Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

1) 2016 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais;

2) 2017 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - laisvės apribojimu 4 mėnesiams su įpareigojimais; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams su įpareigojimais, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

t. y. 2017 m. liepos 6 d., apie 22.51 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties, matant pašaliniams asmenims, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, ne mažiau trijų kartų kumščiu trenkė į automobilio „Audi A4“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. G., priekinį stiklą, taip jį sudaužydamas ir tuo padarydamas nukentėjusiajam M. G. 150 eurų turtinę žalą, po ko ne mažiau dviejų kartų kumščiu trenkė į automobilio „Toyota Avensis“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. S., priekinį stiklą, taip jį sudaužydamas bei griūdamas nulaužė automobilio „Toyota Avensis“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoninį vaizdo matymo veidrodėlį, tuo padarydamas nukentėjusiajam O. S. 1171,84 eurų turtinę žalą, tokiu būdu jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Kaltinamasis B. L. apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog galėjo būti kaltinamajame akte nurodytas laikas, t .y. 2017 m. liepos 6 d. vakare buvo bloga nuotaika, todėl nuėjęs (duomenys neskelbtini) prie upės išgėrė vienas pats butelį brendžio. Dėl girtumo aplinkybių neprisimena, atsimena, kad sėdėjo policijos pareigūnų automobilyje, kurioje buvo ir nukentėjęs O. S. ir rašė pareiškimą.

Kaltinamajam B. L. pareiškus, kad neprisimena aplinkybių, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo pagarsino kaltinamojo B. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 93).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis B. L. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pilnai palaiko ir neneigia, kad būdamas girtas apgadino nukentėjusiems priklausančius automobilius, tačiau šių aplinkybių tiksliai neprisimena dėl girtumo, tačiau savo kaltę visiškai pripažįsta. Kaltinamasis B. L. paaiškino, jog labai gailisi dėl savo veiksmų, posėdžio metu nukentėjusiojo M. G. atsiprašė, su nukentėjusiųjų M. G. ir O. S. pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta byloje esančiais nukentėjusiojo M. G., O. S., liudytojų T. M., M. T. ikiteisminio tyrime metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusiojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2017 m. liepos 6 d. vakare, savo automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Kartu su juo automobilyje buvo T. M.. Sustojo aikštelėje šalia pažįstamo O. S., kuris taip pat buvo su automobiliu. Iš viso buvo keturiese. Netrukus nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės keliu ėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris staiga pasuko link jų automobilių, priėjo prie jo automobilio ir be jokios priežasties tris kartus kumščiu trenkė į jo automobilio priekinį stiklą, kuris nuo smūgio suskilo. Po to tas vaikinas sudaužė šalia stovėjusio jo draugo automobilio stiklą. Kodėl tas vaikinas sudaužė jo automobilio stiklą, jis neįsivaizduoja. Minėto vaikino jis visiškai nepažįsta. Vėliau jo pažįstami jam pasakė, kad tas vaikinas yra B. L.. Dėl automobilio sugadinimo jam padaryta 150 eurų turtinė žalą, todėl byloje šia sumai jis reiškia civilinį ieškinį (b .l. 19, 21, 26-28).

Nukentėjusiojo O. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2017 m. liepos 6 d. vakare jis buvo atvažiavęs su automobilių „Toyota Avensis“ valstybinis, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo tėvui, tačiau naudojasi jas, į automobilių stovėjimo aikštelėje, esančią (duomenys neskelbtini). Kartu su juo automobilyje buvo M. T.. Apie 22.45 val. į aikštelę automobiliu atvažiavo jo pažįstamas M. G., kuris sustojo šalia jo automobilio. Netrukus nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės, keliu ėjo B. L., kuris matėsi, kad yra akivaizdžiai neblaivus. Pastarasis pasuko link jų automobilių. Pirma jis priėjo prie M. G. automobilio ir be jokios priežasties kumščiu sudaužė automobilio priekinį stiklą. Po to pasisuko į jo automobilį ir taip pat, du kartus kumščiu sudavė į priekinį stiklą, kuris nuo smūgio suskilo bei griūdamas nulaužė jo automobilio kairės pusės šoninį vaizdo stebėjimo veidrodėlį. Tada jie visi išlipo iš automobilių, nes nelabai suprato, kodėl buvo sudaužyti automobilių stiklai. B. L. nesiorientavo aplinkoje ir nesuprato kas vyksta. Su B. L. jis nėra konfliktavęs, todėl taip ir nesuprato jo tokio chuliganiško elgesio. Dėl automobilio sugadinimo jam padaryta 1171,84 eurų turtinė žalą, todėl byloje šia sumai jis reiškia civilinį ieškinį (b. l. 31-32, 34, 46-48).

