Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2013-03-28 · Byla Nr. A2.6.-215-654/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
A2.6.-215-654/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Nukentėjusysis
E. S.
Pažeidėjas
T. G.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-215-654/2013Teisminio proceso Nr. 4-01-3-01801-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui S. Lileikiui, nukentėjusiajai E. S., Kelių policijos atstovui V. Benkui, išnagrinėjęs T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. 2012-03-29, apie 17.58 val., Ateities – Visorių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kai nustatytas 1.20 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais T. G. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

T. G. buvo surašytas protokolas dėl to, kad jis, 2012-03-29, apie 17.58 val., Ateities – Visorių g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. ir 158 p., vairuodamas automobilį „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas 1.20 promilių neblaivumas, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio ir sukdamas į kairę nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė, apgadino abi transporto priemones ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

T. G. apklaustas teisme pažeidimą pripažino iš dalies ir paaiškino, kad automobilį vairavo išgėręs alaus, tačiau mano, kad dėl eismo įvykio kalta automobilio „Renault“ vairuotoja. Išvažiuodamas iš Visorių gatvės į Ateities gatvę stabtelėjo, kadangi buvo automobilių spūstis. Jis norėjo pasukti į kairę. Antra juosta važiavę automobiliai jį praleido, todėl jis, įsitikinęs, kad eismo kryptimi nuo Fabijoniškių link Baltupių antroje eismo juostoje nėra automobilių, įsuko į ją ir pradėjo važiuoti savo eismo kryptimi tiesiai. Pradėjus važiuoti tiesiai staiga pamatė, kaip automobilis „Renault“ pradėjo rikiuotis iš pirmos juostos į antrą. Susidūrimas įvyko tarp perėjos ir sustojusio automobilio. Jo automobiliui buvo apgadintas dešinys bamperis ir priekinio sparno dešinė pusė. Pažymėjo, kad pirmoji schema buvo neteisingai nubraižyta, kadangi prieš perėją buvo nubraižyta punktyrinė linija, tuo tarpu ten yra ištisinė linija. Jis iki šio įvykio M. B. nepažinojo, tuo tarpu T. N. yra jo giminaitis.

Apklausta teisme nukentėjusioji E. S. parodė, kad įsukusi į Ateities gatvės pirmąją eismo juostą, ji iki susidūrimo vietos likus maždaug 20-30 metrų atstumui persirikiavo į antrąją eismo juostą. Ji važiavo 40-50 km/h greičiu. Pamačiusi į antrąją eismo juostą išvažiuojantį automobilį „Nissan Murano“ suprato, kad jis atsitrenks į jos automobilį, tačiau išvengti susidūrimo nebegalėjo, kadangi pirmojoje eismo juostoje buvo kitų automobilių. Nuo smūgio jos automobilį pajudėjo į šoną. Mano, kad T. G. automobilis į jos automobilį atsitrenkė statmenai, smūgio metu nukrito jos automobilio apdailos juostos, automobilis pasisuko. Po susidūrimo ji išlipo iš automobilio, pamatė, kad T. G. neblaivus. Pamatęs, kad ji iškvietė policiją, jis atsivedė draugą ir pradėjo teigti, kad automobilį vairavo ne jis.

Apklaustas teisme liudytojas M. B. parodė, kad Ateities gatvėje buvo automobilių spūstis. Jis sustojo antroje eismo juostoje prieš sankryžą su Visorių gatve praleisti automobilio „Nissan Murano“. Automobilis „Nissan Murano“, važiuodamas apie 5 km/h greičiu, įsuko į antrąją eismo juostą. Po kelių sekundžių išgirdo susidūrimo garsą. Vėliau jis automobilį „Nissan Murano“ atpažino vaikų darželio teritorijoje ir klausė jo vairuotoją apie įvykį.

Apklaustas teisme liudytojas T. N. parodė, kad 2012-03-29 jis važiavo pirma eismo juosta Ateities gatve nuo prekybos centro „Mandarinas“. Išgirdo duslų garsą ir per priekyje stovėjusio automobilio kampą pamatė susidūrusius automobilius. Automobilis „Nissan“ važiavo antra eismo juosta, tuo tarpu kitas automobilis stovėjo kampu iš pirmos į antrą eismo juostą. Pravažiuodamas pamatė stovintį T. G., savo žmonos brolį. Tuomet jis nuvažiavo į Belmontą, o po 40 min. grįždamas sustojo. Tuo metu jau buvo du policijos ekipažai. Jis parašė paaiškinimą.

