Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2020-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-525-1010/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-18
Bylos Nr.
e1-525-1010/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34976-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
S. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-525-1010/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34976-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 2.12.1.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 18 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: pagal 2020 m. gegužės 20 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartį privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejus metus, 2020 m. gegužės 21 d. būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, tai yra 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 25 kilometre, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės ją vairuoti.

Šiais veiksmais S. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

S. T. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 243 straipsnį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, jį suprato, savo kaltę dėl vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, dvejus metus, pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. 2020 m. gegužės 20 d., baudžiamojoje byloje, dėl jo vairavimo automobilio neblaiviam, kai vengė neblaivumo patikrinimo, Šilalės teismas jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę-teisės vairuoti visų rūšių kelių transporto priemonės atėmimą 2 (dviems) metams. Dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas jam asmeniškai atsiuntė ir įteikė nutartį. Nutartyje buvo išaiškinta baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygos, kurias jis suprato. Tačiau, 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelyje (duomenys neskelbtini), jis neturėdamas teisės vairuoti jokios kelių transporto priemonės, nes teisė vairuoti jam atimta dviems metams, būdamas išgėręs du butelius alkoholinio alaus, vairavo automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) Jį vairuojantį automobilį, sustabdė policija, patikrino girtumą. Jam buvo nustatytas 1,11 promilių neblaivumas. Su nustatytu neblaivumu jis sutiko. Jis žino, jog negali vairuoti jokios kelių transporto priemonės, tačiau vis tiek vairavo, nes norėjo pagelbėti draugui, vežė jį namo (b. l. 30-33).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Iš 2020 m. gegužės 20 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutarties matyti, kad Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai S. T. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę-teisės vairuoti visų rūšių kelių transporto priemonės atėmimą 2 metams (b. l. 14-17).

Iš 2020 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros lydraščio S. T., dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad S. T. išsiųsta Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartis, kurioje S. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonę-teisės vairuoti visų rūšių kelių transporto priemonės atėmimas 2 (dviems) metams (b. l. 18-19).

Iš 2020 m. gegužės 23 d. iš detalios siuntos kelionės informacijos matyti, kad S. T. 2020 m. gegužės 23 d. asmeniškai įteikta Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartis, kurioje S. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonę-teisės vairuoti visų rūšių kelių transporto priemonės atėmimas 2 (dviems) metams (b. l. 20).

Iš 2020 m. gegužės 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Tauragės AVPK Šilalės r. PK RS pareigūnai 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 24,8 kilometre pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, sustabdžius paaiškėjo, kad automobilio vairuotojas S. T., kuriam atimta teisė vairuoti (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas; tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais; kartu sudaromos realios galimybės įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 13 d. sprendimas).

Taigi bet kurio įsiteisėjusio teismo sprendimo (taip pat ir nesusijusio su bausmėmis) nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, apskritai menkina žmonių pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais ir kartu paprastai daro žalą asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisėms ir teisėtiems interesams. Būtent valstybė turi priedermę nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymą. Viena tokių priemonių – tai teisinės atsakomybės (kitų teisinio poveikio priemonių) asmenims, nevykdantiems teismo sprendimą, įtvirtinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, gali būti taikomos administracinio, civilinio, o už pavojingiausius (šiurkščiausius) pažeidimus – ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės. Tiek įstatymų leidėjas, teisės aktuose įtvirtindamas šias poveikio priemones, tiek asmuo, jas taikantis, privalo vadovautis ir iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-69/2014).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis S. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejus metus, todėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi baudžiamajame įsakyme aptarti įrodymų šaltiniai.

S. T. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino nusižengęs ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, į tai, kad S. T. neteistas, administracine tvarka baustas, taip pat siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, tikslinga skirti prokuroro prašomą baudą, kuri mažintina BK 64¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais,

nusprendžia:

S. T. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti 18 (aštuoniolikos) MGL, t.y. 900 (devynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 12 (dvylikos), t.y. 600 (šešių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas 6801, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Sumokėjus baudą įmokos kvitą pristatyti teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui, nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio įsakymo gavimo, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Lina Šakarnienė