Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2011-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-50-174/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2011-02-28
Bylos Nr.
1-50-174/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Nukentėjusysis
A. S.
Kaltinamasis
S. L., A. L.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-50-174/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.; 1.2.3.1.; 1.1.4.7.; 1.2.14.1.3.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASnuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,gynėjams Edvardui Staponkui, Jurijui Koreckij,nukentėjusiajai A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Plungės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-10-23 pagal LR BK 22 str. 1 d., 24 str. 3 d. ir 187 str. 2 d., 178 str. 2d., 63 str. 3 d. –paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė, pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2004-05-12 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti bausmę; 2005-05-04 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, vadovaujantis BVK 157 str. 3 d. 1 p., – lygtinai 1 m. 1 mėn. 6 d., 2005-09-16 nutartimi pasiųstas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmę; 2) 2006-03-07 pagal LR BK 178 str. 2 d. ( 2 epizodai), 63 str. 1 d., 63 str. 4 d. –paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2003-10-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2006-03-29 pagal LR BK 180 str. 1 d. –paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta su 2003-10-23 teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – 4 m. laisvės atėmimo; 2006-06-08 teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 2006-03-29 nuosprendis subendrintas su 2006-03-07 teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė – 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; remiantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta su 2003-10-23 teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė – 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; 2010-01-19 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d. BK 140 str. 1 d. BK 178 str. 4 d.

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Plungės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-10-16 Plungės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. – paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1str. 1 d . 1 p. nuo bausmės atleistas; 2) 2003-07-21 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 22 str. 1 d., 25 str. 2 d., 187 str. 2 d.; 3) 2004-06-23 pagal LR BK 180 str. 2 d. paskirta 4 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 2005-09-16 nutartimi pasiųstas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmę; 2008-12-03 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d.

Teisėja, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

kaltinamasis S. L. padarė tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia nužudė kitą žmogų bei padarė nedidelės vertės svetimo turto vagystę.

Kaltinamasis A. L. padarė tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. S. L. 2010-05-29, apie 20 val., Plungės mieste, (duomenys neskelbtini) kieme, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su kaltinamuoju A. L., kilus žodiniam konfliktui tarp jų ir R. S., S. L. tyčia rankos kumščiu ir spirdamas koja sudavė R. S. ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą bei keliolika kartų į dešinį petį, į dešinio riešo sąnarį bei kairę koją. A. L. tyčia du–tris kartus rankos kumščiu sudavė R. S. į galvą, tokiu būdu padarydami jam poodinę kraujosruvą ir muštinę žaizdą veido kairėje pusėje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kaktos dešinėje–viršutiniame voke ir kaktos kairėje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinėje momeninėje dalyje ir ant nosies, kraujosruvas akių obuolių ir lūpų gleivinėse, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešiniajame smilkinyje bei kairiajame smilkinio raumenyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, kairio kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje ir ant kairės čiurnos sąnario, odos nubrozdinimus dešiniajame petyje ir dešiniajame rieše, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, tai yra kaltinamieji S. L. ir A. L. padarė R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis S. L. 2010-05-29, apie 23 val. 50 min., nukentėjusiojo R. S. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungėje, tarpusavio konflikto su R. S. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu R. S. į galvą, o R. S. nuo smūgių nugriuvus ant grindų, du kartus peiliu dūrė jam į krūtinės ląstos dešinę pusę, padarydamas durtinę-pjautinę kiaurinę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą, dėl kurių atsirado plaučių pažeidimas ir kraujo išsiliejimas į krūtinplėvės ertmę bei išorinis nukraujavimas, nuo kurių nukentėjusysis R. S. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu S. L. tyčia nužudė R. S..

Be to, kaltinamasis S. L. toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, iš karto po to, kai peiliu subadė nukentėjusįjį R. S., suprasdamas, kad šis yra nebegyvas, nuėjęs į jo miegamojo kambarį, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – R. S. motinai A. S. priklausantį 200 Lt vertės televizorių „TCHIBA“.