Apklaustas teismo posėdžio metu T. M. paaiškino, kad gavus pranešimą, kad Ateities g. 15, Vilniuje, įvyko eismo įvykis ir vienas iš dalyvių yra neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, pagrindiniame kelyje buvo du apgadinti automobiliai. Automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja E. M. paaiškino, kad važiavo Ateities g., kai iš Visorių gatvės į jos automobilį atsitrenkė automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. G. paaiškino, kad jis nekaltas. Jam alkotesteriu buvo nustatytas 1.20 promilių girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad yra išgėręs vieną bokalą alaus. Jis negalėjo nurodyti, kaip atsirado taisymai nukentėjusiosios paaiškinime.

Apklaustas teisme liudytojas A. S. parodė, kad atvykę į eismo įvykio vietą rado neblaivų automobilio „Nissan“ vairuotoją T. G., sėdintį automobilyje kartu su dar vienu asmeniu. Jei gerai pamena, tai automobilio „Nissan“ buvo apgadinta priekinė dešinė pusė, o automobilio „Renault“ kairė priekinė pusė. Iš apgadinimų matėsi, kad automobilis „Nissan“ įvažiavo iš šalutinio kelio. Pamena, kad nukentėjusioji pati surašė paaiškinimą. Jos teigimu, ji važiavo Ateities gatve, kai T. G. įsuko iš Visorių gatvės. Pamena, kad T. G. su nubraižyta įvykio vietos schema nesutiko, tuomet kartu su juo iš naujo matavo įvykio vietą ir nubraižė naują schemą. Gali būti, kad jie nepastebėjo, kad tarp pirmos ir antros eismo juostų buvo ištisinė linija. Jis taip pat negalėjo nurodyti, kaip atsirado taisymai nukentėjusiosios paaiškinime.

Apklaustas teisme specialistas E. S. parodė, kad techniniu požiūriu eismo įvykį sąlygojo E. S. persirikiavimas iš pirmos juostos į antrąją. Susidūrimas įvyko už važiuojamųjų dalių susikirtimo, o ne antroje eismo juostoje, kadangi tokiu atveju būtų kitokios automobilių padėtys. Kadangi prieš pėsčiųjų perėją yra ištisinė eismo juosta, tai už perėjos automobilis turėjo duoti kelią ta eismo juosta važiavusioms transporto priemonėms.

Eismo įvykio vietos 2012-03-29 schemoje pažymėta eismo įvykio vieta – Visorių –Ateities g., Vilniuje, automobilių „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio bei jų apgadinimai. Automobiliui „Nissan Murano“ apgadintas priekinis bamperis, automobiliui „Renault Meganic Scenic“ – priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės sparnas. Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog automobilis „Nissan Murano“ stovi Ateities g. antroje eismo juostoje, 27,1 m atstumu už susikirtimo su Visorių gatvės važiuojamąja dalimi, priekiu nukreiptas pirmine „Renault Megane Scenic“ važiavimo kryptimi. Atstumas nuo automobilio „Nissan Murano“ dešiniųjų ratų iki dešiniojo Ateities g. važiuojamos dalies krašto yra 4,1 m. Ateities g. važiuojamoje dalyje 5 m atstumu už automobilio „Nissan Murano“ stovi automobilis „Renault Meganic Scenic“, priekiu nukreiptas savo važiavimo kryptimi. Atstumas nuo šio automobilio priekinio dešinio rato iki dešinio Ateities g. važiuojamosios dalies krašto yra 3,6 m, o nuo šio automobilio galinio dešiniojo rato iki to paties krašto – 3,3 m atstumas. Dvi važiuojamosios dalies juostas skiria punktyrinė linija (b.l. 6-9).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2012-03-29, 18.33 val., T. G. nustatytas 1.20 promilių girtumas (b.l. 13).

