- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- ATP-393-360/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00867-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. M. (E. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarimo, kuriuo E. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 163² str. 4 d. 10 000 Lt bauda su cigarečių bei automobilio konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2012 m. vasario 29 d. E. M., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad „2012-02-28 20.40 val. Klaipėdos magistraliniame kelyje Vilnius-Klaipėda 284 kilometre buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2 policijos komisariatą, adresu Taikos pr. 117, Klaipėda, detaliai apžiūrai automobilis „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei kartu vyko V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Automobilio apžiūros metu rasta ir paimta: automobilio bagažinėje aptikta ir paimta 300 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“, 600 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 300 pakelių cigarečių „Premjer“, 1800 pakelių cigarečių „NZ Superslims“, kurie supakuoti gamyklinių būdu su Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais – banderolėmis; 200 pakelių cigarečių „Winston Blue“, 20 pakelių cigarečių „Winston“, kurie supakuoti gamykliniu būdu be akcizinių prekių žymėjimo ženklų – banderolių. Viso rasta ir paimta 3220 gamykliniu būdu supakuotų cigarečių pakelių, kurių vertė nustatyta vadovaujantis muitinės laboratorijos išvadomis, yra 23140,20 Lt. Tuo E. M. pažeidė 2010-06-11 Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-443 „Dėl Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004-05-26 įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo LR teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 3.3 punktą ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 729 8.1.1. punkto reikalavimus bei padarė ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą“.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo E. M. pripažino kaltu pagal 163² str. 4 d. ir paskyrė 10 000 Lt baudą su cigarečių bei automobilio „Peugeot 605”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą. Apelianto teigimu, 2012 m. vasario 28 d. jo draugas V. G. pasiūlė, prašant jų bendram pažįstamam Z. M., už 100 Lt atlygį nuvaryti Z. M. automobilį „Peugeot 605“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą, kur tiksliai žinojo V. G. Apie 20.40 val. Klaipėdos magistraliniame kelyje Vilnius-Klaipėda 284 kilometre staiga automobilis sugedo. V. G. paskambino Z. M. ir pranešė apie tai, šis atsakė, kad reikia laukti pažįstamo iš Klaipėdos, kuris automobilį nutemps iki miesto. Po kurio laiko privažiavo automobilis, kurio vairuotojas pasakė, kad atvažiavo Z. M. prašymu. Sukabinus automobilius vilktimi privažiavo policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė, pradėjo klausinėti kur Z. M., paprašė atidaryti automobilio bagažinę. Pasak apelianto, atidarius bagažinę kartu su pareigūnais jis pamatė, kad ji pilna cigarečių pakelių. Apelianto tvirtinimu, apie tai, kad bagažinėje yra cigaretės jis sužinojo tik policijos pareigūnams atidarius bagažinę. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti valinį elementą – t. y. jo subjektyviąją pusę, nes kaltės forma - tik tyčia. Anot E. M., nebuvo surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, kadangi nuo pat pradžių, tiek policijos komisariate, tiek teisme jis paaiškino, kad nežinojo, jog yra vežamos cigaretės, nes jis tik pagal susitarimą su Z. M. už 100 Lt atlygį varė automobilį į Klaipėdą, kas byloja apie administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės, kaltės elemento nebuvimą, be kaltės administracinis teisės pažeidimas yra negalimas. Apeliantas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų remiantis, kuriais tik galima numatyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių, kadangi nebuvo apklausti liudytojai Z. M., V. G., kurie galėtų patvirtinti jo duodamus parodymus. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to paties pažeidimo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir V. G., todėl yra neaišku, kuris iš jų padarė administracinį teisės pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti E. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Nutarime nurodyta, jog E. M. kaltė pilnai įrodyta surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais – administraciniu teisės pažeidimo protokolu, apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais bei kita bylos medžiaga. Apygardos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama, jog patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir pan. ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Apygardos teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šiuo atveju, skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai nurodžius, jog kaltė yra įrodyta bylos medžiaga, kuri yra net nevertinta, neanalizuota, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasisakė. Teismas nenurodė, kokias reikšmingas bylos aplinkybes patvirtina išvardinti įrodymai, iš viso neatliko jų vertinimo, taip pat nenurodė, kokias reikšmingas bylos aplinkybes jis nustatė bylos nagrinėjimo metu.
Nors nuo pat proceso pradžios administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog ne jis yra automobilio savininkas ir jis nežinojo, kad automobilio bagažinėje yra gabenamos cigaretės, nes buvo tik paprašytas už atlygį nugabenti automobilį į Klaipėdą, tačiau apylinkės teismas visiškai nesiaiškino ir netyrė šių aplinkybių, teisme net liudytojais nebuvo apklausiami Z. M., V. G., E. T., kurie galėtų paneigti arba patvirtinti esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes. Pastarųjų asmenų apklausa yra labai svarbi, ji galėtų padėti pašalinti prieštaravimus ir padėtų nustatyti, ar iš tikrųjų automobilį vairavęs E. M. žinojo ar ne apie automobilyje gabenamas cigaretes. Tačiau pirmosios instancijos teismas apsiribojęs tuo, jog minėti liudytojai kartą neatvyko į teismo posėdį, nebesiekė šių liudytojų papildomai iškviesti ir apklausti teismo posėdyje. Taip teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N63-1533/2010, N575-5014/2010 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai.
Apygardos teismas pažymi, jog norint visapusiškai išnagrinėti bylą būtina apklausti ne tik aukščiau nurodytus liudytojus, tačiau ir išsiaiškinti kitas esminės reikšmės turinčias aplinkybes, t.y. ar automobilio savininkas žinojo, jog yra naudojamasi jo automobiliu, kokiu būdu automobilio bagažinėje atsirado cigaretės, kokiu tikslu buvo prašoma automobilį nugabenti į Klaipėdą ir pan.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant E. M. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantui paaiškintina, kad administracinio teisės pažeidimo byla galėtų būti nutraukta tik tokiu atveju, kai administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nesurinkus pakankamai traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės įrodymų įvykio vietoje ar iš karto po įvykio, teismui surinkti naujų įrodymų, pagrindžiančių to asmens kaltę, būtų neįmanoma. Nagrinėjamu atveju teismas turi galimybę pašalinti visas abejones ir neaiškumus, todėl nėra pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, kaip to prašo apeliantas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.