Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kur V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB ,,E.“ vadybininku surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 82P-77146001-16 surašytas 2016 m. lapkričio 9 d. V. S. dėl to, kad jis 2016 m. lapkričio 9 d., 15 val. 42 min., Raseinių r. sav., Betygalos mstl., Vytauto gatvėje, vairavo automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 0,44 promilės girtumas, taip pat automobilis nėra įregistruotas nustatyta tvarka. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje.

V. S. parodė, kad jis dirba vadybininku. Jis iš Kauno parvaro firmos nupirktus automobilius į Šiaulius. Jis prieš parvarydamas automobilį, prisijungia prie Regitros el. duomenų bazės ir užregistruoja įmonės turimus laikinus automobilio numerius, nurodydamas, kad jis vairuos automobilį su būtent tais įmonės turimais laikinais numeriais. Pažeidimo padarymo dieną jis niekaip negalėjo prisijungti prie Regitros tinklalapio dėl techninių trukdžių, kurie nuo jo nepriklausė. Įmonė teisėtai yra įsigijusi laikinus automobilio numerius, su kuriais jis važiavo. Be to jis pripažįsta, kad vairavo neapdraudęs automobilio civilinės atsakomybės draudimu. Dėl girtumo tai jis gali paaiškinti, kad susiklosčiusi sunki situacija šeimoje, ir jis buvo išvakarėse buvo išgėręs alkoholio, tačiau tikrai jautėsi blaivus ir pats pasisiūlė sustabdžiusiems policijos pareigūnams pasitikrinti girtumą. Tiek jis , tiek ir pareigūnai buvo nustebę, kai jam buvo nustatyta 0,44 prom. girtumo. Tačiau kai pūtė vėliau, jau buvo nustatyta 0,24 prom. girtumas ir jam pareigūnai atidavė automobilį , jis su juo parvažiavo į Šiaulius. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes jis turi įsipareigojimų banke, pats yra neįgalus, be to turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus.Be to netekęs vairuotojo pažymėjimo, jis neteks darbo ir praras pragyvenimo šaltinį.

ATPK 280 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta kad, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išsiaiškina ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Teismas, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, kai pateiktoji administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės – pažeidimo aplinkybių, grąžina pažeidimo medžiagą protokolą surašiusiai institucijai papildyti (pataisyti) (2002 m. vasario 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultacija, Nr. 5-K Biuletenis Nr. 3, p. 253).

ATPK 260 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomos žinios būtinos bylai išspręsti – <...> žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; <...> administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad pateiktame protokole nurodoma, kad V. S. vairavo automobilį kai buvo nustatyta 0,44 promilės girtumas ir automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka. Protokole tik deklaratyviai nurodoma, kad transporto priemonė nėra įregistruota nustatyta tvarka, Byloje nėra pateikiama jokių transporto priemonės neįregistravimą nustatyta tvarka pagrindžiančių įrodymų, nesiaiškinta, kam priklauso transporto priemonė. Taip pat nesurinkti ir nepateikti įrodymai, kaip turėjo būti įregistruotas automobilis, nesiaiškinta, ar būtent tuo metu buvo technoinės galimybės tai padaryti.

Be to byloje yra A. J. tarnybinis pranešimas, kad V. S. nepasteikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (b. l. 9). Tačiau teismui pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokole šis pažeidimas nėra nurodytas, nors pats V. S. šį pažeidimą pripažįsta.

Be to administracinio teisės pažeidimo protokole ne viskas parašyta įskaitomai, neaiškiai ir nepilnai įrašyta transporto priemonės markė, identifikacinis numeris (VIN kodas), registracijos dokumento numeris.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Šiuo atveju, minėtoms aplinkybėms paaiškėjus, byloje reikalinga atlikti papildomą įrodymų tyrimas. Vertindamas Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK parengtą ir pateiktą teismui administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad būtina atlikti išsamų, visapusišką aplinkybių tyrimą. Pats teismas trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina jos trūkumams pašalinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 260, 280, 284 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-1230-674/2016 grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, – Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.