Specialisto E. S. 2012 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. ES-7-12 nurodyta, kad pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio nustatytų aplinkybių techninė analizė ir padarytas tyrimas leidžia teigti, kad šio eismo įvykio kilimą, tikėtina, techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos E. S. persirikiavimas iš pirmos eismo juostos į antrąją. Tokią išvadą specialistas padarė nurodydamas, jog jeigu automobilių susidūrimo metu automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų važiavęs Ateities g. važiuojamosios dalies antrąja eismo juosta, automobiliui Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus iš Visorių g. ir atsitrenkus jam į kairįjį šoną, po susidūrimo automobilis Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų labiau judėjęs savo pirmine važiavimo kryptimi (įvažiuojant iš Visorių gatvės), kiek pasisukęs nuo smūgio prieš laikrodžio rodyklę apie savo vertikalią simetrijos ašį. Tuo tarpu automobilis Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio stovi Ateities gatvės antrojoje juostoje, net 27,1 m atstumu už susikirtimo su Visorių gatvės važiuojamąja dalimi, lygiagrečiai kelio išilginei ašinei linijai, priekiu nukreiptas automobilio Renault Megane Scenic pirmine važiavimo kryptimi. Taip pat ir automobiliui Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš susidūrimą važiuojant Ateities g. važiuojamosios dalies antrąja eismo juosta, gavus smūgį labiau į kairiojo šono galinę dalį, pasisukus prieš laikrodžio rodyklę apie savo vertikalią simetrijos ašį, judant toliau, automobilio Renault Megane Scenic priekinė dalis neturėjo nukrypti į dešinę taip, kad po to judant toliau po susidūrimo iki pilno sustojimo jis būtų sustojęs tokioje padėtyje, kaip užfiksuota, t.y. kai jo priekinė dalis yra antroje eismo juostoje prie pat jos dešiniojo krašto, o galinė dalis nėra pilnai antroje eismo juostoje (automobilis pasisukęs apie 6,7⁰ kampu į kairę savo pirminės važiavimo krypties atžvilgiu) (b.l. 67-73).

2012-11-19 specialisto išvada nustatyta, kad 40-50 km/h greičiu važiuojančio automobilio Renault Megane Scenic sustabdymui ant šlapio asfalto jo vairuotojui būtinas apie 23,0 – 32,0 m atstumas.

Pagrindiniai šioje byloje esantys įrodymai yra traukiamo atsakomybėn asmens ir nukentėjusiosios, t.y. asmenų, dalyvavusių eismo įvykyje, parodymai, specialisto išvada bei paaiškinimai, ir rašytiniai įrodymai. Kiti teisme apklausti asmenys žino tik kai kurias įvykio detales, todėl jų parodymai nėra lemiantys sprendimą. Apklausti teisme T. G. ir E. S. davė skirtingus parodymus apie įvykį. Apklaustas teisme T. G. paaiškino, kad jis išsukinėjo iš Visorių gatvės į Ateities gatvę važiuoti Kalvarijų gatvės kryptimi ir jam išsukus bei jau važiuojant Ateities gatvės antrąja eismo juosta, iš pirmosios į antrąją eismo juostą persirikiuodama nukentėjusioji nedavė jam kelio ir atsitrenkė į jo automobilį. Tuo tarpu apklausta teisme nukentėjusioji paaiškino, kad ji važiavo antrąja eismo juosta, kuomet iš šalutinės Visorių gatvės išvažiavęs T. G. nedavė kelio jai, važiuojančiai pagrindiniu keliu, ir atsitrenkė į jos automobilį.

Iš T. G. surašyto protokolo matyti, kad kaltinant jį dėl eismo įvykio yra remiamasi tuo, kad jis pažeidė KET 158 p. reikalavimus ( KET 158 p. numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), kas reiškia, kad T. G. nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinės gatvės į pagrindinę gatvę nedavė pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiai transporto priemonei ir dėl to įvyko eismo įvykis.