Kaltinamasis S. L. dėl šių jam pareikštų kaltinimų kaltu, išskyrus nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, prisipažino visiškai ir parodė, kad su R. S. buvo pažįstami beveik 3 mėnesius, nuomojosi kambarius tame pačiame name, buvo kaimynai. Santykiai su juo buvo blogi. Jis dažnai išgerdavo, triukšmaudavo, kabinėdavosi, spardydavo duris.

2010-05-29 (duomenys neskelbtini) namo kieme, kur jie keturiese girtavo su naujais kaimynais, kilo konfliktas tarp jų dėl to, kad R. S. buvo įsitikinęs, jog prieš kažkurį laiką jis norėjo jį numesti nuo laiptų. R. S. buvo išgėręs, puolė ant jo lauke. Lauke buvo ir brolis. Tą dieną jis su broliu padėjo naujiems kaimynams pervežti daiktus. Po baldų kraustymo keturiese jie buvo išgėrę 2–3 butelius degtinės. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino, kad konfliktas kilo dėl to, kad R. S. atėjęs prie jų, pastūmė moterį. Tada jis su broliu jį ir sumušė.

Susiginčijęs su R. S. jis jam du kartus sudavė kumščiu į galvą. Kai šis nukrito, tada du kartus spyrė koja. Neskaičiavo smūgių, gal 4–5 smūgius lauke sudavė.

R. S. buvo nukritęs ant žemės, spardydamas jį jis galėjo pataikyti jam į riešą, sąnarį ir kitur. Brolis sudavė tik du kartus: įspyrė ir viskas. Brolis jam įspyrė gulinčiam į galvą, o ne kumščiu sudavė.

Su naujais kaimynais, kurie atsikraustė, dar gėrė ir po to, kai sumušė R. S.. Išgėrė nedaug, gal dar 3 butelius. R. S. nuėjo pas kitą kaimyną ir iš jo per langą jam su kirviu mojavo. Jis dėl to įsižeidė ir todėl vėliau su broliu nuėjo pas R. S. į jo kambarį, kuris buvo neužrakintas. R. S. gulėjo ant grindų, miegojo, o ne tarpduryje stovėjo. Jis atsibudo, pradėjo rėkti, bet neatsikėlė. Tada jis du kartus sudavė kumščiu bei koja spyrė jam į galvą ir į šoną ir paėmęs nuo stalo peilį du kartus smogė juo į krūtinę. R. S. jam negrasino, todėl negali pasakyti, kodėl badė peiliu. Norėjo, kad jis mirtų. Po dūrių peiliu tuojau pat išėjo iš kambario. Vėliau dar grįžo ir paėmė televizorių. Nužudė jį, nes šis girtas visada kabinėjosi. Negirtas taip nebūtų pasielgęs. Brolis į R. S. kambarį atėjo kartu su juo. Jis nieko nedarė, nebandė jo sulaikyti nuo smūgių peiliu.

Kai jis atėjo į kambarį antrą kartą, R. S. nebuvo miręs, jis labai sunkiai kvėpavo. Tuo metu norėjo, kad jis mirtų.