Liudytojų T. M. ir M. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie iš esmės analogiškai nukentėjusiųjų M. G. ir O. S. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 51-52, 55-56).

2017 m. liepos 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog „2017 m. liepos 6 d. apie 22.51 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje B. L., būdamas neblaivus (2,47 promilių girtumas), be jokios priežasties viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, bei vandališkais veiksmais apgadino du automobilius, tai yra Audi A4 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), <...>“(b. l. 1);

2017 m. liepos 6 d. M. G. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. liepos 6 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, jam nepažįstamas vaikinas be jokios priežasties, priėjo prie jo automobilio ir kumščiu sudaužė jo automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą (b. l. 8-9).

2017 m. liepos 7 d. O. S. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. liepos 6 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, B. L. iš chuliganiškų paskatų, kumščiu sudaužė automobilio „Toyota Avensis“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą bei griūdamas nulaužė kairės pusės vaizdo stebėjimo veidrodėlį (b. l. 11).

2017 m. liepos 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) esanti automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi apgadinti lengvieji automobiliai „Audi A4“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Avensis“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio protokolo priedu – fotolentele Nr. 1, kurioje užfiksuoti įvykio vietos vaizdai, sudaužyto automobilio Audi A4“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stiklo vaizdas ir automobiliui Toyota Avensis“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai, tai yra suskaldytas priekinis stiklas, nulaužtas veidrodėlis vairuotojo durelių (b. l. 12-15);. Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 12-17).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. G., o automobilis „Toyota Avensis“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. S. (b. l. 57, 58).

Asmens blaivumo testu Nr. 383 B. L. 2017 m. liepos 6 d. 22.58 val. nustatytas 2,47 promilės girtumas (b. l. 86).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta šiame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibūdinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad B. L. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. B. L. 2017 m. liepos 6 d., apie 22.51 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties, matant pašaliniams asmenims, ne mažiau tris kartus kumščiu trenkė į automobilio „Audi A4“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. G., priekinį stiklą, taip jį sudaužydamas ir tuo padarydamas nukentėjusiajam M. G. 150 eurų turtinę žalą, po ko ne mažiau du kartus kumščiu trenkė į automobilio „Toyota Avensis“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. S., priekinį stiklą, taip jį sudaužydamas bei griūdamas nulaužė automobilio „Toyota Avensis“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoninį vaizdo matymo veidrodėlį, tuo padarydamas nukentėjusiajam O. S. 1171,84 eurų turtinę žalą, taip jis viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, visiškai įrodyta. Nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo B. L. veiksmai - be jokios priežasties gadinant stovėjimo aikštelėje buvusius automobilius, tai yra suduodant smūgius kumščiu į automobilių „Audi A4“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinius stiklus, taip juos sudaužant yra vandališki ir jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, bei neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Dėl B. L. tyčinių vandališkų veiksmų (be jokios priežasties apgadintų automobilių) nukentėjusiems O. S. ir M. G. padaryta turtinė žala. Kaltinamasis B. L. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine nekonkretizuota tyčia, tai yra, jis nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau jis, būdamas viešoje vietoje ir niokodamas svetimą turtą, turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme kaltinamasis B. L. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir kiek prisiminė nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jo parodymus patvirtina byloje esantys ir ištirti įrodymai – nukentėjusiųjų O. S. ir M. G., liudytojų T. M. ir M. T. apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti teismo ištiri įrodymai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo B. L. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje kadangi jis, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, be jokios priežasties, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto niokojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

B. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis B. L. veikdamas tiesiogine nekonkretizuota tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, naują nusikalstamą veiką padarė, ankstesniu nuosprendžiu neatlikęs jam paskirtos bausmės, praeityje teistas du kartus (už viešosios tvarkos pažeidimą, plėšimą), teistumas neišnykęs (b. l. 61-63). Kaltinamasis B. L. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šių aplinkybių visuma rodo, kad B. L. nelinkęs taisytis, savo neteisėtu elgesiu ne tik linkęs pažeisti teisės normas, bet ir akivaizdžiai ignoruoti doros visuomenės principus, privalomas normalaus elgesio taisykles. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 74-76), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo ir dirba dabar (b. l. 77-78), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre negydytas, priklausomybės ligų registre neregistruotas (b. l. 82). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nors nukentėjusiųjų iki teisiamojo posėdžio neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino, tačiau teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo M. G., sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais ir pasižada padarytą turtinę žalą atlyginti. Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 284 straipsnyje, kurios trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti teisingumo principui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis, neatlikęs jam 2017 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veikas, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su kaltinamajam B. L. 2017 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtos galutinės subendrintos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, B. L. skiriant subendrintą galutinę bausmę (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo galimybę B. L. atžvilgiu, teismas atkreipia dėmesį į tai, nors kaltinamasis B. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, vis dėl to teismas sprendžia, kad svarstant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, į tai, kad B. L. savo kaltę pripažino ir dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi, B. L. viso proceso metu tiek kiek jis prisiminė davė vienodus, nuoseklius parodymus, taip pat kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigė ir teisme, kas rodo, kad jis nesistengė sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, nors padarytos žalos nukentėjusiesiems neatlygino, tačiau su pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko, pasižadėjo padarytą žalą atlyginti, nukentėjusiojo M. G. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė, be to svarstant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad po šios nusikalstamos veikos B. L. daugiau nenusikalto, kas leidžia daryti išvadą, kad suprato savo elgesio pasekmes ir padarė išvadas. Pažymėtina ir tai, kad nors B. L. teisiamas trečią kartą už tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamajam B. L. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, suteikiant galimybę B. L. koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį B. L. visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai pasiekti B. L. atidedant paskirtosios terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ir skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nurodytas pareigas, kurios teismo nuomone turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, tuo pačiu įspėjant, kad jam nevykdant įpareigojimų jis bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis savo veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiesiems, kurios iki šiol nėra atlyginęs, atidedant paskirtos bausmės vykdymą B. L. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – padarytos turtinės žalos atlyginimas (BK 69 straipsnis). Ši baudžiamojo poveikio priemonė, teismo vertinimu, padės užtikrinti greitesnį nukentėjusiesiems O. S. ir M. G. kaltinamojo veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimą.

Dėl civilinių ieškinių

M. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį 150,00 Eur sumai nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (b. l. 26-28). O. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį 1171,84 Eur sumai nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (b. l. 46-48). Pripažinus B. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, kuria padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems, yra pagrindas tenkinti šiuos civilinius ieškinius. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko su pareikštais civiliniais ieškiniais, jų dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad M. G. ir O. S. pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, jie tenkintini visiškai, priteisiant juose nurodytą sumą iš kaltinamojo B. L..

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

B. L. 2017 m. liepos 6 d. 23.30 val. sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka, paleistas 2017 m. liepos 7 d. 15.05 val. (b. l. 87, 97)

Sutinkamai su BK 66 straipsnio reikalavimais į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 6 d. 23.30 val. iki 2017 m. liepos 7 d. 15.05., tai yra viena para.

B. L. 2017 m. liepos 7 d. nutarimu paskirtos dvi kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK, esančio Algirdo g. 20, nustatant registraciją kiekvieną trečiadienį nuo 14.00 val. iki 17.00 val. ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) (b. l. 98). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis B. L. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbuotoju.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis B. L. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, ir nors kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, ir turi būti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, tačiau atsižvelgiant, jog paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos - vykdymas objektyviai yra negalimas dėl kaltinamojo gyvenamosios vietos pasikeitimo, kitos paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis atitinkamojoje policijos įstaigoje, tinkamas laikymasis apsunkintas kaltinamajam pakeitus gyvenamąją vietą ir būtų neproporcingas skirtoms kaltinamajam kardomosiomis priemonėmis siekiamų tikslų, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės tapo nebereikalingos, todėl turi būti panaikintos nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.)

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2017 m. lapkričio 7 d. teismui pateikė pažymą Nr. (2.19)NTP-7-10490 dėl 156,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo valstybei už nukentėjusiajam O. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Kaltinamasis B. L. šiuo metu dirba, todėl, teismo vertinimu, jo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis neprivalėtų valstybei atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas patirtas atstovaujant nukentėjusįjį, todėl jos iš kaltinamojo priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nutaria:

B. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu B. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu B. L. paskirtą bausmę daliniu sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, ir B. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktų reikalavimais, B. L. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant B. L. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- tęsti darbą, o netekus darbo registruotis darbo biržoje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, skirti B. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti B. L. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam M. G. 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) turtinę žalą, per dvylika mėnesių atlyginti nukentėjusiajam O. S. 1171,84 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt vieno euro 84 ct ) turtinę žalą.

M. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš B. L. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

O. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš B. L. 1171,84 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 84 ct) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Pripažinti 156,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas patirtas atstovaujant nukentėjusįjį O. S. proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo B. L. priteisti į valstybės biudžetą 156,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimties eurų 00 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą - 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.