Iš eismo įvykių dalyvių parodymų matyti, kad po įvykio niekas iš eismo įvykio dalyvių automobilių iš įvykio vietos nejudino, automobiliai schemoje užfiksuoti tokioje padėtyje, kokioje sustojo iš karto po įvykio. Eismo įvykio schema nustatyta, kad T. G. vairuotas automobilis stovi Ateities gatvės antroje eismo juostoje tiesiai (automobilio priekinis ir galinis ratai nuo kelio krašto nutolę vienodu atstumu), važiavimo trajektorijoje maždaug per eismo juostos vidurį jos pločio atžvilgiu. T. G. ir M. B. parodymais nustatyta, kad iš karto prieš įvykį (įvykis įvyko apie 17:58 val.) Ateities gatvėje važiuojant link Fabijoniškių buvo automobilių spūstis, šia kryptimi važiavę vairuotojai sustojo praleisti T. G., todėl į Ateities gatvę jis įvažiavo statmenai Ateities gatvei sankryžos ribose ir negalėjo įvažiuoti jau už sankryžos (nukirsti kampą) ar važiuoti priešinga eismo kryptimi. Po įvažiavimo iš Visorių gatvės į Ateities gatvę, jau baigęs posūkį, T. G. vairuojamas automobilis važiavo pagrindine Ateities gatve, jos antrąja eismo juosta. Tai rodo automobilio padėtis kelio pločio atžvilgiu ir atstumas nuo sankryžos iki sustojimo vietos. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad T. G. automobilis nuo Visorių – Ateities gatvių sankryžos yra nutolęs 27,1 m. Tai rodo, kad po įvažiavimo iš Visorių gatvės į Ateities gatvę iki eismo įvykio vietos T. G. vairuojamas automobilis pavažiavo pakankamai didelį atstumą, o nebuvo tik ką įsukęs į Ateities gatvę. Tuo pačiu 27,1 m. atstumas nuo sankryžos iki įvykio vietos ir įvykio dalyvių parodymai, kad jie iš karto po įvykio sustojo ir automobilių nejudino, patvirtina T. G. parodymus, kad eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, o jam baigus posūkio manevrą ir jau važiuojant Ateities gatve, o tuo pačiu paneigia nukentėjusios parodymus, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje, kuomet T. G. nepraleido nukentėjusiosios vairuojamo automobilio. Nukentėjusios parodymus, kad ji važiavo antrąja eismo juosta paneigia ir jos automobilio padėtis po įvykio. Nukentėjusiosios vairuotas automobilis stovi antroje eismo juostoje (automobilio dešinys galinis kampas yra ant skiriamosios punktyrinės linijos) priekiu pasisukęs į dešinę, kas, teismo nuomone, rodo, kad įvykio metu ji persirikiavo iš pirmosios eismo juostos į antrąją. Tokią išvadą patvirtina automobilių sugadinimai. T. G. automobilio yra subraižytas (sulaužytas) priekinio bamperio dešinys kampas, o nukentėjusios automobilio – kairės pusės priekinės ir galinės durelės, galinis sparnas. Vertinant nukentėjusiosios automobilio sugadinimus jų dydžio požiūriu (kuri vieta sugadinta labiausiai ir kuri mažiau) matyti, kad mažiausiai sugadintos yra priekinės durelės, o labiausiai – galinis sparnas. Ištęstas sugadinimas rodo, kad nukentėjusiosios automobilis eismo įvykio metu judėjo, o sugadinimų dydis rodo, kad pradinis kontaktas buvo priekinėse durelėse ir tęsėsi iki galinio sparno, kur kontaktas tarp automobilių nutrūko. Tokie traukiamo atsakomybėn asmens vairuojamos transporto priemonės ir nukentėjusiosios transporto priemonės sugadinimai buvo padaryti aptartu būdu, ką patvirtina ir specialisto išvada bei parodymai. Specialisto išvada nustatyta, kad buvusiomis sąlygomis automobilio Renault vairuotojai reikėjo maksimalaus 32,0 m. atstumo automobilio sustabdymui. Iš schemos matyti, kad po įvykio nukentėjusiosios automobilis stovi toliau nei 32,0 m., už maždaug 38 metrų (skaičiuojant nuo sankryžos: automobilio Nissan plotis apie 2 m, ilgis nuo sankryžos iki automobilio Nissan galinės dalies – 27,1 m, automobilio Nissan ilgis – apie 4 m, atstumas nuo automobilio Nissan priekio iki automobilio Renault galinės dalies – 5 m.), kuris yra aiškiai per didelis sustoti po eismo įvykio.

