- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-249-18-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladas Nikitinas (pirm.), Vilmantas Antanas Gaidelis, Virginija Švediene
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė
- Kategorijos
Pranešejas Vladas Nikitinas Baudžiamoji byla Nr.1A – 249 2009 m.
1.1.8.9.1.
Vilnius, 2009 m. kovo 4 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Varenos rajono apylinkes prokuraturos apeliacini skunda del Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal LR BK 178 str. 3 d., pritaikius LR BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., laisves apribojimu 2 metams.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsejo 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, Liškiavos kaime, Varenos rajone, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš Liškiavos kulturos centro teritorijos pagrobe dideles vertes svetima turta – UAB „M.“ priklausancia betono padavimo mašina BMS Worker – 82 022,30 Lt vertes, vibroplokšte LG 500 – 24 124,12 Lt vertes, vibropluktuva LT 6000 – 5 280,70 Lt vertes, vibroplokšte LF 82 – 3 828,98 Lt vertes, vibroplokšte PCX – 1 Lt vertes, gražta STIHL BT 3601 – 1 Lt vertes, du kampinius šlifuoklius – 2 Lt vertes, nivelyra su stovu – 2 Lt vertes, tuo padarydamas UAB „M.“ 115 261,10 Lt turtine žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Varenos rajono apylinkes prokuratura prašo pakeisti Varenos rajono apylinkes teismo 2008-12-17 nuosprendi del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo ir neteisingai paskirtos bausmes, kuri yra aiškiai per švelni (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p.).
Skunde teigiama, kad teismas nepagristai taike LR BK 62 str. 1 d. nuostatas. Nuteistasis V. K. savo noru neatvyko i valstybes institucija, igalinta vykdyti baudžiamaji persekiojima (policija, prokuratura ar pan.) ir nepraneše apie savo ir bendrininku padaryta nusikalstama veika, jo dalyvavimas nusikaltime buvo nustatytas policijos pareigunams atliekant operatyvinius ir ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nors ikiteisminio tyrimo metu V. K. pripažino padares nusikalstama veika, taciau teisingai nepaaiškino svarbiausiu jos padarymo aplinkybiu: tvirtino, kad nusikalto vienas, ir tik teisme pasake, kad nusikaltima ivykde trise, taciau nenurode svarbiu priežasciu, del kuriu jis negali atskleisti bendrininku asmenybiu, nenurode jokiu reikšmingu duomenu, galinciu padeti nustatyti bendrininkus, taip pat detaliai nepaaiškino aplinkybiu del dalies pavogtu daiktu realizavimo. Taigi negalima teigti, kad nuteistasis padejo išaiškinti nusikalstama veika. Vienintele iš LR BK 62 str. 1 d. nurodytu salygu - V. K. savo noru atlygino visa UAB „M.“ padaryta turtine žala, taciau šio baudžiamojo istatymo taikymui minetos salygos nepakanka.
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagristai nepripažino V. K. atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, kad veika padaryta bendrininku grupeje. Mineta, pats nuteistasis pripažino, jog nusikaltimo padaryme be jo dalyvavo dar du asmenys.
Esant šiu aplinkybiu visumai, apeliantas daro išvada, kad apylinkes teismo nuosprendis turi buti pakeistas, t.y. panaikinta jo dalis, kuria nuteistajam V. K. pritaikytas LR BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., ir paskirta dveju metu laisves atemimo bausme, ja atliekant pataisos namuose.
Nuteistasis V. K. ir jo gyneja praše apeliacini skunda atmesti.
Prokurore praše nuteistojo skunda tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, pripažines V. K. kaltu pagal LR BK 178 str. 3 d., pagristai taike LR BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p. ir skyre švelnesne, negu istatymo numatyta bausme (t.y. paskyre dveju metu laisves apribojimo bausme).
Pagal LR BK 62 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojancias švelnesnes, negu istatymo numatyta, bausmes skyrima, teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, jeigu nusikalstama veika padares asmuo savo noru atvyko ar praneše apie nusikalstama veika, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstama veika, visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padaryta turtine žala.
Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad nuteistasis V. K. nuo pat pirmos apklausos prisipažino padares nusikaltima, smulkiai parode visas jo aplinkybes. Nors iki pagrobto turto dalies suradimo momento pats kaltininkas neatvyko i kompetentinga valstybes institucija pranešti apie ivykdyta nusikalstama veika, taciau kaip teisingai ir motyvuotai konstatuota apylinkes teismo nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti ir surinkti irodymai, kurie tiesiogiai patvirtintu, kad vagyste padare butent V. K., ir kad tai ivykde bendrininku grupeje, nes ivykio vietoje jokie kaltininko individualus požymiai nesurasti, neužfiksuoti ir nepaimti. Nuteistojo prisipažinimas apie visas butinas nusikalstamos veikos nustatymui aplinkybes leme irodymu pakankamuma, t.y. butent V. K. parodymai buvo pagrindinis irodymas, patvirtinantis jo kalte ir atskleidžiantis visas faktines aplinkybes, apibudinancias nusikaltimo, numatyto 178 str. 3 d., požymius. Taigi, nuteistojo prisipažinimas – samoningas ir savanoriškas, o ne padarytas verciant nepaneigiamiems kaltinantiems irodymams. Antra, šis prisipažinimas neabejotinai padejo išaiškinti svarbiausias nusikalstamos veikos ivykdymo aplinkybes, nes nebuvo surinkta pakankamai irodymu, tvirtai pagrindžianciu fakta, kad V. K. padare vagyste.
