(duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė, išieškoti ieškovės V. R. naudai iš atsakovo UAB „VidKar“ atsakovei 120,70 eurų, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio ir ligos pašalpos iš darbdavio lėšų už 2018 m. birželio mėn., 599,80 eurų kompensacijos neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio už 2018 m. rugpjūčio mėn, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinės išmokos, 2,65 eurų delspinigių bei 265,55 eurų netesybų, neatskaičius mokesčių (b.l.8,9). Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovės UAB „Vidkar“ prašymą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės V. R. atsisakyta nagrinėti, praleidus nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl žalos išieškojimo (b.l. 64,65).

Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. spalio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)

DK 146 str. 2 d. numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

DK 147 str. 2 d. nurodoma, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

DK 147 str. 1 d. numatyta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, kai darbuotojas dirba iki atleidimo iš darbo dienos. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymas ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip. Ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymų, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, kt.).

Ieškovas nurodė, kad atsakovė paskutinę darbo dieną prižadėjo įmonei grąžinti 1000 eurų padarytos žalos, sudarant tokį žodinį susitarimą: kad atleidžiama iš darbo atsakovė neims iš įmonės darbo užmokesčio ir kitų jai priklausančių išmokų 1000 eurų dydžiui, atskaičius mokesčius, t.y. taip išlygins tarpusavio įskaitymu priklausančias vieno kitam pinigines sumas, tačiau išėjusi iš darbo kreipėsi į darbo ginčių komisiją. Tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pažymėtina, kad DK 150 str. reglamentuoja išskaitas iš darbo užmokesčio ( Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais). Išskaitos gali būti daromos šiais atvejais: atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui (DK 150 str. 2 d. 3 p.). Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą (DK150 str.3 d.)

Kaip matyti iš 2018 m. spalio 10 d. sprendimo DGKS 5454 atsakovei priklausančios išmokos buvo priteistos, iš viso 720,50 Eur neatskaičius mokesčių, 2,65 Eur delspinigių ir 265,55 Eur netesybų. Ieškovas UAB „Vidkar“ su įmokų paskaičiavimu sutinka ir paties paskaičiavimo neginčija, nesutinka tik dėl to, kad su atsakove buvo susitarta, kad ji neims išmokų ir atlygins 1000,00 Eur ieškovui padarytą žalą. A. V. R. byloje nuosekliai tvirtino, kad joks susitarimas su ieškovu dėl žalos nebuvo sudarytas nei žodinis nei rašytinis. Be to pažymėtina, kad Darbo kodeksas reglamentuoja tiek atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju, tiek išskaitų žalos atlyginimui tvarką ir sąlygas. Todėl ieškovo teiginiai apie susitarimą su atsakove dėl tarpusavio įskaitymo vertintini kaip nepagrįsti, neįrodyti ir prieštaraujantys Darbo kodeksui. Remiantis tuo kas išdėstyta, Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas dėl darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nenaikinamas, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas, todėl ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo nagrinėtinas pagal galiojančio Darbo kodekso nuostatas.

18 DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

19 Pagal DK 31 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą; pagal DK 31 straipsnio 2 dalį, darbuotojas privalo saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis, turtu, taip pat lėšomis pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai. Darbdavys turi teisę nustatyti jam priklausančių ir darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką, nepažeisdamas šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbuotojo teisių.

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos nustatytos DK 153 straipsnyje, pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo—ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžių išskyrus atvejus, nustatytus DK 154 straipsnyje.

21Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė, vykdydama buhalterės pareigas iš įmonės sąskaitos be pagrindo pervedė 1000 eurų avansą UAB „Motodina“. Ieškovas nurodė, kad atsakovė V. R. visada naudojo įmonės sąskaitos kodų generatorių, kuris buvo jos žinioje. Sutartis su Luminor banku buvo sudaryta su ieškovo UAB „Vidkar“ direktoriumi V. K., tačiau faktiškai visais prisijungimo kodais ir priemonėmis naudojosi atsakovė V. R., kuri dirbo buhaltere. Jai buvo patikėta faktiškai naudoti įmonės sąskaitą ir parengus elektroniniu būdu pavedimus, automatiškai pavedimuose nurodomas įmonės direktorius V. K.. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. pervedė 1000,00 Eur trečiajam asmeniui UAB „Motodina“ nepagrįstai be jokio pagrindo, neturint jokių sutarčių ir sąskaitų, nurodant paskirtį - avansas už automobilį „Volkswagen Passat“. Jokio avanso sumokėti UAB Motodina“ nereikėjo, nes jokio automobilio iš šios įmonės nepirko ir jokio avanso iš ieškovo UAB „Motodina“ nereikalavo. Jokios sutarties su UAB „Motodina“ nebuvo sudaryta dėl automobilio pirkimo ir nebuvo jokių išrašyta sąskaitų, kurių pagrindu būtų pravesti 1000 eurų. Taip atsakovė be pagrindo trečiajam asmeniui UAB „Motodina“ pravedė 1000 eurų, padarydama ieškovui materialinę žalą. Ieškovas planavo pirkti automobilį, buvo deramasi su įvairiais pardavėjais dėl automobilio kainos ir paieškos. Pati atsakovė pasiūlė ieškovui tokį automobilio pirkimo variantą, be to pasiūlė sudaryti sutartį su Medicinos banku ir lizingo būdu pirkti automobilį, ji jau turėjusi tokią patirtį darbe. Be to ieškovas pripažino, kad Medicinos banke Lizingo paraišką verslo klientui pildė atsakovė V. R. UAB „Vidkar“ direktoriui V. K. pavedus ir leidus.