Jie su broliu turėjo televizorių, bet jis rodė tik vieną kanalą. Ričardo rodė daugiau. Televizorių paėmė tik laikinai pasižiūrėti. Būtų paskui palikęs nuomojamame kambaryje. Namo šeimininkė žinojo ir jo su broliu, ir R. televizorius. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, kaltinamasis parodė, kad 2010-05-29 jis, jo brolis A. ir kaimynai, kuriuos pažįsta tik iš matymo, visą dieną gėrė lauke degtinę. Valandos nepamena, kai prie jų prisidėjo jo kaimynas R. , kuris gyveno Plungės mieste, (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato antrajame aukšte, kur ir jis nuomojasi kambarį. R. buvo gerokai išgėręs ir agresyvus. Jis pastūmė ranka moterį, dėl to ji pargriuvo ant žemės. Dėl to kaltinamasis labai ant jo supyko, todėl jis ir jo brolis A. puolė R. daužyti kumščiais. Kiek kartų jis sudavė kumščiu, negali pasakyti, gal apie 10. K. R. pargriuvo ant žemės, jis koja spyrė porą kartų jam į galvą. Gal po 5 minučių R. atsikėlė ir nuėjo, kiek matė, pas kaimyną. Konfliktas su juo įvyko apie 20.00 val. Vėliau, kai jau buvo sutemę, pamatė, kad kaimynas, pas kurį buvo nuėjęs R. , veda R. namo. Po valandos sugalvojo eiti namo ir jis. Kiek pamena, ant laiptų šalia R. buto durų, o gal ir tarpduryje, jis pamatė stovintį R. . Jiedu susistumdė, nes, kaip jis suprato, o gal jam taip pasirodė, kad R. norėjo nustumti jį nuo laiptų. Tada jis kumščiu trenkė porą kartų R. į veidą, o R. traukdamasis pargriuvo ant grindų savo virtuvėje. Jis irgi įėjo į R. virtuvę. Šis pradėjo ant jo rėkti, liepė eiti lauk iš kambario. Kadangi jis buvo labai piktas ant R. , nes jis girtas prie visų kabinėdavosi, pamatęs ant spintelės peilį, paėmė jį į rankas ir gulinčiam ant grindų R. du kartus dūrė į dešinį šoną, net nelabai žino, į kurią vietą. Suprato, kad jo dūriai peiliu gali būti mirtini, to jis norėjo, tai yra norėjo, kad R. mirtų, nes nebegalėjo jo pakęsti. Supratęs, kad R. mirs, jis iš karto nuėjo į jo miegamojo kambarį ir pasiėmė nuo spintelės jo televizorių. Tai padarė todėl, jog pagalvojo, kad R. televizoriaus vis tiek nebereikės. Bet nužudyti R. norėjo tikrai ne dėl televizoriaus, o tik dėl to, kad jam atsibodo jo kasdieniai konfliktai. Paimtą televizorių nusinešė į savo kambarį ir pasidėjo ant spintelės, o tada nuėjo pas šeimininkę, iš kurios nuomojosi kambarį, bei jai pasakė, kad kviestų greitąją medicininę pagalbą, nes jis perdūrė žmogų. Kaip suprato, šeimininkė iškvietė ir policiją. Peilį išmetė kieme prie kaimynų langų ( b. l. 42–43, 44, 51–53).

Motyvuojamoji dalis

Duotus parodymus kaltinamasis S. L. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b. l. 45–48).

2010-05-30 00 val. 35 min. S. L. nustatytas 1,96 promilės girtumas (b. l. 35).

Teismas tiki tais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes ir kuriuos patvirtina kiti byloje esantys ir ištirti įrodymai. Naivus ir neįtikinantis kaltinamojo paaiškinimas, kad televizorių jis pasiėmė tik norėdamas juo pasinaudoti. Šią jo versiją teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą vagystę. Patį televizoriaus paėmimo faktą jis patvirtina, tačiau vertina tai ne kaip vagystę, o paėmimą norint pasinaudoti. Pagrobti televizorių jis sugalvojo tuomet, kai suprato, kad padarė R. S. mirtinus sužalojimus. Tai rodo jo ypatingą cinizmą.

Kaltinamasis A. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010-05-29 lauke gėrė nuo pat ryto, paskui padėjo persikraustyti naujiems kaimynams. R. su jais negėrė. Apie 20 val. R. priėjo, kažką pasakė moteriai ir ją pastūmė. Tada jis su broliu jį ir sumušė. Jis R. S. tris ar keturis kartus kumščiu sudavė į galvą. Daugiau nieko nedarė. Kitus smūgius sudavė brolis. Iš pradžių R. S. stovėjo, bet po brolio suduotų smūgių nukrito, o brolis jį po to dar mušė. Kaimynai, su kuriais jie gėrė, nebandė brolio sulaikyti. Po to jie vėl gėrė. Jis nematė, kad R. S. mojuotų kirviu per langą. Ir jis su broliu ir R. S. gyveno antrame pastato aukšte.