Nera abejoniu, kad V. K. del ivykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi: kaltininkas neigiamai vertino savo poelgi, išgyveno del padarytu veiksmu, stengesi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir visa tai dare savo noru. Tai rodo jo prisipažinimas, pastangos pradeti dirbti (teismo posedyje buvo pateikta darbo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad V. K. su UAB „D.“ sudare neterminuota darbo sutarti). Tai, kad praeityje V. K. teistas, nepaneigia jo noro ir pastangu pasitaisyti, juo labiau, kad teistumai išnyke ir negali nulemti bausmes paskyrimo.
Nors V. K. ivykdytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. 5 d. vertinamas kaip sunkus, taciau pažymetina, jog tai apsprendžia pagrobto svetimo turto vertes požymis, todel šiais atvejais ypac svarbus nusikalstamos veikos padariniai, ju atstatymo galimybe, žalos atlyginimas. Šioje byloje nustatyta, kad pagrobto turto savininkui – imonei sunkiu pasekmiu (veiklos sustabdymo ar pan.) nekilo, padaryta turtine žala - visiškai ir operatyviai atstatyta, taigi realiai neigiamu padariniu nebuvo. V. K. savanoriškai ir visiškai atlygino nusikaltimu padaryta turtine žala dar iki nuosprendžio priemimo, civilinis ieškovas tai patvirtino ir nereiške jokiu turtiniu pretenziju.
Apylinkes teismas pagristai nepripažino nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, kad V. K. nusikalto veikdamas bendrininku grupeje. Nuosprendžiu nera nustatyti kiti su V. K. veike asmenys. Pagal susiklosciusia teismu praktika, tokiais atvejais nuteistojo atsakomybe sunkinanti aplinkybe, numatyta LR BK 60 str. 1 d. 1 p. – bendrininku grupe nepripažistama. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006-11-21 nutartyje Nr. 2K-745 nurodyta, kad pagrindžiant kaltininko baudžiamaja atsakomybe už bendrininkavima, turi buti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos keliu asmenu pastangos, sudetis, bet ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviuju ir subjektyviuju požymiu visumos, t.y. bendrininkavimo sudetis, numatyta LR BK 24 str. 1 d., 25 str. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju, remiantis atitinkamu požymiu visuma, turi buti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka istatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, ju pobudis) požymius, yra bent dvieju asmenu susitarimas veikti bendrai ir kiekvienas bendrininkas suvokia, kad kesinasi i ta pati objekta, supranta kitus bendrai daromos veikos sudeties požymius. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nera jokiu patikimu duomenu apie V. K. bendrininkus – ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nenustatytus asmenis. Del to nera realiu galimybiu išsiaiškinti tu asmenu kaip nusikaltimo subjektu požymius, t.y. ar jie gali buti nusikaltimo subjektais del savo amžiaus, pakaltinamumo ir pan. Be to, teismui konstatavus, jog V. K. bendrininkavo su nenustatytais asmenimis, jie iš esmes butu pripažinti kaltais padare nusikaltima. Pagal baudžiamojo proceso istatyma nuosprendyje teismo išvados turi buti pagristos patikimais ir pagal istatymu reikalavimus surinktais irodymais. Byloje nera irodyta, kad V. K. nusikaltima padare veikdamas bendrininku grupeje, todel atitinkamai negali buti pripažistama jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe – veikimas bendrininku grupeje.
Pagal LR BK 54 str. 3 d., jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmes paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesne bausme. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant i aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, sankcijoje už padaryta nusikaltima istatymo numatytos laisves atemimo bausmes paskyrimas nebutu teisinga ir adekvati bausme šios konkrecios V. K. padarytos veikos pavojingumo laipsniui ir pobudžiui, taip pat ir kaltinamojo asmenybei. Taigi darytina išvada, kad teisingumo principas yra visiškai igyvendintas nuteistajam paskyrus švelnesne bausme, negu numato istatymas, nes tam yra pakankami LR BK 62 str. numatyti pagrindai bei salygos. Apylinkes teismas ši istatyma taike tinkamai, tai išsamiai pagrinde bylos medžiaga ir motyvuotomis išvadomis.
Esant išdestytoms aplinkybems, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendi nera faktinio ir istatyminio pagrindo, todel nuosprendis paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Atmesti Varenos rajono apylinkes prokuraturos apeliacini skunda.