- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 2-1206-169/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Vilius Jonaitis
išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei V. M. dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. G. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas nustatyti, kad jis nėra V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Nurodė, jog 2007 m. pabaigoje trumpai bendravo su atsakove, kuri 2008 m. pradžioje pasakė, kad laukiasi jo vaiko. Tuo metu tėvystės neginčijo, leido atsakovei iki mergaitės gimimo ir po to gyventi jo nuomojamuose butuose, nes jis visą laiką dirbo ir tebedirba Norvegijoje. Ryšiai su atsakove nutrūko 2010 m. rudenį, šiuo metu ieškovas yra sukūręs kitą šeimą. 2012 m. iš pažįstamo asmens sužinojo, kad atsakovė yra linkusi keisti partnerius, todėl vaikas gali būti ne jo. Kilus įtarimams, jis su V. G. nuvyko į UAB „Sorpo“, kur buvo atliktas biologinis tėvystės nustatymo testas ir nustatyta, kad jis nėra biologinis V. G. tėvas. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, prašė paskirti ekspertizę dėl giminystės ryšio nustatymo ir, pasitvirtinus biologinės tėvystės tyrimo atsakymui, nustatyti, kad jis nėra V. G. biologinis tėvas bei pripažinti negaliojančiais ir anuliuoti duomenis V. G. gimimo liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini) Mažeikių r. savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Tėvas A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), tautybė lietuvis“.
Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė. Nurodė, jog įtarimų dėl dukters tėvystės kilo po to, kai su sutuoktine nepavyko susilaukti bendrų vaikų. Todėl kartu su dukra nuvyko ir atliko biologinius tėvystės tyrimus. Iki tyrimo atlikimo ir neigiamo atsakymo gavimo tarp jo ir mergaitės buvo susiklostę socialiniai tėvo ir dukters santykiai, tačiau po atsakymo gavimo, 2013 m. sausio mėnesį ryšiai nutrūko.
Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė bei, antrindamas ieškovui, nurodė, jog vienerių metų senaties terminas nėra praleistas, kadangi aplinkybė, jog ieškovas nėra V. G. tėvas, paaiškėjo atlikus „Sorpo“ tyrimą 2013 m. sausio mėnesį. Taip pat nurodė, jog ekspertizei patvirtinus, kad ieškovas nėra V. G. tėvas, būtina atsižvelgti ir į vaiko socialinius ryšius su tėvu, tačiau byloje nustatyta, kad yra susiklostę nauji santykiai tarp mergaitės ir atsakovės draugo, apie ieškovą šeimoje nebekalbama, ieškovo santykiai su vaiku yra nutrūkę, todėl nuginčijus tėvystę vaiko interesai nebus pažeisti.
Atsakovė V. M. su ieškiniu iš esmės sutiko. Nurodė, jog intymiai su ieškovu pirmą kartą bendravo 2008 m. sausio 5 d., o sausio 16–18 dienomis ji sužinojo, kad laukiasi. Kadangi santykių su ieškovu ir nėštumo laikas atitiko, abejonių, kad vaikas yra ieškovo, nekilo, ieškovas tėvystę pripažino. Su ieškovu išsiskyrė 2010 m., šiuo metu gyvena su draugu D., su kuriuo ketina susituokti, kurį dukra myli, su juo bendrauja. Apie ieškovą šeimoje nekalbama nuo 2013 m. sausio mėnesio, kada buvo gauti tėvystės tyrimų atsakymai, dukra vengia apie tai kalbėti. Nurodė, jog nuginčijus tėvystę jos dabartinis draugas D. galimai įsivaikins mergaitę.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti biologinio tyrimo „Sorpo“ išlaidas.
Šalies argumentai
Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog apibendrinus pokalbio su V. G. duomenis matyti, kad yra susiklostę geri mergaitės santykiai su asmeniu, su kuriuo šiuo metu gyvena atsakovė, atsakovė patikino, kad užtikrins, jog vaikas neliks be tėvo, t. y. atsakovės draugas ketina mergaitę įsivaikinti, todėl ieškovo tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų.
Teismo posėdyje liudytoja S. J. parodė, kad atsakovė pastojo tais pačiais metais, kai susipažino su ieškovu. Atsakovė su ieškovu išsiskyrė, kai mergaitei buvo treji metai, tačiau ieškovas su mergaite bendravo, laikė ją savo dukra ir mergaitė jį vadino tėčiu. Maždaug prieš metus ieškovas prisipažino nesąs mergaitės tėvu, atsakovė abejonių, kad ieškovas nėra V. G. tėvas, pareiškusi nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini), ir gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu yra įrašytas ieškovas A. G., vaiko motina – atsakovė V. M. (5, 41 b. l.). Ieškovas 2008-09-25 notarės patvirtintu pareiškimu pripažinti tėvystę pripažino, jog yra V. M. tėvas (42 b. l.). Kreipdamasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas pateikė 2013-01-11 medicininės laboratorijos „Sorpo“ tyrimo atsakymą, kuriame nurodyta, kad A. nėra biologinis V. tėvas (7 b. l.). Byloje atlikta teismo medicininė tėvystės nustatymo ekspertizė, kurios akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog A. G. nėra V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ( 46–47 b. l.).
Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti susiaurinamas tik iki biologinės tėvystės konstatavimo. Minėta, jog bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taip pat Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ir vaiko teisė žinoti savo tėvus. Pažymėtina, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.
Byloje nustatyta, kada ieškovas iki 2013 m. sausio mėnesio, nors ir nutraukęs santykius su vaiko motina, su mergaite bendravo, pripažino, jog tarp jų buvo susiklostę socialiniai tėvo ir dukters santykiai. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė, ir liudytoja S. J.. Abi šalys taip pat patvirtino, kad santykiai tarp ieškovo ir V. G. gavus biologinės tėvystės nustatymo tyrimus nutrūko, ieškovas su mergaite nuo 2013 m. sausio mėnesio nebebendrauja. Kadangi V. G. dėl mažo amžiaus negali tinkamai išreikšti savo nuomonės ir būti apklausta teisme, mergaitė atsisakė bendrauti su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu, su mergaite bendravo specialioji pedagogė logopedė D. E., dirbanti darželyje, kurį lanko mergaitė. 2013-10-11 Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. VT15-1539 (95–96 b. l.) nurodyta, jog pasak D. E., mergaitės supratimu šeima susideda iš mamos, tėčio ir vaiko, jos aplinkoje svarbiausi žmonės mama ir D. (atsakovės gyvenimo draugas), kurio mergaitė laukia grįžtant, nes jis pasiima ją iš darželio, perka žaislų. Viso pokalbio metu mergaitė tėčio vardu A. neminėjo, D. E. pažymėjo, kad ir ankstesnių užsiėmimų metu mergaitė yra minėjusi tik D., iš pokalbio su mergaite D. E. mano, kad A. mergaitės gyvenime nėra arba ji vengia apie jį kalbėti.
Teismas, atsižvelgdamas į teismo ekspertizės išvadas, patvirtinančias, kad ieškovas A. G. nėra V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, į tai, kad socialiniai vaiko ir tėvo ryšiai tarp ieškovo ir V. G. nors ir buvo susiformavę, nuo 2013 m. sausio mėnesio yra nutrūkę, mergaitė apie tėvą A. neužsimena, pokalbyje apie šeimą mini atsakovės gyvenimo draugą D., atsakovės teigimu, mergaitė gerai sutaria su D., nors tėvu jo ir nevadina, į tai, kad atsakovės teigimu, jos gyvenimo draugas D. yra išreiškęs norą mergaitę įsivaikinti, sprendžia, jog nuginčijus A. G. tėvystę, nepilnametės V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), interesai nebus pažeisti.
Ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančiu ir anuliuoti įrašą V. G., gimusios (duomenys neskelbtini) 0, gimimo liudijime apie tėvą, kuriame tėvu įrašytas A. G..
CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Gimimo, kaip ir kiti civilinės būklės aktai, registruojami atitinkamuose civilinės būklės aktuose ir tik po to, remiantis atitinkamo akto įrašu, išduodamas gimimo liudijimas. Taigi ieškovas turi ginčyti ne gimimo liudijime nurodytus duomenis, bet gimimo akto įraše nurodytus duomenis. Įvertinus tai, kad tėvystės nuginčijimo ir nustatymo byla yra šeimos teisinių santykių byla, kurioje pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 376 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas privalo būti aktyvus, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais duomenis vaiko gimimo liudijime patikslintinas, laikant, kad ieškovas reikalauja pripažinti negaliojančiais ir anuliuoti duomenis vaiko gimimo akto įraše, todėl, ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo patenkinus, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas anuliuoti A. G. tėvystės įrašą V. G. gimimo akto įraše.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės tik išlaidas už „Sorpo“ tyrimą, kurios sudaro apie 900 Lt. LR CPK 88 straipsnyje numatyta, kokios išlaidos yra laikomos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra patirtos ne bylos nagrinėjimo metu, o dar iki ieškovo kreipimosi į teismą, pats ieškovas nurodė, jog į UAB „Sorpo“ kreipėsi ne norėdamas nuginčyti tėvystę, o norėdamas įsitikinti, ar gali turėti vaikų, byloje nėra pateikta dokumento, patvirtinančio šių išlaidų dydį, teismas sprendžia, jog šios išlaidos nelaikytinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis LR CPK 88 straipsnio prasme ir todėl ieškovui nepriteistinos.
Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 14,84 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Teismo sprendimo patvirtinta kopija per tris darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųstina vaiko gimimą įregistravusiam Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų tėvystę (LR CPK 399 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad vaiko V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrovės, t.y. kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių panaikinti vaiko V. G. gimimo akte padarytą įrašą, kad vaiko V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. G., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės V. M. 14,84 Lt (keturiolika litų 84 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų tėvystę.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.