Jau buvo sutemę, kai abu su broliu parėjo į savo kambarį. Nieko jam nesakęs brolis išėjo iš kambario ir jis tuojau išgirdo R. rėkavimą. Nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė R. gulintį kruviną. Jis jį pasodino ant krosnies. Brolis nuėjo pas kaimynę pasakyti, kad ši kviestų medikus. Jis broliui sakė taip padaryti, o pats nuėjo namo. Po to brolis parnešė į kambarį televizorių. Kai brolis parėjo su televizoriumi, jis neklausė, kam jį parnešė. Jam televizoriaus nereikėjo. Peilio nematė.

Tačiau perskaičius parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad tuomet sakė teisybė ir kad kai jo brolis S. įėjo pas R. į kambarį, iš karto pasigirdo šauksmai, tai yra S. šaukė: „Tu nelaikysi „vierchą“. Tuo metu jis nuėjo į R. kambarį ir pamatė, kad R. guli ant grindų ant kairiojo šono, o jo brolis S. laikė rankose peilį ir sakė: „perdursiu ir R. negyvens“. Jis dar bandė S. sulaikyti, bet jo brolis pasakė, kad į jo reikalus nesikištų, nes perdurs ir jį. Matė, kaip S. peiliu dūrė gulinčiam R. du kartus į dešinį šoną ir, pasiėmęs peilį, išėjo iš kambario. Jis pasiliko kambaryje, bandė gaivinti R. , kurį pasodino ant krosnies. R. sunkiai alsavo. Jis buvo išsigandęs, todėl išėjo į savo kambarį. Netrukus į jų kambarį atėjo brolis S. , kuris parsinešė R. televizorių.

Jie išgeria su broliu nedažnai. Gyvena iš socialinių pašalpų. Tėvai gyvena tame pačiame kaime, ūkininkauja. Su broliu norėjo būti savarankiški, todėl išėjo iš tėvų. Negerai pasielgė su broliu, kad žmogų sumušė. Juos abu su broliu sulaikė tą pačią dieną. Tikrai nebūtų mušęs R. , jeigu nebūtų buvęs girtas.

2010-05-30 00 val. 30 min. A. L. nustatytas 2,19 promilės girtumas (b. l. 26).

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad R. S. – jos sūnus.

Įvykio metu ten nebuvo, todėl nieko apie jį nežino. Ryte jai policija pranešė, kad R. nebėra gyvo. Nurodė, kad sūnus ten gyveno apie dvejus metus, norėjo ieškoti kitos gyvenamosios vietos. R. būdavo agresyvus išgėręs. Ji palaiko savo civilinį ieškinį.

Liudytojas Z. S. patvirtino tas aplinkybes, kad tą vakarą pas jį atėjo R. S. ir jie gėrė degtinę. Po to jis išėjo į lauką ir lauke kažką kalbėjo su kaimyne ir ją pastūmė. Tada abu L. jį sumušė. R. grįžo pas jį ir jie dar gėrė. Po to palydėjo jį namo. Jis nematė, kad R. per langą būtų kam nors kirviu mojavęs. Apie jo mirtį sužinojo tą patį vakarą. Jam pasakė namo šeimininkė.

Liudytoja B. M. patvirtino tas aplinkybes, kad iki įvykio R. S. matė du kartus. Jis padėjo nudažyti jiems lubas ir įvykio dieną. Tą dieną broliai padėjo jai persikraustyti ir ji išnešė į lauką degtinės ir užkandos. Kai atėjo R. , liudytoja jį nuvarė, todėl jis ją pastūmė. B. R. dėl to sumušė. Jau vėliau apie 23 val. namo šeimininkė jai pasakė, kad kažkas atsitiko R. . Ji nuėjo į jo kambarį ir pamatė, kad jis jau nebegyvas. Šeimininkė jai pasakė, kad R. peiliu nužudė S. L..

Liudytoja A. K. patvirtino tas aplinkybes, kad ji nuomojo jai priklausančius pastatus. Tą vakarą pas ją atbėgo S. L. ir pasakė, kad jis R. perdūrė plautį. Ji nuėjo pasižiūrėti. R. dar buvo gyvas, visur buvo kraujo. Ji iškvietė policiją ir greitąją medicininę pagalbą. Kol jie atvažiavo, R. jau buvo miręs. K. R. turėjo televizorių, ji prisimena, o dėl L. negali pasakyti.