Vertinant automobiliams padarytus sugadinimus ir nukentėjusiosios versiją teismas mano, kad jie neatitinka vienas kito, o taip pat nukentėjusios versija neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Transporto priemonių sugadinimai iš dalies patvirtina, kad įvykis galėjo įvykti tokiu būdu, kaip nurodė nukentėjusioji, t.y. traukiamam atsakomybėn asmeniui išvažiuojant iš Visorių gatvės ir sukant į kairę, jo automobilio priekinis dešinys bamperis buvo priekyje ir pirmas išsikišo į Ateities gatvės važiuojamąją dalį bei kliudė nukentėjusiosios automobilio kairės pusės dureles ir galinį sparną, o sugadinimai atsirado šiems slystant T. G. automobilio bamperio kampo paviršiumi. Tokiu atveju įvykis būtų įvykęs sankryžoje. Tačiau tokiu atveju neįmanoma logiškai ir remiantis įrodymais paaiškinti, kaip T. G. automobilis atsirado už 27 metrų nuo įvykio vietos, kuomet abu įvykio dalyviai paaiškino, kad po įvykio iš karto sustojo ir automobilių iš įvykio vietos nejudino, traukiamo atsakomybėn asmens automobilis stovi tiesiai, o nukentėjusiosios pasisukęs į dešinę, liudytojas M. B. paaiškino, kad sankryžoje eismo įvykio nebuvo, o T. G. pravažiavus, jis už nugaros girdėjo eismo įvykio garsą. Tokiu atveju sunkiai logiškai paaiškinami ir prieštarauja fizikos dėsniams nukentėjusiosios parodymai, kad jos automobilis už 27 metrų nuo įvykio vietos stovi pasisukęs dėl to, kad sunkesnis T. G. automobilis įvykio metu iš šono stūmė jos automobilį. Akivaizdu, kad T. G. automobilis nestūmė nukentėjusiosios automobilio 27 metrų, o jei pastūmė sankryžoje, kodėl nukentėjusiosios automobilis stovi pasisukęs už 27 metrų, kodėl per 27 metrus ji negalėjo automobilio išlyginti ir sustoti antroje eismo juostoje tiesiai, kokius manevrus ji darė 27 metrus įvertinus tai, kad pagal jos parodymus į pirmą eismo juostą ji negalėjo persirikiuoti, kadangi joje važiavo kitas automobilis. Be to, nėra aiškios nukentėjusiosios rašytinio paaiškinimo (b.l. 11) vienos iš esminių aplinkybių, kurioje eismo juostoje ji važiavo – pirmoje ar antroje, taisymo aplinkybės. Nors apklausta teisme nukentėjusioji paaiškino, kad rašydama paaiškinimą ji, susimaišiusi eismo juostų skaičiavime, nurodė, kad važiavo pirma eismo juosta, o pasitikslinusi policijos pareigūnų ištaisė ir nurodė, kad važiavo antra eismo juosta, tačiau tokių jos parodymų įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai nepatvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs įrodymus teismas daro išvadą, kad T. G. į Ateities gatvę įvažiavo saugiai, nepažeidęs KET, nesutrukdęs kitiems eismo dalyviams ir nesukėlęs pavojaus eismo saugumui ir nepažeidė KET 158 p. nuostatų. Eismo įvykis įvyko ne dėl T. G. padaryto KET pažeidimo.

Ištyręs administracinėje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos teismas daro išvadą, kad T. G. vairavo automobilį neblaivus esant lengvam neblaivumo laipsniui. T. G. surašyto protokolo dalis dėl eismo įvykio sukėlimo nepasitvirtino, todėl jo veiksmai kvalifikuotini tik pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad T. G. pažeidimą pripažino ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismo posėdyje T. G. prašė taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir netaikyti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Toks prašymas nepagrįstas. T. G. pažeidimą padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus dienos metu, kuomet gatvėse daug automobilių ir pėsčiųjų. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš sunkiausių ir pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų ir T. G. pateikti šios nuobaudos netaikymo argumentai teismo neįtikino dėl būtinybės taikyti ATPK 30¹ str. Visos jo teismo posėdyje pateiktos aplinkybės, susijusios su šeima jam buvo žinomos ir iki vairavimo esant neblaiviam, tačiau jis pasirinko tokį savo elgesio variantą suprasdamas, kad dėl tokių jo veiksmų gali nukentėti šeima, todėl šiuo metu apeliavimas į šeimos ar darbo interesus yra teisiškai nereikšmingas.

Konstatavus, kad T. G. nepažeidė KET taisyklių 158 p. reikalavimų ir eismo įvykis įvyko ne dėl jo veiksmų, T. G. veiksmus perkvalifikavus į ATPK 126 str. 1 d. bylos dalis dėl KET pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimo išskirtina ir perduotina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-287 straipsniais, teismas, -

nutaria:

T. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., padarymą skirti 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Bylą dalyje dėl KET pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimo, išskirti ir perduoti Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas (parašas) Alenas PiesliakasNuorašas tikras:Teisėjas A. Piesliakas