- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- 1A-259-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28024-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
- Nukentėjusysis
- M. L.
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Albino Antanaičio ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei,
R. N., kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, jos gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016-01-26 nutarties, kuria R. N., padariusiai nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pagal gyvenamąją vietą). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Priteista nukentėjusiajam M. L. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinė žala.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. buvo kaltinama tuo, kad ji, 2015 m. vasario 3 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kur eismas vyksta ratu, vairuodama automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 p., 127 p. reikalavimus tuo, kad, persirikiuodama iš trečios į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. L., kuriam dėl įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
R. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-01-26 nutarties dalį, kurioje jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui.
Apeliantė skunde nurodo, kad turi mažametį vaiką, kurio tinkamai ir saugiai aplinkai, bei priežiūrai yra būtina transporto priemonė ir galėjimas ja naudotis: reikia vežti į ikimokyklinę ugdymo įstaigą, į muzikos mokyklėlę, baseiną. Pažymi, kad ji turi pasirūpinti savo motina, kuri gyvena Raseinių rajone, gyvena viena, jai yra 78 metai, be to, ši turi problemų su sveikata, todėl ji reguliariai vykstą į Raseinius ir rūpinasi motina.
Taip pat ji nurodo, kad ji turi individualią įmonę, pati palaiko kontaktus su klientais, ieško naujų klientų, dėl verslo reikalų turi pagamintą produkciją nuvežti ir pristatyti klientams. Skunde teigiama, kad teismo skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones labai stipriai paveiktų finansinę padėtį, nes ji netektų vienintelio pragyvenimo šaltinio. Pažymėtina, jog įmonėje dirba keturi žmonės, kuriuos ji turėtų atleisti iš darbo netekusi teisės vairuoti, nes įmonė nebegalėtų toliau vykdyti veiklos, būtų apsunkintas tolesnis įmonės gyvavimas.
Skunde pažymi, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog atimant iš asmens specialiąją teisę - vairuoti transporto priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 dalimi, 68 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Skunde nurodo, kad jai buvo diagnozuota laikinoji liguista psichikos sutrikimo būsena, o dabartinė būsena yra stabili. Pastarąsias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir ekspertė psichiatrė L. A.. Taigi, apeliantės teigimu, priežasčių abejoti jos psichologine būkle nėra.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. N. ir jos advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, papildydamas, kad be skunde nurodytų aplinkybių, skirti BK 67 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę teismas negalėjo ir dėl to, kad taikant asmeniui priverstines medicinos taikymo priemones, BK nenumato galimybės tokiam asmeniui skirti baudžiamojo poveikio priemones.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
R. N. apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliaciniame skunde R. N. tik prašo panaikinti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažinęs, jog R. N. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarė nepakaltinamumo būsenoje, be priverčiamosios medicinos priemonę – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pagal gyvenamąją vietą) taikymo, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskyręs R. N. ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones, trejų metų laikotarpiui, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiama nutartis keičiama (BPK 326 str. 4 d. 3 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ekspertizės aktu buvo konstatuota, jog nusikaltimo padarymo metu R. N. buvo laikinoje liguistoje psichikos sutrikimo būsenoje, buvo konstatuojamas ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų ir, kad nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.
Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Jeigu nustatoma, kad veikos padarymo metu asmuo buvo nepakaltinamumo būsenoje, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama nenustačius vieno iš būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, t. y. asmens pakaltinamumo. Nesant šio subjektyviojo požymio, nėra galimybės spręsti žmogaus baudžiamosios atsakomybės klausimo. Tokiu atveju, asmuo teismo pripažįstamas nepakaltinamu arba ribotai pakaltinamu, jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla nutraukiama, jis neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 straipsnyje. Šiuo atveju teismas R. N. taikė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pagal gyvenamąją vietą). Taip pat BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje, 68 straipsnyje, numatytais pagrindais R. N. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejų) metų laikotarpiui.
BK bendrosios dalies 67 straipsnio 1 dalis nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tokią nuostatą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą yra konstatavęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Taip pat, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves.
Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti teismo skiriamos atleidus asmenį nuo bausmės. Tokiu atveju baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką išlieka, tik ji neberealizuojama per bausmę. Kadangi kaip bausmės alternatyva tokiu atveju pateikiamos baudžiamojo poveikio priemonės, vadinasi, baudžiamoji atsakomybė nusikaltusiam asmeniui realizuojama skiriant ir vykdant baudžiamojo poveikio priemones. Pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais reiškia, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl padarytos veikos, ir tik remiantis įstatyme numatytais pagrindais jam netaikoma bausmė, t. y. baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kaip bausmės alternatyva tais atvejais, kai asmenį galima pataisyti ir neskiriant kriminalinės bausmės.
Taigi, šioje byloje konstatavus, kad R. N. negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, neturint galimam traukti baudžiamojoj atsakomybėn subjektui visų reikiamų požymių, t. y. šiuo atveju pakaltinamumo, jai negalėjo būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė.
Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė R. N. paskirta visiškai nepagrįstai.
Ekspertai savo išvadoje pasisakė, kad nusikaltimo padarymo metu R. N. buvo laikinoje liguistoje psichikos sutrikimo būsenoje, buvo konstatuojamas ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų ir, kad nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. O tyrimo metu R. N. psichikos sutrikimas nekonstatuotas, rekomenduotinas psichiatrų sekimas dėl psichikos ligos pasikartojimo, t. y. ekspertai pasisako, kad šie ligos požymiai kaltinamajai kartojosi, kad rekomenduojamos priverčiamosios medicininės priemonės – psichikos būklės stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą dėl ligos recidyvo. Pažymėtina, kad jei pagal sveikatos būklę vairuotojas neatitinka reikalavimų, jis savaime netenka teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau taikyti BK 67 straipsnio nuostatas šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalies 3 punktu,
nutaria:
patenkinti R. N. apeliacinį skundą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-01-26 nutarties dalį, kuria R. N., pripažintai padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje ir pritaikius priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pagal gyvenamąją vietą), BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies, 68 straipsnio pagrindais paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejų) metų laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.