Iš 2010-05-20 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK KPS tyrėjas R. Ž. pranešė, jog 2010-05-29 23.52 val. Plungės m., (duomenys neskelbtini), esančio pagalbinio pastato antrame aukšte įrengtame kambaryje buvo surastas R. S. lavonas su durtine žaizda dešiniajame šone (b. l. 4).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Plungės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) pagalbinis–ūkinis pastatas, kurio antrame aukšte yra R. S. nuomojamas kambarys. Apžiūrint teritoriją, prie pastato, 15 cm atstumu nuo pastato į šiaurės pusę, ant žemės, žolėje rastas 18,5 cm ilgio medine rankena peilis, kuris paimtas (b. l. 5–11).

Iš Apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas peilis kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. l. 12–13, 14).

Iš Specialisto išvados Nr. M 70 / 10 ( 07) nustatyta, kad R. S. lavone rasti daugybiniai sužalojimai:

durtinė-pjautinė kiaurinė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su plaučio apatinės skilties pažeidimu, dėl kurių atsirado anksčiau nurodytos komplikacijos, padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, tai galėjo būti peilis ar jo savybes turintis daiktas ar įrankis. Kiaurinis krūtinės ląstos sužalojimas (šiuo atveju su plaučio pažeidimu), sunkaus laipsnio šokas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Durtinė-pjautinė kiaurinė krūtinės ląstos žaizda padaryta tokiu pačiu daiktu ar įrankiu tuo pačiu laiku. Kiauriniai krūtinės ląstos sužalojimai, net ir be vidaus organų pažeidimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje, padarytos aštriu pjaunančiu daiktu, juo galėjo būti peilis bei jo savybes turintis daiktas ar įrankis, tuo pačiu laiku dėl dviejų trauminių faktorių poveikio, įtakos mirčiai neturėjo, bei galėjo atsirasti dengiantis, ginantis ar net sugriebiant aštrų paviršių turintį daiktą ar įrankį. Tokie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Poodinė kraujosruva ir muštinė žaizda veido kairėje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kaktos dešinėje-viršutiniame voke ir kaktos kairėje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinėje momeninėje dalyje ir ant nosies, kraujosruvos akių obuolių ir lūpų gleivinėse, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje smilkininėje srityje bei kairiajame smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairio kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje ir kairės čiurnos sąnaryje, odos nubrozdinimai dešiniajame petyje ir dešiniame rieše, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje padarytos kietais bukais daiktais, suduodant ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvą bei dėl kelių-keliolikos trauminių faktorių į dešinį petį, į dešinio riešo sąnarį, bei kairę koją tuo pačiu laiku, įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tikėtina, kad sužalojimai dešinėje plaštakoje galėjo atsirasti ir smūgiuojant kitam asmeniui ar ginantis.

R. S. mirė nuo durtinės-pjautinės kiaurinės krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdos, dėl kurios atsirado plaučio pažeidimas ir kraujo išsiliejimas į krūtinplėvės ertmę, bei išorinis nukraujavimas, šokas po nukraujavimo.

Prieš mirtį R. S. vartojo alkoholinius gėrimus, nes jo lavono kraujyje rasta 5,22 promilių ir šlapime 6,84 promilių etilo alkoholio. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį (b. l. 16–19).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamųjų kaltę.

Iš 2010-06-17 Klaipėdos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-149/2010 nustatyta, kad S. L. priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikyti nereikia, bei nenustatyta, kad S. L. dėl savo psichinės sveikatos būtų pavojingas visuomenei.

Kadangi kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, tyčia padarė R. S. sužalojimus, nurodytus nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, jų nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 str. 1 d. Jie padarė šį sveikatos sutrikdymą bendrais veiksmais, turėdami bendrą tyčią, kuri buvo nekonkretizuota. Pasekmės jiems buvo nesvarbios, todėl atsako už padarytas pasekmes.

Kadangi kaltinamasis S. L. tyčia peiliu sudavė du smūgius peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – krūtinę, padarydamas sužalojimus, nurodytus nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje, dėl to R. S. mirė, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis suduodamas du smūgius peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinę, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir to siekė. Taigi nužudymas padarytas tiesiogine tyčia. To neneigia ir pats kaltinamasis teigdamas, jog norėjo, kad R. S. mirtų.

Kadangi kaltinamasis S. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 4 d.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės nežymaus sveikatos sutrikdymo padaryme yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai neabejotinai lėmė, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos. A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo S. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tyčinio nužudymo ir nedidelės vertės turto pagrobimo padaryme yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai lėmė nusikalstamų veikų padarymą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismas nepripažįsta S. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis iš esmės, išskyrus nedidelės vertės turto pagrobimą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nes jis nesigaili jų padaręs.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarymo tenkintinas iš dalies, dėl 100000 Lt moralinės žalos padarymo tenkintinas visiškai.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys atitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau yra dar tokio amžiaus, kad turi realią galimybę atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo S. L. nukentėjusiajai 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji neteko vienintelio savo sūnaus, kuris turėjo būti jai pagalbininkas senatvėje. Vienas jos sūnus jau miręs. Ji turi sveikatos sutrikimų dėl ligos pasunkėjęs jos judėjimas, todėl reikia prašyti pagalbos svetimų asmenų elementariems darbams atlikti. Netekusi sūnaus, ji be abejonės patyrė sunkų dvasinį sukrėtimą ir neužtikrintumą dėl savo padėties senatvėje.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 1930 Lt turtinės žalos atlyginimui. Ši ieškinio dalis tenkintina iš dalies. Tyčinio nužudymo padaryta žala yra laidojimo ir su jomis susijusios išlaidos, kurios turi būti priteistos. Nors dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas, ji nepateikė, tačiau jos yra gyvenimiškai realios, todėl priteistinos. Taigi priteistinos sumos yra 520 Lt, kuriuos ji sumokėjo laidojimo namams, 200 Lt už mišias, 60 Lt už vainiką, 100 Lt už gėles ir 300 Lt už gedulingus pietus, tai yra iš viso priteistina 1180 Lt. Kita ieškinio dalis paliktina nenagrinėtina, nes šios išlaidos nėra tiesioginės nusikaltimo padarymo išlaidos, jos numatomos ateityje, todėl nukentėjusioji turės galimybę šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Iš kaltinamųjų priteistinos proceso išlaidos valstybei.

Skiriant bausmę kaltinamajam S. L., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumą visuomenei. Padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, tyčinis nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai. Nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Sunkaus nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios, negrįžtamos. Nužudytas žmogus. Jis nesigaili padaręs nusikalstamų veikų. Jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas ir pats nužudymas padarytas ciniškai. Jam skirtina bausmė didesnė, negu numatytas BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkis. Remiantis BK 27 str. 2 d. 2 p. S. L. pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Skiriant bausmę A. L., atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsiprašė nukentėjusiosios, baustas administracine tvarka. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė, negu BK 140 str. 1 d. nustatytas sankcijos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 301–303 str.,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nuteisti 7 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę pakeisti į suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 1 d., BK 140 str. 1 d. BK 178 str. 4 d., ir nuteisti:

pagal BK 129 str. 1 d. – 11 metų laisvės atėmimo;

pagal BK 140 str. 1 d. – 9 mėn. laisvės atėmimo;

pagal BK 178 str. 4 d. – 40 parų arešto.

Remiantis BK 63 str. 5 d. 2 p. BK 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti galutinę bausmę – 11 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2010-05-30 iki 2011-02-28.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Remiantis BK 27 str. 2 d. 2 p. S. L. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Iš S. L. A. S. priteisti 100000 Lt neturtinės ir 1180 Lt turtinės žalos. Kitą ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą, paliekant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą sprendžiant civilinio proceso tvarka.

Iš S. L. ir A. L. valstybei priteisti po 30,19 Lt proceso išlaidų, liudytojų kelionės išlaidoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinį įrodymą – peilį – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Miliuvienė